Vaiko akių paraudimas: Alergija, infekcija ir sausų akių sindromas – kaip atpažinti ir gydyti?

Akių skausmas, niežėjimas, paraudusios ar sausos akys - nemalonus pojūtis, kuris gali pasireikšti kiekvienam bet kuriuo metų laiku, ypač vaikams. Vaiko akių paraudimas - viena dažniausių priežasčių, kodėl tėvai kreipiasi į pediatrą ar oftalmologą. Nors dažniausiai tai būna nekenksmingas reiškinys, kartais paraudimas gali rodyti infekciją ar alerginę reakciją, kuri reikalauja gydymo. Svarbiausia - teisingai atpažinti priežastį ir laiku imtis veiksmų. Kaip teigia dr. Sarah Collins, „Akių paraudimas vaikui nėra liga, o simptomas, kuris gali kilti dėl įvairių priežasčių - nuo dulkių iki virusinės infekcijos“.

Apie akių ligas, gydymo būdus ir kitus ypatumus pasakoja gydytoja oftalmologė Aušra Liveikienė ir kiti specialistai.

Akių paraudimas vaikui: Dažniausios priežastys

Akių skausmai, niežėjimas, paraudusios ar sausos akys gali įspėti apie sausų akių sindromą ar alerginį konjunktyvitą. Be to, vaikams taip pat pasireiškia akių junginės uždegimas konjunktyvitas, kuomet vaikui trinant akis, į jas patenka svetimkūnis, bakterijos ar virusai arba vaikui sergant kita užkrečiama liga, pavyzdžiui, vėjaraupiais. Dažniausios priežastys apima infekciją (konjunktyvitą), alergiją, akių sausumą ar išorinių dirgiklių poveikį.

Infekcija dažnai sukelia pūlingas išskyras, o alergija - niežėjimą ir ašarojimą. Kai kuriems vaikams, atrodo, yra alergiški netgi orui. Uodo įkandimas, suvalgytas saldainis ar išgerta ramunėlių arbata baigiasi niežėjimu, tinimu ar kita alergijos išraiška. Žmonės taip pat skundžiasi akių niežuliu, nedideliu jų paraudimu, vokų pabrinkimu, negausiu vandeningai gleivingu sekretu akių skliaute, deginimo jausmu, perštėjimu ar šviesos baime.

Alerginės akių paraudimo priežastys vaikams

Alergijos yra antra dažniausia akių paraudimo priežastis vaikystėje, ypač pavasarį ir vasarą, kai ore gausu žiedadulkių. Alergija - tai neįprastai aktyvi žmogaus imuninės sistemos reakcija į dažniausiai nekenksmingas aplinkos medžiagas, vadinamas alergenais. Alerginis konjunktyvitas - tai akių junginės uždegimas. Akių junginė yra skaidri, plona jungiamojo audinio plėvelė. Ji iškloja viršutinio ir apatinio akies vokų vidinius paviršius ir jungia vokus su akies obuoliu.

Alerginis konjunktyvitas atsiranda, kai imuninė sistema reaguoja į nekenksmingas medžiagas, tokias kaip dulkės, gyvūnų plaukai ar augalų žiedadulkės. Alergenai išskiria specifines medžiagas, sukeldami alerginę reakciją. Alergiško žmogaus imuninės sistemos antikūnai reaguoja su tam tikromis organizmo ląstelėmis, kurios kovai su alergenu į kraują išskiria chemines medžiagas. Tokiais atvejais pasireiškia daugybė minėtų simptomų ir būtent vienas iš jų yra akių ašarojimas.

Būdingi alerginio konjunktyvito požymiai:

• Akių bei vokų niežėjimas;
• Paruošimas;
• Paburkimas;
• Ašarojimas;
• Patine vokai;
• Pūlingos išskyros iš akių;
• Išsiplėtusios akių kraujagyslės;
• Varginantys niežulys;
• Svetimkūnio jausmas akyje;
• Rytais gali būti sunku atmerkti akis, nes aplink jas susikaupę sudžiūvę pūliai.

