Kada ir kaip turėtų atsirūgti kūdikis?
Kūdikiams, tiek žindomiems, tiek maitinamiems iš buteliuko, kaskart pavalgius rekomenduojama padėti atsirūgti. Atrūgimas padeda atsikratyti oro, kurio kūdikis prisirijo žįsdamas ar gerdamas pienuką. Jei skrandyje susikaupia per daug oro, kūdikis gali jaustis sotus greičiau, jam gali pūsti pilvuką arba jis gali būti neramus. Nors konkrečių taisyklių, kaip tinkamai atrūginti kūdikį, nėra, svarbu žinoti keletą pagrindinių principų.
Kartais maitinamas kūdikis priryja oro, kuris kaupiasi žarnyne ir gali sukelti dieglius, pilvo pūtimą ar atpylinėjimą. Todėl po kiekvieno maitinimo turėtumėte padėti kūdikiui atsirūgti. Netaisyklingo žindymo metu kūdikis su pienu nuryja ir šiek tiek oro. Taip pat kūdikiai gali prisiryti oro, kai pienas teka labai gausiai, greitai, stipria srove ir mažyliai skuba nuryti tai, kas burnoje, kol dar neužspringo.
Visi kūdikiai - tiek žindomi, tiek ir maitinami iš buteliuko - kiekvieno maitinimo metu įtraukia truputį oro. Tai natūralus procesas, ypač būdingas kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus dėl silpno apatinės stemplės rauko tonuso. Dėl šios priežasties kūdikiai dažnai atpila. Tam, kad dalis ar ir visas skrandžio turinys neišsilietų, naujagimius ir kūdikius reikia atrūginti.
Kai kurie žmonės mano, kad raugėjimas po maitinimo yra svarbus siekiant sumažinti vaiko jaučiamą diskomfortą arba sumažinti kūdikio pieno atpylimą. Tačiau tyrimai rodo, kad atrūginimas nesumažina verksmo, o iš tikrųjų gali padidinti atpylinėjimą.
Jei kūdikis valgydamas ar iš karto pavalgęs atsirūgsta, tai yra normalu. Tačiau jei kūdikis atsisako valgyti, labai lėtai auga svoris dėl gausaus atpylinėjimo, po maitinimo atsiranda kosulys ar atpylinėjama su krauju, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kaip padėti kūdikiui atsirūgti?
Yra keletas pozų, kurios gali padėti kūdikiui atsirūgti:
- Galva ant peties: Laikykite kūdikį taip, kad jo galva būtų jums ant peties. Viena ranka prilaikykite kūdikio užpakaliuką, kita - galvą ir kaklą. Kūdikio kojos turėtų būti sulenktos per kelius. Nespauskite kaklo ir netapšnokite per nugarą. Tai nepadeda atsirūgti ir gali paskatinti atpilti pieną.
- Pilvu ant kelių: Atsisėskite ant kėdės. Kūdikio užpakaliuką padėkite ant vienos šlaunies, o krūtinę ir pažastis - ant kitos, pakeltos taip, kad kūdikio kūnas sudarytų 45 laipsnių kampą su grindimis. Kūdikio nugara atremta į jūsų pilvą ir jis pusiau guli. Jo galva ilsisi ant jūsų dilbio, o užpakaliukas - ant šlaunies. Šią padėtį galite švelniai masažuoti kūdikio nugarą.
- Sėdint ant kelių: Atsisėskite ant kėdės. Pasodinkite kūdikį ant vienos kojos, o kita - šiek tiek pakelta prilaikykite nugarą (kad sėdėtų pusiau gulomis). Vienu delnu prilaikykite galvą, kitu trumpai pamasažuokite pilvą švelniais stumiamaisiais judesiais nuo savęs ir savęs link.
Jei žindant matote, kad kūdikis neramus, galima padaryti pertraukėlę, palaikyti jį šiek tiek, kol atsirugs, ir tada tęsti maitinimą. Pirmus šešis mėnesius patariama po maitinimo palaukti 10-15 minučių, kol kūdikis atsirūgs.
Jei kūdikis pavalgęs ir panešiotas neatsirūgsta, maitinkite toliau. Jeigu naujagimis neatsirūgsta, iš karto po maitinimo neguldykite ant nugaros, geriau panešiokite ant rankų. Kai užmigs, guldykite ant šono.
