Akreditavimo tarnybos licencijavimas ir pagalbinio apvaisinimo paslaugos

Lietuvoje siekiama užtikrinti aukštą sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir saugumą, todėl pagalbinio apvaisinimo procedūrų licencijavimas ir akreditacijos tarnybos reikalavimai yra ypač svarbūs. Šiame straipsnyje aptariami svarbūs aspektai, susiję su akreditavimo tarnybos licencijomis, pagalbinio apvaisinimo reikalavimais, gimdymo namuose taisyklėmis bei pacientų teisėmis.

Pagalbinio apvaisinimo paslaugų licencijavimas

Pagalbinio apvaisinimo procedūrų teikimas pacientams kurį laiką buvo sustojęs, nes įsigaliojus Pagalbinio apvaisinimo įstatymui įstaigoms prireikė atsinaujinti licencijas. Akreditavimo tarnybos vadovė Nora Ribokienė anksčiau yra sakiusi, kad įstaigoms reikalingos dvi licencijos - lytinių ląstelių bankui ir pagalbinio apvaisinimo procedūrai. „Kol jos (sveikatos priežiūros įstaigos) negaus licencijos, tol jos negali pradėti teikti paslaugų. Turi būti dvi licencijos, lytinių ląstelių bankui ir pagalbinio apvaisinimo procedūrai“, - teigė N.Ribokienė.

Iki įstatymo įsigaliojimo medicinos įstaigos privalėjo turėti licenciją dirbtinio apvaisinimo procedūrai. Šeimos, kurios procedūras pradėjo dar iki įsigaliojant įstatymui, gydymą gauna. „Tęstiniai procesai tikrai nestabdomi“, - pažymėjo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos vadovė.

Akreditavimo tarnybos duomenimis, prašymus suteikti teisę teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas yra pateikusios kelios klinikos: „Kardiolita“, „Vaisingumo klinika“, „Jolsana“, „Northway“ medicinos centrai bei Baltijos Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika. Pasak Akreditavimo tarnybos, įvertinus šių įstaigų pasirengimą teikti pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas, nustatyta kai kurių trūkumų, kuriuos įstaigos privalo pašalinti.

N. Ribokienės teigimu, visose įvertintose įstaigose rasta trūkumų, kuriuos jos gali ištaisyti. „Įvertinus visas šias penkias įstaigas, rasti trūkumai. Trūkumai rasti dėl patalpų higienų pasų, specialistų kvalifikacijos, privalomojo medicinos prietaisų turėjimo, dokumentacijos tam tikri trūkumai, sutarčių, procedūrų. Šie visi trūkumai yra ištaisomi, visos penkios įstaigos, mūsų manymu, gali pašalinti šiuos trūkumus. Trūkumų šalinimo terminas yra 90 dienų, tad iki balandžio mėnesio jos galės ramiai tuos trūkumus šalinti, o jei jos tai padarys greičiau, taryba pažada operatyviai įvertinti, ir jei viskas atitinka, įstaigos gaus licenciją“, - kalbėjo N.Ribokienė.

Licencijavimo procedūra trunka 90 dienų, tačiau jei įstaiga yra tinkamai pasirengusi, jis gali būti trumpesnis. Minėtų penkių įstaigų pasirengimą Akreditavimo tarnyba įvertins per balandžio-gegužės mėnesius ir toms, kurios atitiks visus reikalavimus, bus išduodamos licencijos.

Iki įstatymo priėmimo procedūros buvo atliekamos tik privačiose įstaigose vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Valstybės finansavimas ir naujovės

Nuo sausio įsigaliojęs įstatymas leidžia nevaisingoms poroms pagalbinio apvaisinimo procedūroms gauti valstybės finansavimą ir sukuriamų embrionų skaičius neribojamas, o nuo vasario dar įsigaliojo pataisos, kuriomis įpareigojama nepanaudotus embrionus saugoti neterminuotą laikotarpį, taip pat įteisinama embriono donorystė.

Lytinių ląstelių bankų steigimas

Santariškių klinikos pranešė, kad jų Santaros vaisingumo centre veiklą pradėjo pirmasis Lietuvoje licencijuotas lytinių ląstelių bankas, kuriame saugomos lytinės ląstelės, reprodukciniai audiniai ir pagalbinio apvaisinimo metu sukurti embrionai.

