Algimantas Raudonikis: kūrybos kelias ir gyvenimo istorija

Algimantas Vincentas Raudonikis (1934 m. sausio 30 d. Kaune - 2023 m. spalio 20 d.) - iškilus Lietuvos kompozitorius, kurio kūryba tapo neatsiejama lietuviškos muzikos kultūros dalimi. Jis laikomas pokario lietuviškos estradinės dainos pradininku. Su dideliu liūdesiu pranešame, kad netekome kompozitoriaus Algimanto Raudonikio (1934-2023) - pokario lietuviškos estradinės dainos pradininko. Užuojauta visiems artimiesiems, kolegoms ir jo muzikos mylėtojams. Algimantas Raudonikis atgulė amžinojo poilsio Antakalnio kapinėse.

Gyvenimo kelio pradžia ir išsilavinimas

Algimantas Vincentas Raudonikis gimė Kaune, tačiau šiame mieste, kaip jis pats sako, praleido vos kelias dienas. Nepaisant to, laikinosios sostinės gyventojai kompozitorių nori priskirti prie savųjų, tačiau A. Raudonikis save laiko joniškiečiu. „Esu užaugęs, daug metų praleidęs šiame mieste. Be to, aš - Joniškio miesto garbės pilietis“, - sako pašnekovas. A. Ra Raudonikis 1934 m. sausio 30 d. gimė Kaune.

Jo vaikystės metai prabėgo Joniškyje, o mamos tėvonija tapo ir jo tėviške. Algimantas Raudonikis 1941-1943 m. mokėsi Šakynos pradžios mokykloje, o 1944-1952 m. - Joniškio 1-ojoje vidurinėje mokykloje. Čia, pačiam bandant iš klausos rankioti tekstui melodijas prie pianino, akompanuojant šokių būreliui, dainuojant mokyklos chore gimė beprotiška idėja tapti kompozitoriumi. Muzika jį domino dar mokyklos suole. Jau tuomet akompanuodavau liaudies šokiams, žinoma, iš klausos, nes neturėjau muzikinio išsilavinimo. Vėliau grodavau įvairius šlagerius ir šokių vakarėliuose, - pasakoja kompozitorius.

Nors traukė muzika, tėvas, ūkininkas, sūnaus ateities kompozitoriaus kelyje nematė. Baigęs vidurinę mokyklą, Algimantas 1953 metais įstojo į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, pramonės ekonomikos studijas. Tačiau matematika, fizika ir kiti tikslieji mokslai buvo skandalingi dalykai. Viskas buvo nurašyta... Algimantas sako, kad jis, jau baigdamas mokyklą, žinojo, jog nori tapti kompozitoriumi. Nors muzika traukė, stoti į Muzikos akademiją tada pabijojo, o ir galimybių tokių neturėjo. Aš nebuvau net muzikos mokyklos baigęs. Tuo metu jų tiesiog nebuvo. Gyvenome Joniškyje, mažame miestelyje. Groti mane išmokė mokyklos mokytojai.

Tačiau jau po pirmojo semestro suprato, kad ekonomika - ne jo sritis, kad atėjo laikas rinktis: „arba - arba“. Baigus vidurinę mokyklą įstojau į Vilniaus universitetą, ekonomikos fakultetą. Kai sprendimą nutraukti studijas universitete pasakiau savo tėvams, jiems buvo smūgis - kaip galima universitetą išmainyti į mokslus muzikos mokykloje, grįžti į vidurinę? Laimei, jie neprotestavo ir aš nuėjau mokytis į Juozo Tallat-Kelpšos vardo muzikos mokyklą, į muzikos teorinių dalykų ir kompozicijos fakultetą. Matyt, ir tėvams buvo akivaizdu, kad esu linkęs į meną. Kiek save prisimenu vaikystėje, dainavau chore, akomponavau ansambliuose, vaidinau dramos būreliuose. Esu meniškos dūšios.

Nuo 1953 m. mokėsi Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokyklos (dabar Vilniaus Tallat-Kelpšos konservatorija) teorijos-kompozicijos skyriuje pas Antaną Račiūną ir Jurgį Gaižauską. Tai buvo gana netikėta, nes iki tol A. Raudonikis niekur nesimokė muzikos, todėl ją pradėjo studijuoti būdamas 19 metų. 1957-1963 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), prof. Eduardo Balsio kompozicijos klasėje. Maža to, Konservatoriją jis baigė raudonu diplomu.