Toks akių uždegimas gali būti sezoninės arba lėtinės alergijos (pavyzdžiui, sergant bronchine astma) išraiška. Dažniausiai konjunktyvitą patiriančiuosius alergijos simptomai vargina balandžio-birželio mėnesiais, pradėjus žydėti medžiams, bei vasaros pabaigoje-ankstyvą rudenį, esant piktžolių žydėjimo metui. Alerginį konjunktyvitą išprovokuoja per kvėpavimo takus ir per akių ašarų plėvelę į organizmą patekusios žiedadulkės.

Neretai atpažinti, kas būtent sukėlė tokią organizmo reakciją kaip akių ašarojimas, gali būti gana sudėtinga. Tai padaryti itin svarbu, nes nediagnozuotos ir negydomos alergijos gali komplikuotis į dar rimtesnius sveikatos sutrikimus. Kaip teigia dr. Karen Hughes, „Jei vaiko akys parausta ir niežti kasmet tuo pačiu sezonu - beveik visada kalta alergija, o ne infekcija“.

Aplinkos alergenai, sukeliantys alergines reakcijas vaikams

Dažniausiai pirmieji alergijos požymiai vaikui fiksuojami ankstyvoje kūdikystėje. Tėvai dažnai pastebi, kad simptomai sustiprėja po buvimo lauke ar kontaktuojant su alergenais, o nurimsta patalpose. Toks ašarojimas, kaip ir kiti jaučiami akių alergijos požymiai, visada yra labiau išreikštas būnant ryškioje saulėje, šaltuoju metų laikotarpiu, esant stipriam vėjui, nes tai yra papildomi dirgikliai akims.

Tyrimai rodo, kad stipresnę alergiją ir didesniam alergenų skaičiui turi tie vaikai, kurių tėvai yra alergiški. Tokiems vaikams ateityje tapti alergiškiems tikimybė išauga visu 50%.

• Dulkių erkutės, dulkės ir pelėsis: Nematomos, vizualiai nepastebimos ir neretai randamos būtent lovos čiužiniuose ir patalynėje - dulkių erkutės. Joms alergiją gali turėti ir suaugusieji, tik paprastai ji pasireiškia lengvesne forma. Verta atidžiai stebėti, kuriame kambaryje vaikas jaučiasi prasčiau. Nustačius, kad alergija yra būtent dulkių erkutėms, svarbu pašalinti dirgiklius. Be dulkių erkučių, vaikams alergiją gali sukelti ir dulkės, pelėsis.
• Naminiai gyvūnai: Viena dažnų vaiko alergijos priežasčių, ypač jei gyvūnas nuolatos gyvena toje pačioje patalpoje. Alergizuoti gali gyvūno plaukai, pleiskanos, plunksnos. Netgi, jei alergija vaikui nedidelė, išauga tikimybė, kad pamažu ji tik ūmės.
• Laukas (šienligė): Šienligė nebėra tik suaugusiųjų liga. Dažnas mažylis, pradėjus sprogti pirmiesiems pumpurams, pradeda sloguoti, čiaudėti, ašaroti. Tyrimai rodo, kad nemažai daliai vaikų alerginės reakcijos kyla nuo lazdyno ir beržo žirginėlių.
• Namų buities priemonės: Neretai alergizuoja ir priemonės, kurios naudojamos namų buityje: rūbų skalbiklis, indų ploviklis, cheminės valymo priemonės, namų kvapai.
• Maisto produktai: Alergija maisto produktams dažniausiai pasireiškia dar kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje, tačiau ji gali užklupti bet kokiame amžiuje. Neretai ją sukelia ne vienerius metus vartotas ir anksčiau jokių simptomų nesukeldavęs produktas. Maisto alergijos simptomai įprastai pasireiškia per 2 val. Kūdikiams maisto atpylimas ar viduriavimas.

Akių infekcija vaikui: Kaip ją atpažinti?

