Alkoholikų ir Narkomanų Tėvų Įtaka Vaiko Deviantiniam Elgesiui

Šeima yra sudėtingas ir daugiaaspektis fenomenas, o visuomenė ir valstybė yra tokios, kokia yra šeima. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip alkoholikų ir narkomanų tėvai veikia savo vaikų elgesį, remiantis įvairių autorių įžvalgomis ir tyrimais. Deviantinis elgesys - tai normų neatitinkantis elgesys, kuris gali pasireikšti įvairiomis formomis. Šeimos aplinka, ypač tėvų elgesys, turi didelį poveikį vaiko raidai ir elgesiui.

Šeima kaip Pirminis Socializacijos Institutas

Mokslinėje literatūroje poreikis apibrėžiamas, kaip reikmė ar trūkumas. Poreikis yra ne tik reikmė, bet ir aktyvumo skatintojas, vadinasi, pastangos poreikiui patenkinti turi tendenciją skatinti žmogų ar grupę keisti kažką savo gyvenime, tobulėti, eiti į priekį. Tikras poreikio patenkinimas patobulina, sustiprina individą, stumteli į priekį sveiką jo vystymąsi. Šeimoje tenkinami įvairiausi svarbiausi žmogaus poreikiai, pirmiausia seksualiniai, vaikų gimdymo, ūkiniai, vartojimo, emociniai, doroviniai, estetiniai, psichologiniai ir pan. Taip pat svarbūs priklausomybės ryšiai, prasmingumo, psichologinio intymumo, šeiminio bendravimo poreikiai.

Šeimos ekonominė padėtis daro įtaką jos ryšiams su sociumu ir santykiams tarp šeimos narių, jų socializacijos ypatumams, šeimos narių kultūrinėms galimybėms, nedarbingų jos narių globai. Buitiniai sunkumai nurodomi kaip viena iš pagrindinių skyrybų priežasčių. Psichologinė nedarna (skirtingi interesai, nepagarba, charakterių nesutapimas), girtavimas, neištikimybė, faktinis šeimos iširimas taip pat priskiriami prie šeiminių poreikių grupių. Šeiminio bendravimo poreikio netenkinimas kliudo šeimos nariams išreikšti savo jausmus, kelia vidinius konfliktus.

Vaiko poreikių tenkinimas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis jo integraciją į visuomenę. Kadangi vaiko poreikiai pirmiausia tenkinami šeimoje, galime teigti, kad šeima yra pirminis socializacijos institutas.

Socialinės Rizikos Šeimos: Apibrėžimas ir Bruožai

Šiandieninėje visuomenėje vis dažniau susiduriama su nepilnomis šeimomis, kuriose vaikai auga tik su vienu iš tėvų, dažniausiai su motina. Tokios šeimos yra viena iš skaudžiausių modernios visuomenės problemų. Įvairūs autoriai naudoja skirtingus terminus apibūdinti šeimas, susiduriančias su įvairiomis problemomis, vadindami jas probleminėmis, disfunkcinėmis, asocialiomis ar rizikos grupės šeimomis.

Socialinės rizikos šeima apibrėžiama kaip šeima, kurioje auga vaikas iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaiko, naudoja prieš jį psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba).

Pastaruoju metu vykstančios permainos, naujos socialinės ekonominės sąlygos, realus ir potencialus nedarbas, smunkantis gyvenimo lygis labiausiai atspindi šeimose, auginančiose vaikus. Gausėja silpnų ir skurstančių šeimų, kurios savo jėgomis negali įveikti susidariusių sunkumų. Nuolat didėja nedarnių (asocialių) šeimų skaičius. Tiems, kam buvo lemta gimti tokioje šeimoje, lieka visam gyvenimui paženklinti prigimties ir susidariusios viešosios nuomonės. Jų likimai dažnai būna nuobodžiai panašūs: tėvai, arba vienas iš tėvų, geria, namuose skurdas. Tipiški šių šeimų gyvenimo bruožai - visiškai užmiršti vaikų interesai bei poreikiai, tėvų nerūpestingumas, nenoras auklėti savo vaikus.

Priklausomybių Įtaka Vaiko Raidai ir Elgesiui

Tėvų priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų gali turėti itin neigiamų pasekmių vaikams. Tokiose šeimose dažnai vyrauja chaosas, nestabilumas ir nesaugumo jausmas. Alkoholizmas - visos šeimos liga. Alkoholio priklausomybę turinčio žmogaus elgesys turi įtakos jo santykiams ne tik su antrąja puse, bet ir su vaikais. Alkoholio vartojimas yra pagrindinis veiksnys, griaunantis šeimų santykius. Priklausomybe nuo alkoholio sergantis asmuo paveikia visus šeimos narius. Tokia šeima dažniausiai yra chaotiška, neprognozuojama, tad ir vaidmenys bei tvarka tokioje šeimoje nėra aiškūs. Minėtosios šeimos dažniausiai pasižymi tėvystės įgūdžių stoka, prastu namų ūkio valdymu, šeimos narių tarpusavio bendravimo trūkumu.

