Daugeliui iš mūsų Albertas Einšteinas yra mokslininkas - genijus, kuris tapo žymus dėl formulės E=mc². Albertas Einšteinas (vok. Albert Einstein; 1879 m. kovo 14 d. Ulme, Vokietijoje - 1955 m. balandžio 18 d. Princetone, JAV) yra vienas žymiausių visų laikų žmonių, kada nors vaikščiojusių Žemėje. Bent jau joks kitas mokslininkas nė iš tolo neprilygsta jam nei šlove, nei mitiniu spindesiu. Todėl jį dar labiau gaubia mįslingas žavesys, kurį kuria jo nepaprastai sudėtingas charakteris.
Kyla klausimas, ar Alberto Einšteino vaikai paveldėjo jo genialumą. A. Einšteino vaikai tikrai nepaveldėjo genijaus intelekto koeficiento (IQ), tačiau tai turi tam tikrų išlygų. Pirmiausia reikia apsvarstyti IQ paveldėjimo galimybes. IQ išties dažnai paveldimas. Jo paveldimumą lemia genai. Atlikus daugelį tyrimų tokia tikimybė vertinama 50-70, o kartais ir 90 proc.
Tačiau kalbant apie neeilinio intelekto žmones, būtina atsižvelgti į tam tikrus veiksnius. Visų pirma, A. Einšteino vaikai, aišku, turėjo ir motiną, taigi, IQ galėjo paveldėti ir iš jos. A. Einšteino žmona Mileva Marić taip pat buvo gana gabi ir sumani. Tiesą sakant, ji tam tikra prasme prisidėjo prie kai kurių savo vyro atradimų. Visgi tokia protinga kaip A. Einsteinas ji nebuvo, todėl ir vaikų IQ A. Einšteino turėtajam prilygti negalėjo.
Antra, egzistuoja regreso, t. y. smukimo į žemesnį lygį teorija. Ja remiantis, ypatingais gebėjimais tam tikroje srityje išsiskiriančių tėvų palikuonys taip pat turės tos srities gebėjimų, tik jie nebus išskirtiniai. Taigi, dviejų genijų vaikas gali būti toks pat genialus kaip tėvai, dar didesnis genijus arba - greičiausiai - pakankamai sumanus, bet tikrai ne genijus.

1903 m. Albertas Einšteinas vedė serbų fizikę Milevą Marič. Ciuriche Einsteinas susipažino su būsima žmona Mileva Maric (1875-1948). Jie mokėsi Politechnikos institute. Albertui tuo metu buvo 17, o Milevai - 21 metai. Ji buvo kilusi iš katalikiškos serbų šeimos, gyvenusios Vengrijoje. Alberto tėvai buvo neigiamai nusiteikę prieš sūnaus išrinktąją. Kai jie sužinojo, kad Albertas ketina vesti Milevą, iškėlė skandalą, nes žydams nevalia giminiuotis su katalikais. 1902 m. Mileva pagimdė jųdviejų nesantuokinę dukrą Lieserl. Prieš santuoką būsima žmona Serbijoje slapta pagimdė pirmąją Einšteino dukrytę vardu Lieserl. Mileva išvyko pas tėvus tam, kad pagimdytų pirmąjį jų kūdikį - dukrą Lieserl. Tačiau pas Einsteiną ji privalėjo grįžti be dukters. Vyras manė, kad ne santuokoje gimęs kūdikis pakenks jo mokslinei karjerai, mat tais laikais į nesantuokinius vaikus buvo žvelgiama neigiamai. Po tokio Alberto sprendimo Milevos tėvai reikalavo, kad duktė kuo greičiau paliktų šį vyrą. Tačiau ji nepakluso gimdytojų valiai. Mileva mylėjo Albertą ir svajojo už jo ištekėti. Atsakydamas į moters užuominas apie santuoką, fizikas jai iškėlė tam tikras sąlygas.