Akių infekcijos - viena dažniausių priežasčių, dėl kurių mažiems vaikams parausta akys. Dažniausiai pasitaiko konjunktyvitas (akių gleivinės uždegimas), kuris gali būti bakterinis, virusinis arba grybelinis. Šią būklę paprastai lydi pūlingos ar lipnios išskyros, akies vokų prilipimas ryte, paraudimas ir akių deginimas. Konjuktyvitas taip pat gali būti ir infekcinis, kuomet akių skausmus sukelia bakterijos ar virusai. Infekcinis konjunktyvitas dažnai plinta kontaktiniu būdu - vaikai užsikrečia darželyje, mokykloje ar per bendrus rankšluosčius.

Bakterinės infekcijos atveju išskyros paprastai būna gelsvos ar žalsvos spalvos, o virusinės - skaidrios, vandeningos. Kartais infekcija gali išplisti ir į abi akis. Kaip teigia dr. Emily Ross, „Tėvai neturėtų bandyti gydyti akių infekcijos naminėmis priemonėmis - vaikas gali netekti dalies regėjimo, jei uždegimas išplis į rageną“.

Sausų akių sindromas: ką reikia žinoti?

Sausų akių sindromas - tai atsirandantys nemalonūs pojūčiai akyse, kuomet dėl tam tikrų priežasčių akims trūksta drėgmės. Be to, kad drėkintų akis, ašaros dar ir atsakingos už akių apsaugą nuo dirginimo, svetimkūnių išplovimą bei ragenos aprūpinimą deguonimi. Jeigu matymo organuose atsiranda drėgmės deficitas, tai turi įtakos ir kitiems vykstantiems procesams. Žmogus gali jausti lyg smėlio grūdelius akyse, juntamas perštėjimas, deginimas, paraudimas, regėjimo neryškumas. Su sausų akių sindromu susiduria tiek suaugusieji, tiek vaikai.

Sausų akių sindromo priežastys:

• Sauso, kondicionuojamo oro patalpose;
• Amžiaus, nes nuo 40 metų sumažėja ašarų gamybą, todėl didesnė tikimybė, jog atsiranda ir sausų akių sindromas;
• Hormonų pokyčių nėštumo ar menopauzės metu;
• Intensyvaus akių darbo (kompiuteris, televizorius ar išmanusis telefonas).
• Sausas, kondicionuojamas ar vėjuotas oras, ilgas kontaktinių lęšių nešiojimas bei rūkymas.

Sausų akių sindromo požymiai:

• Akių perštėjimas;
• Sausumas;
• Parudimas;
• Deginimas;
• Ašarojimas;
• Smėlio ar kito svetimkūnio jausmas;
• Akys tampa jautresnės šviesai;
• Akys greičiau pavargsta net nuo menkiausio darbo (ypač kompiuteriu, ilgiau vairuojant);
• Vokų kampučiuose susikaupia balkšvas sekretas, traiškanos;
• Gali pasitaikyti ir rūkas akyse, tarsi plėvelės užplaukimas ant akies;
• Kartais vargina paviršinis akių skausmas.

„Blogiau jaučiamasi ryte po nakties miego ar atsibudus naktį ir vakare. Tuomet ašarų turime mažiausiai, atrodo, kad po vokais yra „šiukšlių“, - sausų akių sindromo simptomus vardija gydytoja A. Liveikienė. Dažnai simptomai praeina pamirksėjus, tačiau kuo sausesnėje aplinkoje yra žmogus, tuo labiau akių sausumas jaučiasi. Ilgai trunkantis darbas prie kompiuterio ar telefono ekranų - tai viena pagrindinių sausų akių sindromo priežasčių. Dirbdami prie ekranų mirksime rečiau, o mirksėjimas būtinas, nes jis padeda tolygiai paskirstyti ašarų plėvelę per visą akies paviršių.

„Žmonės dažnai nustemba, kai jiems sakome, kad nuolat ašarojančios akys gali būti ne tik sezoninės alergijos, bet ir sausų akių sindromo požymis. Gausesnis ašarojimas - tai tarsi organizmo bandymas kompensuoti akių sausumą. Tokios ašaros per greitai išgaruoja ir nesugeba tinkamai sudrėkinti akies paviršiaus“, - sako vaistininkė G. Kruopytė.