Kartais kūdikiai neatsirūgsta ir gerai jaučiasi. Tai priklauso nuo to, kaip mažylis valgo - godžiai ar ne. Jeigu pamaitintą kūdikį laikote kelias minutes, kad atsirūgtų, ir jis neatsirūgsta, vadinasi, kūdikis valgė ramiai ir į jo skrandį nepateko oro.
Renkantis buteliukus reikėtų atkreipti dėmesį į žindukus. Žindukų forma gali nulemti, kiek oro pateks į virškinimo sistemą. Be to, kuo didesnė žinduko skylutė, tuo greičiau pienas ar pieno mišinys tekės: kūdikis springs ir „prisigaudys“ daugiau oro.
Kūdikių maisto atpylimo atvejai dieną daug dažnesni negu naktį. Įprasta, kad kūdikiai dar bevalgydami ar vos pavalgę užmiega. Miegantį kūdikį atrūginti iš esmės reikia tais pačiais metodais, kaip ir būdraujantį.
Kada turėčiau susirūpinti, jei vaikas verkia ir atpylinėja?
Dauguma verkimo ir atpylinėjimo atvejų yra normalūs. Tačiau toks elgesys nėra normalus, jei:
- vaikas atsisako valgyti;
- kūdikio svoris auga labai lėtai, dėl gausaus atpylinėjimo;
- po maitinimo atsiranda kosulys;
- atpylinėjama su krauju.
Jei jūsų kūdikiui pasireiškia bet kuris iš šių simptomų, kreipkitės į gydytoją.
Taip pat normalu, kad kūdikiai gana daug verkia ir nerimsta. Verkti dvi valandas per dieną, maždaug pirmąsias šešias gyvenimo savaites, yra norma. Paprastai tai sumažėja iki maždaug vienos valandos per dieną, kai jiems sukanka trys mėnesiai.
Jei kūdikis verkia daugiau, tai nebūtinai reiškia, kad kažkas negerai. Intensyvų, nepaguodžiamą verksmą patiria iki ketvirtadalio mažų kūdikių, tačiau laikui bėgant jis praeina savaime.
Kūdikių diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos. Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma.
Maitinant krūtimi, mama gali pamėginti laikinai atsisakyti tam tikrų produktų, kurie įtakoja didesnę dujų gamybą žarnyne (kopūstai, ankštiniai). Neramiems mažyliams nuo mažumės galima naudoti kai kurių augalų arbatas.
Teisingo krūties apžiojimo požymiai
Kūdikių maisto atpylimo atvejai dieną daug dažnesni negu naktį. Trys ketvirtadaliai vieno mėnesio kūdikių atpila po maitinimo bent kartą per dieną. Tik pusė kūdikių vis dar atpila sulaukę penkių mėnesių ir beveik visi (96 %) sustoja sulaukę pirmojo gimtadienio.
Kūdikiams augant, šis reiškinys mažėja. Kai kurie tėvai pastebi, kad jų vaikai pradeda mažiau atpylinėti sulaukę 5-6 mėnesių, o tai sutampa su fizinių įgūdžių - atsisėdimo, pilvo mankštų - lavinimu. Taip pat virškinimo sistema bręsta maždaug tuo metu, kai pradedama duoti kietesnio maisto.
Jei kūdikis auga gerai, tuomet mažai tikėtina, kad tai gali būti ligos požymiai. Gausus atpylinėjimas (ne fontanu) siejamas su alergija karvės pieno baltymams ir kiaušiniams, kuriuos vartoja žindanti mama.
Kūdikis nešiojamas vertikalioje padėtyje, dažniausia priglaudus prie peties. Visi kūdikiai - tiek žindomi, tiek ir maitinami iš buteliuko - kiekvieno maitinimo metu įtraukia truputį oro.
Jei kūdikis ima neįprastai elgtis, norėdamas išvengti tuštinimosi, pvz., atsisako sėdėti ant puoduko, stumiasi nuo jo, tai gali reikšti, kad jam reikia daugiau skaidulų arba skysčių.
Pirmosios žindymo problemos gali būti susijusios su skausmingais, įtrauktais ar plokščiais speneliais. Pastebėjote, kad krūtys tapo sunkios, patinusios ir skausmingos? Atsipalaiduokite ir skaitykite, ką daryti, jei krūtys labai pilnos ar jei susidarė pieno stazė.
Kadaise buvo tikima, kad atrūginimas padeda išvengti kolikų - pilvo dieglių simptomų. Tačiau tyrimai parodė, kad pilvo dieglių simptomų nesumažėja, o kūdikiai atpila daugiau pieno.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