Teisės aktai, reglamentuojantys audinių ir ląstelių donorystę

Lietuvoje audinių ir ląstelių donorystę, paruošimą, tyrimą bei paskirstymą reglamentuoja šie teisės aktai:

• Žmogaus audinių ir ląstelių donorystės ir transplantacijos įstatymas.
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. ...“.

Reikalavimai donorams

• Būti patikrinti dėl galimų infekcinių ligų.
• Duoti raštišką sutikimą dėl audinių ir ląstelių paėmimo.
• Būti informuoti apie galimas donorystės pasekmes sveikatai.

Reikalavimai audinių ir ląstelių tyrimams

Audiniai ir ląstelės, paimti iš donorų, turi būti ištirti dėl galimų infekcinių ligų ir kitų patologijų. Tyrimai turi būti atliekami atestuotoje (akredituotoje) laboratorijoje.

Reikalavimai audinių ir ląstelių saugojimui

Audiniai ir ląstelės turi būti saugomi tinkamomis sąlygomis, kad būtų užtikrintas jų gyvybingumas ir funkcija. Saugojimo sąlygos turi atitikti nustatytus standartus.

Reikalavimai audinių ir ląstelių transportavimui

Audiniai ir ląstelės turi būti transportuojami tinkamomis sąlygomis, kad būtų užtikrintas jų gyvybingumas ir funkcija. Transportavimo sąlygos turi atitikti nustatytus standartus. Ląstelių pakavimas atitinka 28 straipsnio f punkto reikalavimus.

Reikalavimai audinių ir ląstelių paskirstymui

Audiniai ir ląstelės turi būti paskirstomi pagal nustatytus kriterijus, atsižvelgiant į recipiento poreikius ir audinių bei ląstelių tinkamumą. Paskirstymo procesas turi būti skaidrus ir pagrįstas.

Gimdymo namuose reglamentavimas

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, pagal kurį nustatyta gimdymo namuose tvarka ir specialios taisyklės, kurių privalės laikytis ne tik moterys, norinčios gimdyti namuose, bet ir tokias paslaugas teikiančios gydymo įstaigos bei jose dirbantys specialistai. Taigi gimdyti namuose galės tos moterys, kurioms nėra nustatyta didelė nėštumo rizika, ir kurios sudarys paslaugų sutartį su gydymo įstaiga dėl tokių paslaugų teikimo.

Ministro A. Verygos teigimu, šios naujovės padės užtikrinti, jog gimdymai namuose būtų saugūs, o nėščiosioms paslaugą suteiktų specialistai, kurie atsiradus komplikacijoms galėtų skubiai suteikti reikiamą medicininę pagalbą. „Lietuvoje priėmus įstatymą ir įteisinus gimdymus namuose, bendradarbiaudami su ekspertais, parengėme ir specialias taisykles, kurių privaloma laikytis, norint teikti gimdymo paslaugas namuose. Iki šiol gimdymas namuose neretai vykdavo prižiūrint nekvalifikuotiems žmonėms ir dėl to kildavo nemalonių pasekmių gimdyvėms bei jų mažyliams. Tad mūsų tikslas yra užtikrinti, jog moterys, pasirinkusios gimdyti namuose, gautų saugią, kokybišką paslaugą bei tinkamą priežiūrą prieš gimdymą ir po jo, o specialistai nerizikuotų prarasti licencijos ar atsidurti teisme“, - sako ministras A.Veryga.

Anot jo, gimdymai namuose vyko ir vyksta, tad turime būti realistais ir šią sritį reglamentuoti taip, kad nekiltų pavojus gimdyvės bei jos kūdikio gyvybėms. Būtent todėl ir parengtos šios taisyklės. Gaila, kad daugybę metų ši sritis buvo apleista ir nebuvo skirta jai deramo dėmesio. Taigi moterys, planuojančios gimdyti namuose, turės pateikti prašymą gydymo įstaigai, teikiančiai šią paslaugą. Tuo tarpu ši, įvertinusi nėščiosios sveikatos būklę ir patalpos, kur bus priimamas gimdymas, tinkamumą, pasirašys sutartį. Pagal ją, nėščioji gaus konsultacijas iki gimdymo ir po jo, pagalbą gimdymo metu bei akušerio vizitus po gimdymo.

Nustatyta, kad švarioje ir šiltoje namų patalpoje, kurioje planuojamas gimdymas, turės būti karštas vanduo, elektra bei kietas pagrindas, skirtas naujagimiui gaivinti. Taip pat užtikrintas privažiavimas greitosios medicinos pagalbos automobiliui, kuris per 30 minučių galėtų pervežti gimdyvę ir naujagimį į gydymo įstaigą.