Deviantinio Elgesio Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Egzistuoja keletas veiksnių, paaiškinančių, kodėl alkoholikų ir narkomanų vaikai dažniau linkę į deviantinį elgesį. Tai ir genetiniai, socialiniai bei aplinkos rizikos veiksniai. Ypatinga rizikos grupė - alkoholikų vaikai, kurie gali paveldėti polinkio į priklausomybę genus, be to, jų sunki vaikystė taip pat yra riziką didinantis veiksnys.

• Genetinis polinkis: Vaikai gali paveldėti polinkį į priklausomybes.
• Socialinė aplinka: Augdami šeimoje, kurioje piktnaudžiaujama alkoholiu ar narkotikais, vaikai perima tokį elgesio modelį.
• Psichologinė trauma: Vaikai gali patirti psichologinę traumą dėl tėvų priklausomybės, kuri vėliau pasireiškia deviantiniu elgesiu.
• Nepriežiūra ir smurtas: Priklausomi tėvai dažnai neprižiūri vaikų ir gali smurtauti prieš juos.

Įtakos turi ir charakterio savybės - čia pavojus kyla naujų potyrių ieškotojams, kuriuos traukia apsvaigimo jausmo naujumas. Psichologinių problemų turintys, pavyzdžiui, nuo elgesio sutrikimų kenčiantys vaikai, šiomis medžiagomis gali bandyti „gydytis“. Į padidėjusios rizikos grupę patenka ir mokymosi sutrikimų turintys ar sunkiai prie mokymosi sistemos prisitaikantys vaikai, arba skurdžiomis sąlygomis gyvenantys vaikai, nematantys galimybių ir išteklių siekti pasisekimo. Mokyklos nelankymas, elgesio problemos ir socialinė jaunų žmonių atskirtis - visa tai yra indikatoriai, kad vaikai turi problemų, tokių kaip žemas savo vertės jausmas, nepasitikėjimas savimi. Tokie vaikai priklauso rizikos grupei, jie lengvai gali tapti delinkventais ar net pradėti daryti nusikaltimus. Vaikų nusikalstamumas - tai socialinė problema, susijusi su valstybės ekonomine padėtimi, jos vykdomos socialinės apsaugos, gerovės ir vaikų užimtumo programomis. Vaikų ir paauglių nusikalstamumas yra viena iš skaudžiausių socialinių problemų visame pasaulyje. Ši tendencija kelia susirūpinimą, nes beveik pusė nusikaltusių asmenų priklauso 14-21 metų jaunimo grupei.

Deviantinio Elgesio Formos

Vaikų deviantinis elgesys gali pasireikšti įvairiomis formomis:

• Agresija
• Vagystės
• Melavimas
• Pabėgimas iš namų
• Piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais
• Mokymosi sunkumai

Priklausomų Tėvų Vaikų Psichologinės Pasekmės

Moksliniai faktai byloja, kad vaikai jaučiasi vieniši, pikti, nusivylę ar nervingi dėl tėvų negalėjimo nustoti vartoti alkoholį, kad juos slegia mintys dėl tėčio ar mamos alkoholio vartojimo ar su tuo susijusių sunkumų. Alkoholio priklausomybę turinčių tėvų suaugusiems vaikams sunku užmegzti bei išlaikyti artimus santykius, jie bijo būti apleisti. Šie vaikai ne kartą buvo išduoti, jais ne kartą buvo manipuliuojama ir naudojamasi. Juos nuolat lydi nesaugumo jausmas, nepatiklumas ir baimė būti įskaudintiems, o tai trukdo suartėti su kitais, net jei naujieji pažįstami atrodo patikimi ir padorūs.