Paklaustas, ar buvo populiarus tarp kitų studenčių, Algimantas nusijuokia. „Kur jau nesulauksi dėmesio! Ir į šokius dažnai nueidavau. O po jų kokią merginą ir namo palydėdavau... Nebuvau namisėda, dažnai vakarėliuose lankydavusi. Be to, jaunystėje buvau stileiva. Konservatorijoje pirmas dėvėjau siauras kelnes ir pilką skeltą švarką“, - atskleidžia pašnekovas, tačiau kuklinasi save vadinti merginų numylėtiniu. Tačiau kompozitorius pripažįsta, kad panelių dėmesio jam niekada netrūko. Galima tai suprasti: jis buvo muzikantas, grodavęs vakarėliuose, stilingas jaunikaitis, nevengdavęs naktinių klubų. O dėl tokių merginos pamesdavo galvą.

Profesinė karjera ir kūrybos bruožai

Algimanto, kaip kompozitoriaus, kūrybinis kelias įsibėgėjo baigus konservatoriją. 1961-1967 m. Algimantas Raudonikis dirbo Respublikinių liaudies meno rūmų (dabar Liaudies kultūros centras) Muzikos skyriaus vyriausiuoju metodininku, meno vadovu, vedėju. Baigęs keturis kursus, gavau darbą Liaudies meno rūmuose - dabartiniame Liaudies kultūros centre. Tuo metu ypač trūko muzikinio repertuaro, nes buvo itin daug muzikinių kolektyvų. Aš pradėjau rašyti įvairias dainas ir jos visos buvo atliekamos - turėjo didelę paklausą. Taip aš nukrypau į masinį populiariosios muzikos žanrą. Nors daugelis mano, kad tai yra antrarūšė muzika, tačiau ji kur kas paklausesnė“, - savo nuomonę dėsto vyras ir tvirtina dėl savo pasirinkimo nė kiek nesigailįs.

1971-1978 m. buvo Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų choreografijos katedros dėstytojas. 1992-1998 m. - Lietuvos krašto apsaugos ministerijos Motorizuotos pėstininkų brigados "Geležinis vilkas" garbės sargybos pučiamųjų orkestro darbuotojas. Nuo 1967 m. Algimantas Raudonikis yra Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, ne kartą rinktas į valdybą.

A. Raudonikis yra vienas produktyviausių Lietuvos kompozitorių. Algimantas Raudonikis yra parašęs daugiau kaip 700 įvairių žanrų kūrinių. A. Raudonikis parašė daugiau kaip 700 įvairių žanrų kūrinių, iš jų apie 500 dainų ir per 100 šokių. Pagrindinė kūrybos sritis - vokalinė ir šokių muzika. Didžiąją jo kūrybos dalį sudaro estradinė muzika - dainos, šokiai, pjesės pučiamųjų orkestrams, akordeonui, fortepijonui. Taip pat sukūrė nemažai choro dainų, kūrinių liaudies instrumentams, jų ansambliams ir kapeloms (specialiai kūrė saviveiklos kolektyvams). Didžiąją A. Raudonikio kūrybos dalį sudaro estradinė muzika: dainos, pjesės pučiamųjų orkestrams, akordeonui, fortepijonui, muzika šokiams. Būdingi A. A. Simfoninė muzika nėra gausi. Be dainų ir šokių, yra parašęs kūrinių simfoniniam, pučiamųjų ir estradiniam orkestrams, liaudies instrumentams bei jų ansambliams, kantatų („Kovotojo giesmė“, 1962 m.; „Tau, Tėvyne mūsų daina“, 1972 m.) ir kitokių stambesnių kompozicijų chorams, muzikos vaikams, teatrui, radijui ir televizijai. Sukūrė muziką televizijos serialui „Čia mūsų namai“ (1984 m., rež. [nenurodyta]).

Itin populiarios kompozitoriaus dainos, mėgstamos atlikėjų profesionalų ir mėgėjų („Tėvynė“, „Lauksiu tavęs ateinant“, „Švelnumas“, „Laiškas motinai“, „Kur balti keliai“, „Dar širdyje ne sutema“, „Jau vaikystė nuskambėjo“ ir kt.). Algimantas Raudonikis yra sukūręs tokius hitus kaip „Skinsiu raudoną rožę“, „Dar širdyje ne sutema“. „Visų pirma Algimantas Raudonikis pasižymėjo gražiomis ir šiltomis melodijomis. Tokios dainos kaip „Rankų švelnumas“, kurią dainavo Virgilijus Noreika, tai yra ne tik populiariosios muzikos, tai dainos klasika“, - penktadienį BNS sakė A. Novikas. Pasak jo, kai kurios kompozitoriaus dainos, pavyzdžiui, „Mylimos akys“, laikomos net liaudies dainomis. „Tos melodijos - nemirtingos, kiti jas laikė ir liaudies dainomis. Turbūt tai buvo pagrindinis A. Raudonikio bruožas - melodingumas, melodijų šiltumas.