Sausų akių sindromo ir alerginio konjunktyvito skirtumai

Nors simptomai gali būti panašūs, yra keletas skirtumų, padedančių atpažinti, ar tai sezoninė alergija, ar sausų akių sindromas. Esant alerginiam konjunktyvitui, būdinga ūmi reakcija į alergeną ar cheminę medžiagą. Alergijai būdingas intensyvus niežulys, dažnai kartu su čiauduliu, nosies užgulimu, akys dažnai ašaroja. Kuomet pasireiškia sausų akių sindromas, simptomai yra lėtiniai, glaudžiai susiję su darbo ar gyvenamąja aplinka (pavyzdžiui, šildymo sezonu, būnant patalpoje, kur oras yra sausas). O sausų akių sindromo metu atsiranda sausumo ir deginimo jausmas, kuris sustiprėja vakare ar po darbo dienos. Taip pat SAS pasireiškimas susijęs su kai kuriomis kitomis akių ir vokų ligomis, tam tikrais nuolat vartojamais sisteminiais vaistais nuo alergijos ar lašais, skirtais lėtinių ligų (pavyzdžiui, glaukomos) gydymui.

Kaip atskirti infekciją nuo alergijos namų sąlygomis?

Tėvams dažnai kyla klausimas, kaip suprasti, ar vaiko akių paraudimas atsirado dėl infekcijos, ar dėl alergijos. Nors galutinę diagnozę visada turėtų patvirtinti gydytojas, yra keli požymiai, kurie gali padėti nustatyti priežastį namuose. Kaip teigia dr. Anthony Lewis, „Infekcija progresuoja greitai, o alergija linkusi kartotis. Šis skirtumas leidžia tėvams reaguoti tinkamai ir laiku“.

Štai pagrindiniai skirtumai:

Tėvams rekomenduojama stebėti simptomų dinamiką: jei būklė blogėja arba atsiranda regėjimo pokyčių, reikia kreiptis į gydytoją.

Alergijos, sausų akių sindromo ir infekcinio konjunktyvito gydymas

Gydytojos A.Liveikienės teigimu, minėtų ligų gydymo principai yra skirtingi. Svarbiausia sausų akių sindromo gydymo užduotis - ne tik panaikinti varginančius simptomus, bet ir numalšinti akių paviršiaus uždegimą bei apsaugoti akių paviršiaus ląsteles nuo tolimesnio pažeidimo. Kaip pabrėžia dr. James Porter, „Svarbiausia - atskirti, ar reikia gydymo, ar tik priežiūros. Tinkamai reaguojant pirmosiomis dienomis, galima išvengti komplikacijų“.

Alerginio konjunktyvito gydymas:

Gydant alerginį konjunktyvitą, reikėtų vengti alergenų, stengtis juos „išplauti ar atskiesti“, malšinti alerginę/uždegiminę reakciją ir atstatyti akies paviršių. Skiriami priešalerginiai preparatai, kortikosteroidų lašai kartu su osmoprotektoriais (atstatantys akies paviršiaus ląsteles), ląstelių regeneraciją skatinančiais drėkinamaisiais lašais, kurie spartina ir alergenų pašalinimą. Gydytoja pastebi, kad beveik visuomet po alerginio konjunktyvito gydymo pacientai skundžiasi sausų akių sindromui būdingais simptomais. Todėl gydytoja rekomenduoja kombinuoti antialerginių lašų lašinimą su osmoprotektoriais, kurie atstatys ne tik ašarų plėvelę, bet ir pažeistas akių paviršiaus ląsteles bei grąžins akims sveiką spindesį.

„Sezoninis alerginis konjunktyvitas gali būti gydomas antihistamininiais lašais, kurie slopina histamino, sukeliančio uždegimines reakcijas, išsiskyrimą. Jei pasireiškia sezoninio alerginio konjunktyvito simptomai, akis naudinga atgaivinti specialiais vėsiais kompresais.“

„Pagal alergeną taikoma specifinė imunoterapija - šiuo metu naujausias gydymo metodas visame pasaulyje. Jo metu pirmiausia tiksliai nustatomi alergenai, kuriais vėliau, pagal tam tikrą metodiką, organizmas paveikiamas, kad būtų tarsi atpratintas į juos reaguoti. Šį gydymo būdą taiko gydytojai alergologai“, - teigia gydytoja oftalmologė dr. D.Šimaitienė.