Visi nuo alkoholio priklausomų tėvų vaikai auga panašioje aplinkoje. Personažai gali būti kitokie, bet alkoholikų namuose vyksta gana panašūs dalykai. Konkretūs įvykiai gal ir skiriasi, bet iš esmės namų, kuriuose gyvena alkoholio priklausomybę turintis asmuo, aplinka visada yra tokia pati. Visą laiką tvyro įtampa ir nerimas. Nepaisant skausmingos patirties, daugelis alkoholikų vaikų suaugę ilgainiui sugeba prisitaikyti gyvenime, mokytis, dirbti, siekti savo tikslų. Kiekvieno žmogaus istorija yra unikali, tačiau visos turi vieną bendrą bruožą - nematomus randus, kuriuos užaugę alkoholikų vaikai nešiojasi su savimi. Supratimas apie tai, kas vyksta jų viduje, suteikia jėgų keistis ir kurti sveikesnį bei laimingesnį gyvenimą. Prisiminkite, kad jūs nesate vieni.

Kai susižeidžiame, likęs randas primena tai, ką patyrėme. Jei būdami vaikais augame šalia tų, kurie yra priklausomi nuo alkoholio, turime daugybę nematomų randų tiek širdyje, tiek psichikoje. Galbūt svarstote, kodėl nenutraukiate toksiškų santykių arba apskritai nesiseka užmegzti artimą ryšį. Gal nemokate atsisakyti ir visą laiką kažką gelbėjate, užuot pasirūpinę savimi. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmonėms, patyrusiems vaikystės traumų, padidėja smegenų srities - migdolinės liaukos - jautrumas stresui. Dėl to jų kūnai įpratę nuolat būti pavojaus režime ir jiems sunkiau atsipalaiduoti. Nepamirškime, kad vaikai negali kontroliuoti tėvų nesaikingo alkoholio vartojimo - tėvai turi savas vartojimo priežastis ir jos visiškai neturi nieko bendra su vaikais. Vaikai tikrai neprivalo slėpti alkoholio ar meluoti aplinkiniams, taip bandydami pateisinti tėvų poelgius. Tėvai ar globėjai patys turi susirūpinti savo elgesiu ir kreiptis pagalbos. Priklausomybė - tai visos šeimos liga. Net jei nuo svaigalų tampa priklausomas tik vienas šeimos narys, tai neišvengiamai veikia ir visą jo aplinką. Kita vertus, tai reiškia, kad daug kas priklauso ne tik nuo priklausomybę turinčio žmogaus, bet ir nuo jo artimųjų.

Prevencija ir Pagalba

Svarbu užtikrinti, kad vaikai iš priklausomų tėvų šeimų gautų reikiamą pagalbą. Prevencinės priemonės taip pat yra labai svarbios. Tai apima švietimą apie priklausomybių žalą, ankstyvą problemų nustatymą ir pagalbą šeimoms, kurioms gresia priklausomybės. Socialiai pažeistiems, rizikos grupei priklausantiems ir į nekokybišką socializaciją įtrauktiems vaikams reikia papildomos socialinės pedagoginės pagalbos, papildomų socializacijos programų, prevencijos metodų ir papildomos intervencijos, kad vaiko socialinė raida taptų visaverte.

Pagalbos Formos ir Prevencinės Priemonės

Pagalba gali būti: psichologinė terapija, socialinė parama, pagalba priklausomiems tėvams. Priklausomybių konsultantas yra pirmoji stotelė besikreipiančiajam pagalbos.

Prevencinis Darbas Mokyklose

Statistiniai duomenys liudija, kad per pastaruosius 5 metus narkomanų skaičius Lietuvoje išaugo beveik 10 kartų. Taigi vargu ar rasime nors vieną moksleivį, kuris nebūtų girdėjęs apie narkotikus. Beveik kiekvienas jau turi ir savo nuomonę šiuo klausimu, paremtą draugų pasakojimais, matytais filmais, skaitytomis knygomis ar pan. Tyrimai rodo, kad moksleiviai apie narkotikus žino daugiau, nei suaugusieji - mokytojai ir tėvai. Moksleiviai domisi šiuo klausimu, žino daug narkotinių medžiagų pavadinimų, turi pažįstamų, vartojančių narkotikus, būna kompanijose, kuriose jie vartojami. Deja, jaunimui trūksta tikslios, tikros informacijos. Žinodami apie kai kurias žalingas narkotikų vartojimo pasekmes, jie nesupranta, kas yra fizinė ar psichologinė priklausomybė, abstinencija. Dauguma moksleivių nemano alkoholį ar nikotiną esant narkotikais. Jei mes norime, kad jaunimas suprastų narkotikų vartojimo žalą, pasakytų narkotikams tvirtą „NE“, turime organizuoti prevencinį darbą mokyklose.