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis teigia, jog nuo šiol gydymo įstaigose dirbantiems specialistams nebėra teisinių kliūčių padėti nėščiosioms gimdyti namuose, jei gydymo įstaiga turi licenciją ir su nėščiąja yra sudariusi sutartį. „Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos iniciatyva jau papildytas licencijuojamų paslaugų sąrašas. Tad gydymo įstaigos, norinčios teikti gimdymo namuose priežiūros paslaugą, turės gauti licenciją. O moterys, norinčios gimdyti namuose, galės su tokia gydymo įstaiga sudaryti sutartį ir gauti profesionalią specialistų priežiūrą iki ir po gimdymo“, - sako viceministras A.Šešelgis.

Gimdymo namuose priežiūros paslaugą galės teikti gydymo įstaigoje dirbantys akušeriai, turintys daugiau nei 2 metų darbo patirtį, atlikę ne mažiau kaip 100 gimdyvių ir naujagimių apžiūrų, priėmę virš 50 gimdymų. Taip pat jie privalo turėti pirminės akušerinės pagalbos, naujagimių gaivinimo bei naujagimių būklės stabilizavimo ir paruošimo transportuoti žinias.

Nustatyta, kad tokia paslauga nebus teikiama nėščiosioms, kurios turėjo cezario pjūvį, gimdos operaciją, neišnešiotą nėštumą arba nustačius nėštumo ar vaisiaus patologiją, naujagimio apsigimimus, nėščiosios ligas, komplikuojančias nėštumo eigą. Taip pat ir tais atvejais, kai yra nepalanki būklė dėl pagalbinio apvaisinimo, gimdant pirmą kartą, esant vyresnei nei 40 metų arba jaunesnei nei 18 metų nėščiajai.

Lietuva, įsiteisinusi gimdymą namuose ir nustačiusi specialias taisykles, būtinas saugumui gimdyvės ir jos kūdikio užtikrinti, prisijungė prie 20 Europos Tarybos narių ir 16 Europos Sąjungos šalių narių, kuriose reglamentuotas gimdymas namuose.

Paciento teisės ir pareigos

Pacientas teises įgyja, pareigas prisiima ir jas įgyvendina pats arba per savo atstovus. Įstatymų nustatytais atvejais pacientas teises įgyja, pareigas prisiima ir jas įgyvendina tik per atstovus ar teismo leidimu. Pacientas nuo 16 metų gali pasirinkti atstovą pagal pavedimą.

Pagrindinės paciento teisės

• Pacientas turi teisę gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
• Pacientas turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, gydytoją, slaugos specialistą.
• Pacientai antrinio lygio konsultacijoms gali pasirinkti ir užsiregistruoti pas norimą gydytoją specialistą.
• Pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigoje teikiamas paslaugas, jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti.
• Pacientas turi teisę gauti informaciją apie jam sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį sveikatos priežiūros specialistą ir informaciją apie jo profesinę kvalifikaciją.
• Pacientas turi teisę nežinoti. Informacija apie paciento sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomius ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę negali būti pacientui pateikiama prieš jo valią.
• Pacientas turi teisę susipažinti su įrašais savo medicininėje dokumentacijoje.
• Paciento pageidavimu jam turi būti pateikti jo medicinos dokumentai. Medicinos dokumentų pateikimas pacientui gali būti ribojamas, jeigu juose esanti informacija pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei.
• Sveikatos priežiūros specialistas pagal savo kompetenciją privalo paaiškinti pacientui įrašų jo medicininėje dokumentacijoje prasmę.
• Jeigu paciento reikalavimas yra pagrįstas, netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ar slauga, sveikatos priežiūros specialistas per 15 darbo dienų turi ištaisyti, papildyti, užbaigti, panaikinti ir (ar) pakeisti.
• Pacientas turi teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas.
• Teisę į anoniminę sveikatos priežiūrą, t.y. teisę į sveikatos priežiūros paslaugas, neatskleidžiant asmens tapatybės, turi ne jaunesni kaip 16 metų pacientai, sergantys Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto sąrašo ligomis.
• Paciento teisė dalyvauti ar nedalyvauti biomedicininiuose tyrimuose ir mokymo procese: be paciento rašytinio sutikimo negalima jo įtraukti į biomedicininius tyrimus.
• Teisė skųstis.