Infekcinio konjunktyvito gydymas:

Bakterinės infekcijos atveju dažniausiai skiriami antibiotiniai akių lašai arba tepalai (pvz., su chloramfenikoliu ar tobramicinu). Šiuos vaistus būtina vartoti tik tiek dienų, kiek nurodo gydytojas, net jei simptomai praeina anksčiau. Virusinės infekcijos gydymas dažniausiai yra simptominis - šaltos kompresijos, švaros palaikymas ir poilsis. Esant virusiniam konjunktyvitui, tai gali būti užkrečiama. Kaip sako dr. Helen Brown, infekcinis konjunktyvitas progresuoja greitai ir reikalauja gydytojo paskirtų lašų.

Sausų akių sindromo gydymas:

Susidūrus su sausų akių sindromu, pirmiausia rekomenduojama naudoti drėkinančius akių lašus. Jie mažina diskomfortą ir dirginimą. Rekomenduojama rinktis lašus be konservantų - ypač jei tenka juos naudoti ilgai.

Prevencinės priemonės ir rekomendacijos

Tėvai turėtų užtikrinti, kad vaikas nesitrintų akių, nes tai gali pabloginti būklę ar išplatinti infekciją. Kaip teigia dr. Nina Carter, švaros palaikymas dažnai yra paprasčiausia, bet veiksmingiausia priemonė.

Ką daryti norint išvengti akių problemų:

• Higiena: Dažnai plauti rankas, neliesti pirštais akių, dažnai keisti patalynę ir rankšluosčius. Naudoti atskirus rankšluosčius. Jei vaikas serga, reikėtų vengti kontaktų su kitais vaikais, kad infekcija neplistų.
• Aplinkos kontrolė: Pasirūpinti tinkama darbo vieta: geras apšvietimas, tinkamas kompiuterio ekrano apšvietimas bei aukštis. Palaikyti tinkamą oro drėgmę patalpose. Prevenciškai rekomenduojama bent du kartus metuose atlikti generalinę tvarką, kurios metu būtų naudojamos priemonės, užkertančios kelią pelėsio susidarymui. Taip pat svarbus namų vėdinimas, bendros švaros palaikymas. Vengti pasivaikščiojimų basomis po žydinčią pievą.
• Darbo ir poilsio režimas: Palaikyti taisyklingą darbo ir poilsio režimą. Bent kartą per valandą po intensyvaus darbo akims daryti kelių minučių pertraukėles. Kas 20 minučių verta padaryti pertrauką ir bent 20 sekundžių pažvelgti į tolį - tai padeda akims atsipalaiduoti.
• Mityba: Gerti pakankamai vandens bei pasirūpinti visaverte mityba. Maistinės medžiagos per motinos pieną perduodamos kūdikiui, todėl, jei jų tarpe yra alergizuojančių, didėja tikimybė sulaukti nemalonių padarinių. Iš mitybos raciono siūloma eliminuoti žuvį, jautieną, jūros gėrybes, pomidorus, aštrius ir stiprius prieskonius bei prieskonines žoleles, vengti maisto su cheminiais priedais.
• Vaistai: Itin svarbu dėl bet kokių vaistų, kuriais norima vaikui palengvinti alergijos simptomus, pirmiausia pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistais. Ne, akių vaistai vaikams turi būti skiriami tik gydytojo.

Svarbu: Kada kreiptis į gydytoją?

Nors dauguma atvejų praeina savaime, yra situacijų, kai būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta komplikacijų ar regėjimo pažeidimų. Kaip teigia dr. Laura Jenkins, ankstyvas gydymas padeda išvengti komplikacijų. Specialisto konsultacija naudinga jau pirmą kartą susidūrus su minėtais požymiais, primenančiais sezoninę alergiją.