Mileva sutiko su viskuo. 1903 m. pradžioje jiedu susituokė. Po to, kai Albertas Einšteinas paliko savo pirmąją žmoną Milevą, itin pašlijo santykiai su vyriausiu sūnumi Hans Albert.
Iš viso A. Einsteinas turėjo tris vaikus. 1904 m. jiems gimė sūnus Hansas Albertas, o 1910 m. - sūnus Eduardas.
Deja, dukrelė Lieserl mirė dar būdama kūdikis (tikriausiai sulaukusi tik vienų metukų). Deja, vos tik gimus mergaitė dingo be jokių pėdsakų ir niekas nežino kaip toliau susiklostė jos likimas. Akivaizdu, kad apie jos intelektą spręsti neįmanoma.
Jaunėlis sūnus Eduardas buvo daug žadantis medicinos studentas, bet susirgo šizofrenija, todėl didžiąją gyvenimo dalį turėjo praleisti gydymo įstaigose, kuriose taikomi primityvūs gydymo metodai labai pakenkė kognityviniams jo gebėjimams. Eduardas nuo vaikystės buvo silpnaprotis ir jam reikėjo nuolatinės gydytojų priežiūros.
O štai vyresnysis A. Einšteino sūnus Hansas Albertas Einsteinas buvo tikrai puikus mokslininkas. Jis buvo hidraulinės inžinerijos profesorius Kalifornijos universitete Berklyje ir visame pasaulyje garsus nuosėdų judėjimo ekspertas. Galbūt šie įvertinimai skamba ne taip įspūdingai kaip žymiojo tėvo pasiekimai, bet apie išskirtinius protinius sugebėjimus spręsti tikrai galima.
Hansas Albertas turėjo keturis vaikus, bet tik vienas iš jų - Bernhardas Einsteinas - sulaukė pilnametystės.

Garsiojo A. Einšteino anūkas B. Einsteinas buvo pakankamai protingas ir sumanus. Jis tapo fiziku ir dirbo inžinieriumi JAV bendrovėse „Texas Instruments“ bei „Litton Industries“. Per savo gyvenimą B. Einsteinas patentavo ne vieną išradimą. Nors senelio genijui tai toli gražu neprilygsta, visgi reikia pripažinti, kad pasiekimai kalba patys už save.
B. Einsteinas turėjo penkis vaikus. Deja, patikimos informacijos apie kurį nors iš jų rasti nepavyko. Galima tik manyti, kad jų karjera panaši į tėvo: veikiausiai, jie pakankamai pasiekė kurioje nors mokslo srityje, nors tikrai ne tiek, kiek prosenelis.
Jokių duomenų apie A. Einšteino vaikų, anūkų ir proanūkių IQ nėra ir galutinių išvadų apie jų nuopelnus daryti, galbūt, nereikia. Tačiau visų aptartų žmonių moksliniai pasiekimai akivaizdžiai iliustruoja regreso, t. y. smukimo į žemesnį lygį, teoriją. Kelių kartų atstovų skirtumai rodo perėjimą nuo vieno iš garsiausių pasaulyje fizikų prie puikaus specialisto konkrečioje mokslinėje srityje ir galop iki gerai vertinamo inžinieriaus.
1914 m. pora su vaikais persikėlė į Berlyną. Vedęs Einšteinas turėjo romaną su savo pussesere Elsa Lioventhal. Apie tai sužinojusi Mileva kartu su vaikais grįžo į Ciurichą. Oficialiai išsiskyrė 1919 m. ir tais pačiais metais susituokė su Elsa Lioventhal. Albertas įsidukrino dvi jos dukras iš pirmosios santuokos.
