Alba vaikams: liturginio rūbo reikšmė ir svarba
Kiekvieną kartą dalyvaudami liturgijoje ar atlikdami liturginį veiksmą dvasininkas ir jam patarnaujantys asmenys dėvi albą arba kamžą. Alba lotynų kalboje reiškia „balta“. Tai ilgas platus iš įvairių audinių siuvamas liturginis rūbas, vilkimas šv. Mišiose, teikiant Santuokos, Krikšto sakramentus, procesijose. Kaip liturginis drabužis naudojamas jau nuo pirmųjų krikščionybės amžių, o jo dėvėjimo tradicija susiformavo ir buvo įtvirtinta, kaip manoma, IV amžiuje.
Simbolika ir paskirtis
Kokia šio liturginio rūbo simbolika? Ji kalba dvejopu būdu. Visų pirma, alba yra priminimas tam, kuris ją dėvi, apie sielos tyrumo ir šventumo siekio būtinumą: tau, kuris artiniesi prie Dievo altoriaus. Albos ilgumas žymi ištvermę. Senais laikais albos buvo siuvamos tik iš natūralių audinių, paprastai labai plačios, viršuje ties kaklu surišamos raišteliais. Iškilmingesni albų modeliai puošti įmantriausiais nėriniais ir raštais, siuvinėjimais.
Šiuolaikinės albos pasižymi įvairia stilistika: jos gali būti varpo formos, su kapišonu ar be jo, dažniausiai užsegamos užtrauktuku. Plačiai žinomas šv. popiežiaus Jono Pauliaus II išgarsintas modelis - su viena didele kloste tiek priekyje, tiek nugaroje. Albos gali turėti ir daugiau klosčių. Albą gali dėvėti ne tik dvasininkas, bet ir kiti liturgijos organizavime dalyvaujantys bei patarnaujantys asmenys: šv. Mišių patarnautojai, procesijų dalyviai.
Papildomi liturginiai elementai
Dažnas albos palydovas - juosta, liaudiškai vadinama „cinguliu“. Lotyniško žodžio cingulum reikšmė - diržas, juosta. Ar bus naudojamas šis liturginio rūbo elementas, priklauso nuo to, kokia konkrečios albos pasiuvimo stilistika. Jo praktinė paskirtis - sujuosti albą.
Liturginių priedų palyginimas
| Elementas | Simbolika | Paskirtis |
|---|---|---|
| Juosta (cingulis) | Skaistumas | Sujuosti albą |
| Humerolas (amiktas) | Dievo malonė | Pridengti pečius ir kaklą |
Juosta - skaistumo simbolis, kuris ją dėvinčiam primena apie būtinybę valdyti tuos geidulius, siekius, troškimus, kurie veda į nuodėmę ir atsiskyrimą nuo Dievo ir bendruomenės. Jeigu alba turi didelį iškirpimą ties kaklu, naudojamas dar vienas priedas - humerolas. Tai stačiakampis audinys su dviem raišteliais, kuriuo pridengiami pečiai ir kaklas prieš apsirengiant alba. Jis simbolizuoja prisidengimą Dievo malone tarsi skydu, šalmu, bei įsipareigojimą būti budriam.
Alternatyvos: kamža
Kaip jau minėjome, trečdaliu trumpesnė alba vadinama kamža. Jos simbolika ir prasmė tokia pati, kaip albos. Kamžą dėvi kunigas eidamas į kapines, teikdamas Krikštą, laimindamas Santuoką. Apsivelka ją ant sutanos - kunigiškos tarnystės rūbo. Taip pat kamžą dėvi visi šv. Mišių patarnautojai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