Tėvai turėtų nedelsdami kreiptis į specialistą, jei:

• Akys išlieka paraudusios ilgiau nei kelias dienas;
• Atsiranda skausmas, regėjimo neryškumas arba patinimas aplink akis;
• Vaikas karščiuoja ar skundžiasi stipriu akių deginimu;
• Paraudimas pasireiškia tik vienoje akyje ir greitai progresuoja.

Gydytojas gali atlikti fizines apžiūras, fluoresceino testą, kad patikrintų ragenos pažeidimus, arba pasiimti akių sekretų mėginį bakterijų kultūrai. Tai leidžia tiksliai nustatyti infekcijos rūšį ir parinkti tinkamus vaistus. Jei įtariama alergija, atliekami alerginiai testai ar kraujo tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kurie alergenai sukelia reakciją. Kaip pažymi dr. Michael Turner, tokie simptomai reikalauja nedelsiant kreiptis į gydytoją. „Kuo greičiau nustatoma priežastis, tuo trumpesnis gydymas ir mažesnė komplikacijų tikimybė. Akių sveikata vaikystėje lemia viso gyvenimo regėjimo kokybę“, - sako dr. Michelle Lawson.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kaip žinoti, ar akių paraudimas yra dėl infekcijos?

Jei vaiko akys išskiria pūlingas, gelsvas išskyras, kurios prilipdo vokus - tai greičiausiai bakterinė infekcija. Infekcija dažnai prasideda vienoje akyje ir greitai pereina į kitą. Kaip sako dr. Helen Brown, infekcinis konjunktyvitas progresuoja greitai ir reikalauja gydytojo paskirtų lašų.

Ar alerginis akių paraudimas gali atrodyti panašiai kaip infekcija?

Taip, tačiau yra keli skirtumai. Alergijos atveju abi akys parausta vienu metu, o pagrindinis simptomas - stiprus niežėjimas ir ašarojimas, bet be pūlingų išskyrų. Pasak dr. Daniel Evans, jei vaikas nuolat trina akis, bet nėra skausmo ar karščiavimo, greičiausiai tai alerginė reakcija.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jei akių paraudimas nepraeina per 2-3 dienas, atsiranda skausmas, vokų patinimas ar regėjimo sutrikimas - būtina kreiptis į gydytoją. Taip pat, jei vaikas karščiuoja arba paraudimas pasireiškia tik vienoje akyje. Dr. Laura Jenkins pabrėžia, kad ankstyvas gydymas padeda išvengti komplikacijų.

Ar galima naudoti vaistus be gydytojo rekomendacijos?

Ne, akių vaistai vaikams turi būti skiriami tik gydytojo. Netinkamai parinkti lašai gali pabloginti būklę ar sukelti alerginę reakciją. Gydytojai rekomenduoja nenaudoti jokių „likusių“ ar suaugusiems skirtų vaistų be konsultacijos. Dr. Patrick Moore pabrėžia, kad net „švelnūs“ lašai ne visada saugūs vaikams.

Kaip prižiūrėti akis namuose?

Laikykitės higienos - plaukite rankas, naudokite atskirus rankšluosčius, venkite trinti akis. Galima dėti šaltus kompresus, jei akys patinusios ar niežti. Jei vaikas serga, reikėtų vengti kontaktų su kitais vaikais, kad infekcija neplistų. Dr. Nina Carter sako, kad švaros palaikymas dažnai yra paprasčiausia, bet veiksmingiausia priemonė.

Ar akių paraudimas gali būti rimtos ligos požymis?

Retais atvejais taip. Jei kartu pasireiškia karščiavimas, stiprus skausmas ar regėjimo neryškumas, tai gali rodyti ragenos ar rainelės uždegimą, kuriems reikalinga skubi medicininė pagalba. Dr. Michael Turner pažymi, kad tokie simptomai reikalauja nedelsiant kreiptis į gydytoją.

tags: #alergija #vaikui #nuo #sapmuno #paraudo #akys

• Vaikų baimė susirinkimuose
• daugiau apie fiziko Gabrielio Farenheito gyvenimą
• Apsauga vandens pramogoms
• Juoko dozė šventiniam stalui
• Vėžlių kvėpavimas vandenyje