Algimantas Raudonikis yra surengęs apie 400 autorinių koncertų Lietuvoje, taip pat Lenkijoje, Moldavijoje, Rusijoje ir Ukrainoje. Jo kūriniai skambėjo dainų šventėse, įvairiuose festivaliuose ir konkursuose Lietuvoje bei užsienyje ("Baltijos jaunystė", "Dainų dainelė", "Sidabriniai balsai", "Vilniaus bokštai", Sopoto, Odesos, Moldavijos "Marcišor" festivaliai). Surengė apie 400 autorinių koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose, taip pat Chabarovske, Kišiniove, Leningrade, Maskvoje, Odesoje, Punske ir Vladivostoke. Jis buvo 1970 m. respublikinės dainų šventės, 1978 m. „Gaudeamus-VII“ ir 1988 m. „Gaudeamus-X“ Baltijos studentų dainų švenčių Vilniuje, 1969, 1977 m., 1987 m. ir 1997 m. respublikinių moksleivių dainų švenčių šokių dienų vyr. muzikos vadovas, 1978 m. Lietuvos VII vasaros spartakiados iškilmingo atidarymo vyr. muzikos vadovas. Taip pat buvo įvairių meno tarybų ir komisijų narys, konkursų bei festivalių žiuri pirmininkas arba narys.

Dirbdamas su poetais Jonu Strielkūnu, Stasiu Žlibinu, Jonu Lapašinsku, Vytautu Blože, Algimantu Baltakiu, Dalia Teišerskyte ir daugeliu kitų A. V. Raudonikis pasišventė dainai. Tėviškės atminimas ir jos žmonės tikriausiai suformavo ir pagrindines kūrybos potėmes: meilę žmogui, moteriai, Tėvynei ir jos dainai. Tai gerai matyti, girdėti visame kompozitoriaus kraityje. Per 700 kūrinių, iš jų per 500 dainų! Meilė Tėvynei - tai „Tėvynė“, „Kur balti keliai“, „Vilniaus andante“, „Tėvynė mano“ ir daugybė kitų. Meilė žmogui - tai „Motinos rauda“, „Tau, mama“, „Man brangiausia esi“, „Klouno daina“, „To man atleisk“ ir galybė kitų.

„Pavyzdžiui, bene žinomiausią savo kūrinį „Skinsiu raudoną rožę“ aš kūriau specialiai savo žmonai Aldonai. Buvo pirmos mūsų vestuvių metinės ir sugalvojau jai įteikti tokią dovaną, - pasakoja kompozitorius. - Iš pradžių sukūriau muziką, o vėliau parašiau Jonui Lapašinskui laišką ir paprašiau jo sukurti tekstą kūriniui apie gėles. Tiesa, jam nesakiau, kokiu tikslu kuriama ši daina. Tokia ir istorija.“ Algimantas sako, kai radijuje pradėjo groti „Skinsiu raudoną rožę“, prasidėjo jo pripažinimo laikas ir pakilimas. „Tuomet net mano tėvai pagaliau pradėjo džiaugtis mano pasiekimais. Nes iki tol jie skeptiškai žiūrėjo į mano profesiją. Manė, kad iš muzikos man gali sunkiai sektis pragyventi“, - prisipažįsta kūrėjas.

A. Raudonikio dainas visą laiką atlikinėjo daug žymių atlikėjų. Bet iš kur tuomet kompozitoriui kildavo minčių rašant muziką? Kas buvo jo mūzos? „Gimsta dainos ir be mūzų. Čia yra darbas. Jei lauksi to įkvėpimo, tai viskas gali tęstis ir metus. Man pavykdavo ir be mūzų pagalbos sukurti kūrinį“, - tikina vyras.

Pripažinimas ir apdovanojimai

Algimantas Raudonikis yra pelnęs daugybę apdovanojimų ir garbės vardų už savo indėlį į Lietuvos kultūrą. 1977 m. Algimantui Raudonikiui suteiktas nusipelniusio meno veikėjo, 1984 m. - liaudies artisto garbės vardas.