Lietuvoje yra nemažai įstaigų, organizacijų, kurios dirba alkoholio ir kitų narkotikų prevencijos srityje, yra sukaupę nemažai patirties, išleidę metodinės, mokomosios literatūros, organizuoja įvairius kursus, seminarus šia tema. Narkotikų vartojimo prevencijos klausimai dažniausiai įtraukiami į sveikatos ugdymo programas. Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloms yra parengta sveikatos ugdymo programa. Jaunų žmonių požiūrį į narkotikus, jų elgesį formuoja tėvai, bendraamžiai, jaunimo kultūra, visuomenė, žiniasklaida. Tačiau tai nesumenkina mokyklos vaidmens sprendžiant narkotikų prevencijos problemą. Statistiniai duomenys liudija, kad nemažai moksleivių jau yra susipažinę su įvairiomis narkotinėmis medžiagomis ir dažniau ar rečiau jas vartoja. Todėl mes turime ne tik stengtis apsaugoti visus moksleivius nuo narkotinių medžiagų vartojimo, bet ir padėti tiems, kurie jau pabandė šių medžiagų.

Organizuojant prevencinį darbą mokykloje būtina atsižvelgti į realią padėtį tiek mieste, tiek pačioje mokykloje. Svarbu išsiaiškinti ne tik kokie narkotikai ir kaip plačiai vartojami, bet ir kokios prevencinės programos, priemonės taikomos, koks moksleivių požiūris į jas bei apskritai prevencinio darbo galimybes bei perspektyvas toje mokykloje. Prevencinės programos, priemonės turi apimti įvairias svaiginimosi formas - nuo rūkymo, alkoholio gėrimo iki stiprių narkotikų vartojimo. Negalima apsiriboti vien informacija apie įvairius narkotikus. Būtina formuoti asmens sugebėjimą ir pasiruošimą atsispirti socialiniam spaudimui vartoti narkotines medžiagas, pažinti ir įveikti savo psichologines problemas, kurios gali atvesti prie alkoholio ar narkotikų vartojimo. Prevenciniame darbe būtina akcentuoti gerą savijautą, nuotaiką, parodyti sveiko gyvenimo - be cigarečių, alkoholio, narkotikų - privalumus. Prevencinės programos, priemonės turi sustiprinti apsaugančius veiksnius ir sumažinti žinomus rizikos veiksnius. Planuojant įvairias priemones būtina atsižvelgti į moksleivių amžių. Būtina naudoti įvairius metodus, o ne vien didaktines mokymo priemones. Tai gali būti diskusijos, įvairūs žaidimai, psichologinės technikos, video filmai ir pan. Prevencinės programos, priemonės turi būti ilgalaikės. Vienkartiniai užsiėmimai, paskaitos nėra efektyvu.

Prevencijos klausimais galima ne tik organizuoti specialius renginius, diskusijas, paskaitas ir pan. Labai dažnai narkotikų klausimai yra įtraukiami į sveikatos ugdymo programas, integruojami į atskirų dalykų mokymo programas. Taip pat svarbu dirbti ir su moksleivių tėvais. Jiems reikia ne tik suteikti informaciją apie įvairias narkotines medžiagas, kuriomis svaiginasi jaunimas, bet ir supažindinti su apsaugančiais veiksniais. Labai naudinga į prevencinį darbą įtraukti ir patį jaunimą. Tai vadinamasis „jaunimas-jaunimui“ ar „bendraamžiai-bendraamžiams“ principas. Švietimą narkotikų klausimais siūloma pradėti jau pradinėse klasėse. Be abejo, prevencijos tikslai, naudojamos priemonės, metodai labai priklauso nuo amžiaus.

Prevencijos tikslai pagal amžiaus grupes

• 6-9 metų moksleiviai: diskusijos apie alkoholizmą ir narkomaniją turi vykti pagal principą „čia ir dabar“ - t.y. remtis įvykiais ir žmonėmis, kuriuos vaikas žino ir pažįsta. Dauguma šio amžiaus vaikų labai domisi savo kūno sandara, todėl diskusija šiuo klausimu gali būti nukreipta į gerą sveikatą ir dalykus, kurie gali būti žalingi sveikatai.
• 10-12 metų moksleiviai: šis amžius labai svarbus formuojantis požiūriui į rūkymą, alkoholio ir narkotikų vartojimą. Vaikai turi gauti faktinę informaciją apie svaigiąsias medžiagas, įgyti motyvaciją pasipriešinti bendraamžių spaudimui pabandyti alkoholio ar kitų narkotikų.
• 13-15 metų moksleiviai: labai svarbi emocinė parama ir geras suaugusio žmogaus elgesio modelis. Dauguma jaunuolių šiame amžiuje pabando vartoti alkoholį ir narkotikus, nes jų draugai tai daro. Todėl mes turime suteikti jiems pakankamai informacijos apie narkotikus, įgalinančios padaryti teisingus sprendimus, pasirinkti.
• 16-18 metų moksleiviai: paaugliai jau galvoja apie ateitį, karjerą, kuria planus. Jie jau gali abstrakčiai mąstyti. Paaugliai nori su suaugusiais aptarti rūpimus klausimus, problemas, jų sprendimo būdus. Turime pateikti tokią informaciją, kuri būtų ne tik įdomi, bet ir suprantama vaikams ar jaunimui.

