Televizija Lietuvoje nuo pat savo veiklos pradžios didelį dėmesį skyrė jaunajai auditorijai. Pirmąsias televizijos programas mažiausiems žiūrovams rengė dvi redakcijos - Vyriausioji vaikų ir jaunimo bei Kino laidų. 1957 m. pabaigoje, gruodžio 29-ąją atsirado vaikams skirta laida „Žaiskime drauge“, o nuo naujų metų sausio 1 d. vaikai galėjo išvysti dar vieną laidą, kuri vadinosi „Jonukas Klaustukas pas brolėną Žinėną“.

Populiariausios vaikų laidos buvo televizijos konkursai ir meninio ugdymo valandėlės. 1958 m. vasario 16 d. buvo paskelbtas vaikų piešinių konkursas „Mano pasaulis“, o 1959 m. spalio 3 d. vaikams parodytas pirmasis televizijos studijoje sukurtas animacinis, tuo metu vadintas multiplikaciniu, filmas „Vieną kartą tvenkinyje“, pasakojantis apie ežiuko ir varliuko draugystę. Laidos „Labanakt vaikučiai“ metu buvo rodomi animaciniai filmukai, o Teta Beta turėdavo pasakyti ką nors malonaus ar pamokančio vaikams.
Viena žymiausių vaikų laidų vedėjų - Bernadeta Lukošiūtė, geriau žinoma kaip Teta Beta. Radijo diktore dirbusi moteris vaikams skirtas laidas per Lietuvos televiziją pradėjo vesti 1975 m., kai buvo pradėta transliuoti laida „Labanakt, vaikučiai“. Vėliau Teta Beta vedė TV laidą „Labanaktukas“.
B. Lukošiūtė prisipažino, kad labiausiai jai trūkdavo adrenalino, kurį patirdavo vesdama tiesiogines laidas. Ypač jai patiko „Tetos Betos viktorina“, kur kiekvienas sekmadienis buvo kaip premjera. Nors tuo metu jau buvo metusi aktorinio meistriškumo studijas, šviesaus atminimo kurso vadovas režisierius Vytautas Čibiras paskatino ją dalyvauti diktorių atrankoje.
Moteris mano, kad pasakos - tai visa gyvenimo išmintis. Vesdama laidas „Labanakt, vaikučiai“, „Labanaktukas“ penkis vakarus per savaitę vaikams skaitė pasakas, tačiau pati pasakas atrado tik tapusi Teta Beta. Kaip padėka už 50 metų darbo LRT Bernadetai Lukošiūtei buvo įteikta „Auksinė bitutė“.
Vaikų laidos 90-aisiais Lietuvoje buvo neatsiejama vaikystės dalis. Jas vedė charizmatiški aktoriai, kurie tapo tikrais vaikų herojais. Šiuo laikotarpiu televizijos eteryje formavosi naujas požiūris į pramogas, kuriose derėjo edukacija ir žaisminga forma.
Štai keletas faktų apie to laikotarpio televizijos kultūrą ir laidų kūrėjus:

Nors sovietmečiu jaunimui skirtos radijo ir televizijos laidos turėjo atiduoti duoklę ideologijai, jos teikė daug džiaugsmo klausytojams ir jų rengėjams. Pirmaisiais Nepriklausomybės metais nuspręsta atsisakyti sovietinio palikimo ir atsirado naujų laidų jaunimui, tačiau šiltas, asmeniškas bendravimas su mažuoju žiūrovu išliko svarbiausia sėkmės sąlyga.