Intensyvus darbas ir prasta mityba pakirto mokslininko sveikatą. Einsteinas sunkiai susirgo: atsivėrė skrandžio opa, susirgo geltlige. Ligoniu rūpinosi jo pusseserė Elsa Einstein-Lowenthal. Ji už genijų buvo trejais metais vyresnė, išsiskyrusi, turėjo dvi dukras. Albertas ir Elsa puikiai sutarė nuo vaikystės, o per sirgimo laikotarpį dar labiau suartėjo. Pasveikęs fizikas parašė laišką Milevai prašydamas skyrybų. Žmona nesutiko skirtis. Tada Einsteinas iškėlė ultimatumą: „Pažadu, kai gausiu Nobelio premiją, visus pinigus atiduosiu tau. Privalai sutikti skirtis, priešingu atveju - liksi be nieko.“
Kai 1922 m. Einsteinas gavo Nobelio premiją, jis visą tuo metu nemenką pinigų sumą (32 000 JAV dolerių) atidavė pirmajai žmonai. Kai Mileva sutiko skirtis, Albertas su Elsa susituokė.
Daugelis A. Einšteino asmenybę apibūdino kaip nepaprastai sudėtingą. Daugeliui jis nebuvo panašus į žmogų, veikiau į bejausmį, tačiau išdykusį vaiką, visiškai nesirūpinusį savo išvaizda. Kiti pravardžiuoja jį “mamytės sūneliu" ir maištininku, pasaulio piliečiu ir atsiskyrėliu, pacifistu ir karo mašinos tarnu.
Alberto Einšteino branda gerokai atsiliko nuo bendraamžių. Jaunasis Albertas nebuvo itin protingas. Kai buvo vaikas jam labai sunkiai sekėsi kalbėti, pradėti skaityti ir rašyti. Einšteino susidomėjimas mokslu prasidėjo tada, kai tėvas pirmą kartą parodė jam kompasą. Jaunasis genijus tebuvo penkerių. Mokslininkas tikėjo, kad rūkymas naudingas - jis ramina.

Šiame skyriuje apibendriname Alberto Einšteino šeimos narių gyvenimus ir profesinius pasiekimus, atspindinčius intelektualinio paveldo raidą ir „regreso į vidurkį“ teorijos iliustraciją.
| Karta | Vardas ir pavardė | Ryšys su A. Einšteinu | Profesija / Gyvenimo detalės | Intelektualinis indėlis / Pasiekimai |
|---|---|---|---|---|
| Pirmoji | Lieserl Einstein | Dukra | Mirė kūdikystėje (tikriausiai sulaukusi vienerių metų) arba dingo be žinios. | Apie intelektą spręsti neįmanoma. |
| Pirmoji | Hansas Albertas Einsteinas | Sūnus | Hidraulinės inžinerijos profesorius Kalifornijos universitete Berklyje. | Pasaulyje garsus nuosėdų judėjimo ekspertas, puikus mokslininkas. |
| Pirmoji | Eduardas Einsteinas | Sūnus | Daug žadantis medicinos studentas, vėliau susirgo šizofrenija. | Ligų pažeisti kognityviniai gebėjimai. |
| Antroji | Bernhardas Einsteinas | Anūkas (Hanso Alberto sūnus) | Fizikas ir inžinierius JAV bendrovėse „Texas Instruments“ ir „Litton Industries“. | Patentavo ne vieną išradimą, pakankamai protingas ir sumanus. |
| Trečioji | Bernhardo Einšteino vaikai | Proanūkiai | Informacijos apie konkrečias karjeras nėra, tačiau tikėtina, kad pasiekė mokslo srityje. | Veikiausiai pasiekė mokslo srityje, nors ir ne tiek, kiek prosenelis. |
Ši lentelė aiškiai iliustruoja, kaip Alberto Einšteino genijus, nors ir nebuvo tiesiogiai perduotas, vis tiek atsispindėjo jo palikuonių protiniuose gebėjimuose, tačiau pagal regreso teoriją, su kiekviena karta šie gebėjimai tapo mažiau išskirtiniai, pereinant nuo revoliucinio genijaus iki puikių, gerai vertinamų specialistų savo srityse.
tags: #albertas #einsteinas #vaikai