Paciento pareigos

Pacientas kiek įstengdamas turi suteikti sveikatos priežiūros specialistams informacijos apie savo sveikatą, persirgtas ligas, atliktas operacijas, vartotus ir vartojamus vaistus, alergines reakcijas, genetinį paveldimumą ir kitus pacientui žinomus duomenis, reikalingus tinkamai suteikti sveikatos priežiūros paslaugas. Vyrui ir moteriai, besikreipiantiems dėl pagalbinio apvaisinimo, turi būti atliktas sveikatos patikrinimas, siekiant įsitikinti, kad nėštumas ir gimdymas nesukels pavojaus moters ir būsimo vaiko gyvybei bei sveikatai.

Jeigu paciento tolesnis buvimas Klinikoje nėra mediciniškai pagrįstas, jam negali būti suteiktos atitinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, pacientas gali būti siunčiamas į kitą sveikatos priežiūros įstaigą. Gydantis gydytojas privalo pacientui išsamiai paaiškinti tokio sprendimo pagrįstumą ir pateikti pilną informaciją apie pacientui rekomenduojamą tolesnę sveikatos priežiūrą, ribojimus, galimą riziką nesilaikant gydytojo rekomendacijų bei nurodyti terminą, per kiek laiko jis gali kreiptis į savo šeimos ar kitą gydytoją.

Skundų teikimo tvarka

Skundai gali būti pateikiami tiesiogiai atvykus į Kliniką arba per atstumą: siunčiami registruotu ar elektroniniu paštu, per kurjerį, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę nustatyti skundą teikiančio asmens tapatybę. Skunde turi būti nurodytos paciento teisės, kurias, jo manymu, asmens sveikatos priežiūros įstaiga pažeidė, tai pagrindžiančios aplinkybės ir paciento reikalavimai pašalinti jo teisių pažeidimą. Skundą pateikti gali pacientas arba jo atstovas. Nagrinėjami tie skundai, kurie paciento pasirašyti (raštu ar elektroniniu būdu), nurodytas jo vardas ir pavardė, faktinė gyvenamoji vieta ir duomenys, reikalingi susisiekimui su pacientu. Direktorius ar jo įgaliotas asmuo per įmanomai trumpą laiką, bet ne ilgiau kaip per 20 darbo dienų, privalo išnagrinėti kreipimąsi ir raštu pranešti pacientui (jo atstovui) apie skundo nagrinėjimo eigą ar rezultatus.

Nepatenkintas nagrinėjimu ir jo rezultatais, pacientas (jo atstovas) su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo klausimais, gynimo - į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktimi bioetikos reikalavimams, gynimo - į Lietuvos bioetikos komitetą. Į nurodytas institucijas pacientas turi teisę kreiptis, tik jeigu nesutinka su Klinikos sprendimu, priimtu išnagrinėjus jo skundą, arba jeigu jo skundas nepriimamas nagrinėti, arba jo skundas neišnagrinėjimas per nustatytą terminą (20 darbo dienų).

Informacija apie paciento sveikatos būklę

Pacientas turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę. Informuodamas apie gydymą/tyrimus, gydytojas paaiškina pacientui gydymo eigą, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo/ tyrimo metodus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo/tyrimo, taip pat apie pasekmes atsisakius siūlomo gydymo/tyrimo.

Klinikos darbuotojai aukščiau paminėtos informacijos pacientui gali nepranešti tik tais atvejais, jeigu pranešimas būtų aiški prielaida rimtai žalai pacientui atsirasti (pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei). Tokiais atvejais visa aukščiau paminėta informacija pateikiama paciento atstovui ir tai prilyginama informacijos pateikimui pacientui.

Visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia ir po paciento mirties. Kai pacientas laikomas negalinčiu protingai vertinti savo interesų ir nėra jo sutikimo, konfidenciali informacija gali būti suteikiama paciento atstovui, sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), tėvams (įtėviams)...

tags: #akreditacijos #tarnyba #licencijos #pagalbinio #apvaisinimo

• Ar pavojingas alkoholis pirmąjį nėštumo mėnesį?
• kaip skirstomos lėšos globos srityje
• Sutvarkykite ir atgaivinkite savo daržą
• Gilinkitės į partizaninio pasipriešinimo aplinkybes per Juanos Bartasienės istoriją
• Intracitoplazminė spermatozoido injekcija: viskas, ką reikia žinoti