Žemiau pateikiama Algimanto Raudonikio gautų premijų ir apdovanojimų suvestinė:

1964 m. lietuviškų pramoginių šokių konkurse kompozitorius gavo tris pirmąsias premijas už muziką šokiams "Rid-rito", "Banga" ir "Čiukuras", 1993 m. - Broniaus Jonušo premiją už maršą pučiamųjų orkestrui "Jaunystei pašaukus". 2004 m. jis apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi. Tais pačiais metais jam suteiktas Joniškio garbės piliečio vardas, o 2012 m. Joniškio meno mokyklai suteiktas Algimanto Raudonikio vardas. Čia pradėtas vykdyti Algimanto Raudonikio jaunųjų dainininkų konkursas. A. V. Raudonikis buvo apdovanotas įvairiomis premijomis, kūrybinių konkursų laureato vardais, LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Asmeninis gyvenimas ir filosofija

Nors su žmona Aldona Algimantas pragyveno daugiau nei 20 metų, tačiau jie neturėjo vaikų. Pašnekovas sako, kad taip nusprendė pats gyvenimas. „Nesakau, kad nei galvojau, nei nemąsčiau apie vaikus. Tiesiog jų neturėjome ir tiek“, - nukerta kompozitorius. Jo žmona Aldona, buvusi gydytoja, mirė daugiau nei prieš 20 metų. 1987 m. mano žmona mirė nuo vėžio. Taip niekada po to ir nevedžiau. Tai nepakartojamas „Švelnumas“, skirtas seniai jau Amžinybėje Jo laukiančiai mylimai žmonai Aldonai… Ne viena ašara ištrykšdavo salėje nuo 1977-ųjų ją atliekant Virgilijui Noreikai.

Vėlesniais metais Algimantas gyveno vienas, tačiau negalėjo sakyti, kad jam liūdna. „Nesu vienišius... Turiu damą. Jau gana seniai. Konkrečiai nieko nesakysiu, tik patvirtinsiu, kad nesu vienišius. Noriu bent šiek tiek būti paslaptingas.“

Paskutiniais gyvenimo metais, besibaigiant devintam dešimtmečiui, Algimantą Raudonikį kamavo ligos. Visas būtų gerai, jei ne tos ligos. Jos labai trukdo gyventi, mažina galimybes bendrauti. Nors vos judu, gyvenu slaugos namuose, bet nesijaučiu senas. Galiu pasakyti, kad širdyje - ne sutema. Iš kitos pusės, kai negali dirbti, atrodo, belieka tik valgyti ir miegoti. Ir dar - mėgautis ramybe. Jos šiuo metu man labai norisi. Ir jos šiuose namuose turiu. Dabar jis jau nebe draugų būryje, kaip jam buvo įprasta, o su Trakuose esančių slaugos namų „Addere Care“ gyventojais ir jį pasveikinti susirinkusiais darbuotojais šventė savo gimtadienius. Nors jau būtų galima pradėti ne tik liūdėti, bet ir raudoti. Tačiau lieku optimistas. Šiuo metu džiaugiuosi tuo, kad gyvenu jaukiuose namuose, esu tarp žmonių, kad manim pasirūpinta. Ir pats gyvenimas, beje, teikia džiaugsmo. Džiaugiuosi kiekviena pragyventa diena. Arba, pavyzdžiui tuo, kad šiandien negriuvau, kad kaulai sveiki.

Visada gailėjosi tų kūrinių, kurių neparašė. Esu parašęs daug šokių muzikos, bet nespėjau sukurti baleto. Norėčiau ir miuziklą parašyti. Kas šiandien jus palaiko, kas įkvepia ir teikia jėgų gyventi? Aš pats save palaikau ir pats save įkvepiu. Stengiuosi nepasiduoti pesimizmui. O ko šiuo metu labiausiai pasiilgo? Kūrybinio darbo! Niekada to neužmiršau. Dabar drąsiai galiu pasakyti, kad man tai buvo ir yra svarbiausia. Paklaustas, ar keistų ką nors savo gyvenime, Algimantas atsakė: „Ne. Nekeisčiau nieko. Gyvenimas - tai kūrinys, kurį pats ir kuri. Pats esi atsakingas už savo norų atpažinimą ir jų išpildymą. Viską gali pakoreguoti tuo metu, kai gyveni. Daug kas priklauso nuo gyvenimo stažo, nuo patirties. Bet pats renkiesi, pats priimi sprendimus.“

Algimantas Raudonikis. Skaitome Jo mintis: „Meno žmones blogai veikia visuomenėje įsitvirtinę paradoksai. Įsivešėjo „jaunystės kultas“. Anapilin išeina menininkai dažnai tyliai, nepagerbti. Ar žino kūrybinės sąjungos kaip gyvena buvę scenos meistrai, kūrėjai?… Atsivėrė neregėtos žaizdos, apsinuogino žmonės. Matau, kad dar neišmokome būti laisvi. ..“ - kalbėjo A. V. Raudonikis.

