Alberas Kamiu: gyvenimas, kūryba ir absurdo filosofija
Alberas Kamiu (Albert Camus, 1913-1960) - prancūzų rašytojas, eseistas ir dramaturgas, Nobelio premijos laureatas, viena ryškiausių XX a. vidurio asmenybių Europoje. Jis jungė filosofiją ir literatūrą, abi jas laikė žmogaus pasaulio pažinimo būdais. Būdamas 44 metų, 1957 m. A. Kamiu gavo Nobelio premiją ir yra antras jauniausias laureatas istorijoje.
Ankstyvasis gyvenimo etapas ir įtakos
Rašytojas gimė 1913 m. lapkričio 7 d. Mondovi (šiuo metu Dreanas), Prancūzijos Alžyre, darbininkų šeimoje. A. Kamiu tėvas Lucienas žuvo Pirmojo pasaulinio karo metu mūšyje prie Marnos, kai Alberui nebuvo nė vienerių. Motina, našlė su dviem vaikais, apsigyveno Alžyro sostinės skurdžių kvartale pas senelę. Vargingų žmonių gyvenimas sukosi tik apie elementariausius poreikius, tačiau kaip tik iš ten Kamiu vėliau kildins patvariausias meilės pamokas.
Padedamas mokytojo Louiso Germaino, kuris įžvelgė berniuko talentą, 1923 m. A. Kamiu gavo stipendiją Alžyro licėjuje. 1930 m. jam buvo nustatyta tuberkuliozė, nutraukusi sportinę veiklą ir privertusi stabdyti mokslus. Nuo 1933 m. studijavo Alžyro universiteto Filosofijos fakultete, baigė jį 1936 m.
Kosminė Paslaptis - dokumentinis filmas
Kūrybos kelias ir pagrindinės temos
A. Kamiu savo kūryboje žmogaus gyvenimą traktuoja kaip absurdą, neturintį jokios aukštesnės prasmės. Žmogus svetimas ir priešiškas pasauliui, nes pasaulis savo ruožtu priešiškas, svetimas ir nepavaldus žmogui. Beviltiškumui ir absurdui galima priešintis tik maištaujant, protestuojant ir kuriant.
Kūrybos ciklai
A. Kamiu savo asmeninį planą kūryboje skirstė į kelias stadijas:
- Absurdo ciklas: romanas „Svetimas“ (1942), esė „Sizifo mitas“ (1942), pjesė „Kaligula“ (1944).
- Maišto ciklas: romanas „Maras“ (1947), esė „Maištaujantis žmogus“ (1951), pjesės „Teisieji“ (1950), „Apgulties būklė“ (1948).
- Meilės ciklas: apysaka „Krytis“ (1956) ir neužbaigtas romanas „Pirmasis žmogus“.
| Kūrinys | Išleidimo metai | Žanras |
|---|---|---|
| Svetimas | 1942 | Romanas |
| Maras | 1947 | Romanas |
| Maištaujantis žmogus | 1951 | Esė |
| Krytis | 1956 | Apysaka |
Politinė veikla ir filosofinės pažiūros
Karo metu Kamiu dalyvavo Prancūzijos pasipriešinimo judėjime. 1944-1947 m. kartu su J. P. Sartre’u redagavo pogrindinį laikraštį „Combat“. Nors buvo siejamas su egzistencializmu, pats rašytojas neigė priklausąs šiam judėjimui. Jis buvo politiškai aktyvus: nors laikėsi kairiųjų pažiūrų, griežtai kritikavo totalitarinį stalinizmą ir prievartą. Pasak A. Kamiu, menas taip pat yra maišto forma: suteikdamas pasauliui kitokį pavidalą menininkas maištauja prieš jį.
Tragiška mirtis
1960 m. sausio 4 d. A. Kamiu žuvo autoavarijoje, būdamas vos 46-erių metų amžiaus. Avariją patyrusiame automobilyje policija rado nebaigto autobiografinio romano „Pirmasis žmogus“ rankraštį. Jis paliko gilų pėdsaką literatūroje kaip mąstytojas, kuris ieškojo vertybių, kurios kartėlio ir netikėjimo iškankintai širdžiai būtų tikros.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