Kalbėti apie svaiginančias medžiagas paskaitų forma nėra tinkamiausias metodas. Kaip rodo moksleivių apklausos, jie nori aktyviai dalyvauti nagrinėjant narkotikų vartojimo problemas. Todėl siūlomos aktyvios mokymo bei ugdymo formos, pvz., diskusijos, įvairūs žaidimai. Pradėti nagrinėti šias problemas siūlome nuo diskusijos. Jos metu sužinosime vaikų nuomonę šiuo klausimu, jų žinių lygį, abejones, mitus. Diskusijai klasė padalinama į 3-4 grupeles (maždaug po 6-10 mokinių). Grupelėse išrenkamas vyresnysis ir sekretorius (pastarasis užrašys pagrindines mintis). Kiekviena grupelė aptaria tą patį klausimą, pvz., „Kodėl tiek daug suaugusiųjų pripranta prie cigarečių ir alkoholio?“, „Kodėl kai kurie paaugliai ima vartoti narkotikus?“, „Ką daryti, kad narkomanija neplistų?“ ir pan. Mokiniai diskutuoja labai noriai ir aktyviai. Surinktos informacijos pagrindu jau galima planuoti kitus pokalbius, paskaitas ar kitokius renginius. Pokalbių, diskusijų tikslas - paskatinti moksleivius kalbėti, išsakyti savo bei išklausyti kitų nuomonę pasiūlyta tema, nepakantumo išgeriantiems, vartojantiems narkotikus atmosferos. Juk prevencijos tikslas, kaip jau minėjome, pašalinti iš mokyklos narkotikus, alkoholį, o ne juos vartojančius. Jei rūkote, piktnaudžiaujate alkoholiu ar vartojate narkotikus, nepatartina su moksleiviais kalbėti prevencijos klausimais. Rūpinkitės, kad informacija, kurią pateikiate moksleiviams, būtų tikra.

Socialinių Pedagogų ir Pagalbos Institucijų Vaidmuo

Socialiniai pedagogai turėtų gebėti atkreipti dėmesį į rizikos grupės vaikus bei šeimas, kuriose gali būti didesnė prievartos prieš vaikus panaudojimo tikimybė. Nors specialistai, dirbantys su vaikais, teigia, kad nei vienas vaikas nėra apsaugotas nuo seksualinės prievartos, vis tik pavojus tapti auka nėra vienodas visiems: vaikui trūksta tėvų dėmesio, patiriama mažai tėvų šilumos; seksualinės prievartos tema šeimoje yra tabu.

Siekiant optimalaus vaiko prisitaikymo visuomenėje, svarbu mokyti jį kooperuotis su kitais, mokėti prašyti ir patiems teikti pagalbą. Jei vaikas stokoja socialinių įgūdžių, yra didelė tikimybė, kad savo vidinę įtampą, pyktį ir diskomfortą išreikš elgdamasis netinkamai: fizine ar verbaline agresija, nukreipta į kitus, demonstratyviu elgesiu, priešiškumu aplinkiniams. Arba atvirkščiai - jam gali būti būdingas pasyvus, vengiantis elgesys: toks vaikas gali būti apatiškas, baukštus, gali jaustis izoliuotas, jam būdingas nepasitikėjimas savimi, žemas savęs vertinimas. Visa tai stabdo asmenybės vystymąsi. Siekiant apsaugoti vaikus nuo prievartos, svarbu: Perteikti būtinas žinias apie seksualinę prievartą. Ugdyti vaikų socialinius (fizinio ir psichologinio saugumo, streso įveikimo, konfliktų sprendimo ir kt.) įgūdžius. Vaikai turėtų žinoti, kur jie gali kreiptis ištikus bėdai.

tags: #alkoholikai #narkomanai #tevai #formuoja #formuoja #vaiku

• Kaip druskos tirpalas padeda nuo gerklės skausmo vaikams
• Kodėl verta rinktis Pampers 2 dydį?
• Kūdikių plukdymo nauda ir aspektai
• Naujagimio registravimo tvarka: išsamus vadovas tėvams
• Pieninių dantų vystymasis