Režisieriaus Sauliaus Baradinsko „Betono vaikai“ – kelionė į praeitį per muziką ir magiškąjį realizmą
Naujausias režisieriaus Sauliaus Baradinsko trumpametražis filmas „Betono vaikai“ buvo atrinktas į prestižinį Tarptautinį Roterdamo kino festivalį. Tai - jau ketvirtasis režisieriaus trumpametražis darbas, žymintis svarbų žingsnį jo kūrybos kelyje. Režisierius teigia, kad šis miuziklas yra svarbi įžanga į jau kelerius metus vystomą ilgametražį filmą „Betono muzika“.
„Tai filmas apie mane ir mus, kurie augo rajone. Tai filmas apie laisvę“, - dalijasi S. Baradinskas. Pasak kūrėjo, miuziklas paremtas magiškojo realizmo principais, kur smurtas vaizduojamas per šokį, galutinai sujungiant muziką su kinu.
Siužetas: paauglystė 1997-ųjų Vilniuje
„Betono vaikai“ - tai 20 minučių trukmės vaidybinis miuziklas apie Lietuvos sovietinių daugiabučių rajonų kiemuose augusią paauglių kartą, kuriai trūko tėvų dėmesio, saugumo ir meilės. Filme pasakojama apie jaunuolius, kurie kasdienybėje susidurdavo su smurtu gatvėse, tačiau tuo pat metu bandė kurti savo ateitį, ieškoti laisvės bei atrasti save.
Siužeto centre - Rokas, nuostabaus balso vaikinas, dainuojantis mokyklos chore, gyvenantis 1997-ųjų Vilniuje. Vieną dieną jį ima persekioti vietinė grupuotė, grasindama susidoroti. Tai jautrus „coming-of-age“ pasakojimas apie vaikystę, kuri baigiasi per anksti.
Pagrindinė kūrybinė komanda
Miuziklą prodiusavo Viktorija Seniut-Strolienė („Viktoria Films“), garsėjanti savo darbu su kylančiais kino talentais ir socialinėmis temomis. Pagrindinius vaidmenis filme atlieka Domantas Starkauskas, grupės „Abudu“ vokalistas, ir Kasparas Varanavičius. Taip pat filme vaidina Kęstutis Cicėnas, Arūnas Sakalauskas bei Agnė Šataitė.
| Kūrinys | Režisierius | Metai |
|---|---|---|
| Auksinės minutės | Saulius Baradinskas | 2019 |
| Techno, Mama | Saulius Baradinskas | 2021 |
| Betono vaikai | Saulius Baradinskas | 2026 |
Muzika ir spalvos kaip pasakojimo įrankiai
Režisieriui muzika filme yra istorijos dalis, ne tik formuojanti personažus, bet ir padedanti jiems užaugti. Anksčiau muzikinius klipus kūręs S. Baradinskas „Betono vaikuose“ pirmą kartą muziką panaudojo kaip „storytelling“ įrankį. Savo kūryboje jis taip pat aktyviai naudoja spalvų simboliką.
„Žaidimų aikštelė yra labai spalvota, tačiau tai yra aikštelė, kurioje niekas nežaidžia. Kodėl naudoju mėlyną spalvą? Nes ateinu iš disfunkcinės šeimos ir mano vaikystės vaizdinys buvo mėlynas - šalti santykiai. Raudona spalva - tai širdis, pozityvas, meilė ir palaikymas. Šie du poliai man yra kaip jing ir jang“, - atskleidžia režisierius.
Kartų dialogas ir 90-ųjų estetika
Kalbėdamas apie 9-ąjį dešimtmetį, S. Baradinskas pabrėžia, kad šių istorijų pasakojimas padeda visuomenei gyti. „Svarbu, kad filmų dėka vyksta jaunos kartos ir visuomenės gijimas bei dialogas. Mes papasakojame savo istorijas, o 90-ųjų laikotarpis yra svarbus, nes personažai tuomet turėjo formuotis besikuriančioje valstybėje“, - teigia jis.
Režisierius taip pat atkreipia dėmesį, kad svarbiausia jo misija gyvenime - išlaikyti santykį su savo vidiniu vaiku. „Kuo tiksliau kalbi apie savo išgyvenimus, tuo labiau auditorija gali su tavim susitapatinti“, - priduria kūrėjas, kurio naujasis darbas yra savotiškas pasiruošimas būsimam ilgametražiam debiutui.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