Įamžinimas ir palikimas

Lietuvos muzikos kultūra neįsivaizduojama be ryškaus Algimanto Raudonikio fenomeno. Karta iš kartos atliekamos šio kūrėjo dainos, dažnai siejamos ir su liaudies kūryba, tapo lietuviškos muzikos klasika. Pasak G. Nausėdos, A. [nenurodyta]. Anot Seimo vadovės, Lietuva neteko išskirtinės muzikos pasaulio asmenybės. „Su legendinio kompozitoriaus melodijomis užaugo kelios gerbėjų kartos Lietuvoje. Jo dainos daugelį dešimtmečių lieka populiarios ir skamba tiek asmeninėse šventėse, tiek solidžiose salėse. Dėl šios netekties nuoširdžiai užjaučiu šeimą ir artimuosius, kūrybos gerbėjus ir visą kultūros bendruomenę“, - sakoma V. [nenurodyta]. Anot premjerės I. Šimonytės, kompozitoriaus kūryba tapo Lietuvos istorijos dalimi. „Būna žmonių, kurie, rodos, bus tarp mūsų visada, o jiems pasitraukus nepavyksta patikėti, kad jų jau nebebus. Algimantas Raudonikis - vienas tokių. Bet jo kūryba tapo Lietuvos istorijos dalimi ir neabejotinai gyvuos amžinai. A. [nenurodyta].

A. Novikas prisiminė, kad A. Raudonikis labai draugavo su jo tėvais - Mikalojumi Noviku ir Irena Novikiene. „Jis pas mus dažnai lankydavosi, su tėčiu kartu aptarinėdavo savo sukurtas dainas, vienas kitam padėdavo, pasakydavo savo nuomonę, kartais tekdavo ir tėčiui pataisyti, o kartais ir Algimantui, ką būdavo sukūręs. Jie labai draugiškai tai priimdavo. Jo mama I. Novikienė A. Raudonikį prisimena kaip labai nuoširdų, šiltą, išmintingą žmogų. „Jis turėjo prigimtinį talentą. Žinoma, kažkiek žinių įgijo J.Tallat-Kelpšos mokykloje, buvusioje konservatorijoje, dabar akademijoje, bet jis labai melodingas. Tuo metu, kai Lietuvoje pradėjo estradinė muzika skambėti, tokio lygio kūrėjų tikrai mažai buvo. Jis buvo pirmas ir genealus kompozitorius“, - penktadienį BNS sakė I. [nenurodyta].

Solistė J. Leitaitė prisimindama kompozitorių pažymėjo, kad A. [nenurodyta]. „Maestro man visada buvo įkvėpimo šaltinis, nes jis, kol galėjo, kūrė. Dar prieš porą metų jis man yra atnešęs naują dainą parašęs. Sukūręs apie 600 dainų, labai populiarių, labai žinomų, nes mes jas mokam, tai yra labai svarbu, jis nesustojo dirbti“, - BNS sakė J. [nenurodyta]. Pasak solistės, kūryba buvo A. Raudonikio gyvenimo variklis. „Ir aš mokiausi iš jo, kaip jis sakė, kol tik kojos neša, kol tik galva šviesi, reikia nesustoti, kiek įmanoma save realizuoti“, - pasakojo J. [nenurodyta]. Solistė sakė A. Raudonikio dainas įtraukianti į kiekvieną savo repertuarą, kompozitoriaus atminimui vieną jų atliks ir penktadienį koncerte Kaune. „Dabar važiuoju į Kauną koncertuoti ir tikrai žinau, kad dainuosiu jo dainas. „Manau, kad maestro yra nemirtingas, jo dainos visada bus atliekamos, jis tikras liaudies kompozitorius. Jo dainas dainuoja, jos įsimenančios, nepaprastai melodingos“, - pridūrė J. [nenurodyta]. Solistė taip pat prisiminė, kad niekada nematė A. Raudonikio blogos nuotaikos. „Kai žmogus visada kuria, kai žmogaus galva pilna minčių, jis neturi kada užsiiminėti visokiais niekais.

Tylos minute ir prof. Antano Kiverio atlikta mylimiausia A. V. Raudonikio daina „Kur balti keliai“ Amžinybėn iškeliavusį kompozitorių pagerbė per šimtą auditorijoje susirinkusių Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto klausytojų.

tags: #algimantas #raudonikis #vaikai

• išsami tetraciklino poveikio vaisiui analizė
• Ką verta nuveikti prieš gimus vaikui
• Bambos priežiūra po gimimo
• daugiau apie profesoriaus Rimanto Kėvalo profesinį kelią
• darbuotojų skaičius lopšelyje-darželyje „Bitutė“