Inkstų akmenligė vaikams ir suaugusiems: simptomai, priežastys ir prevencija
Inkstų akmenligė, mediciniškai vadinama nefrolitiaze, yra būklė, kai inkstuose, šlapimtakiuose ar šlapimo pūslėje susidaro kieti mineralų ir druskų dariniai, vadinami akmenimis. Inkstų akmenys yra gana dažna problema, su kuria maždaug 1 iš 10 žmonių susiduria per savo gyvenimą. Nors dažniausiai akmenys susidaro inkstuose, jie gali atsirasti ir kituose šlapimo takų organuose - šlapimtakiuose, šlapimo pūslėje ar net šlaplėje.
Gydytojai urologai inkstų akmenimis vadina kietus druskų kristalų darinius inkstuose arba šlapimo takuose. Šios mineralų ir druskų sankaupos susidaro, kai šlapime esantys mineralai ir rūgštys kristalizuojasi ir jungiasi į kietas daleles. Pagal cheminę sudėtį šlapimo takų akmenys gali būti uratiniai, karbonatiniai, oksalatiniai, fosfatiniai ir cistininiai, tačiau dažniausiai akmenys būna mišrūs.
Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai
Inkstų akmenys gali susidaryti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip per mažas skysčių kiekis organizme, per didelis mineralų suvartojimas, tam tikrų maistinių medžiagų trūkumas ar genetiniai veiksniai. Mažas skysčių vartojimas yra viena iš pagrindinių priežasčių: kuo šlapimas labiau koncentruotas, tuo didesnė tikimybė akmenims formuotis.
Pagrindiniai veiksniai, didinantys inkstų akmenų riziką:
- Mažas skysčių vartojimas.
- Per didelis kalcio, oksalatų ar šlapimo rūgšties kiekis organizme.
- Netinkama mityba (per didelis druskos, cukraus ar baltymų vartojimas).
- Genetiniai veiksniai ir paveldėtos ligos.
- Virškinimo ligos ir šlapimo takų infekcijos.
Statistika rodo, kad dažniau inkstų akmenų diagnozę išgirsta nutukimu ar diabetu sergantys asmenys. Sėslesnis gyvenimo būdas, sėdimas darbas, mažai aktyvios pramogos ir bendras greitas gyvenimo tempas taip pat gali atsiliepti sveikatai.
6 požymiai, kad galite turėti inkstų akmenų | Sveikata
Simptomai: kada sunerimti?
Kol akmenukai maži, žmogus gali net nežinoti, kad jų yra. Tačiau pajudėjęs inkstų akmuo gali įstrigti šlapimtakyje ir sukelti stiprius simptomus. Dažniausi simptomai, signalizuojantys, kad gali būti atsiradę inkstų akmenų, yra pakitusi šlapimo spalva, dažnas noras šlapintis, pykinimas ar vėmimas.
Stiprus skausmas, vadinamas inkstų diegliu, pasireiškia staigiu, aštriu pojūčiu šone, nugaroje ar apatinėje pilvo dalyje, dažnai plintančiu į kirkšnį ar lytinius organus. Jei be išvardintų simptomų yra ir karščiavimas ar šaltkrėtis, tuomet tai gali būti inksto uždegimo požymis ir reikalingas skubus gydymas.
| Simptomas | Galima priežastis |
|---|---|
| Stiprus skausmas juosmenyje | Akmuo juda šlapimtakiu |
| Kraujas šlapime | Aštrus akmuo braižo gleivinę |
| Dažnas noras šlapintis | Akmuo dirgina šlapimo takus |
Gydymas ir prevencija
Inkstų akmenligės profilaktika kiekvienam sergančiajam yra labai individuali. Visiems sergantiesiems būtina sureguliuoti mitybą ir daugiau dėmesio skirti fizinei veiklai. Labai svarbu kasdien išgerti bent 2-3 litrus vandens, nes vanduo daro šlapimą skystesnį.
Norint sumažinti inkstų akmenų atsiradimo riziką patariama:
- Riboti gyvulinių baltymų suvartojimą ir druskos kiekį.
- Į mitybą įtraukti daugiau citratų turinčių produktų (citrusinių vaisių, daržovių).
- Vengti pusfabrikačių, greitojo maisto ar šaldytų produktų.
- Reguliariai užsiimti fizine veikla, kuri skatina geresnę medžiagų apykaitą.
Jei nustatomas akmuo yra nedidelis, jis paliekamas stebėti, o akmenys iki 4-5 mm kartais pasišalina patys. Tačiau didesniems akmenims šalinti taikomi neinvaziniai metodai, pavyzdžiui, ekstrakorporalinės smūgio bangos litotripsija (akmenų skaldymas), arba chirurginės procedūros.
Jei įtariate inkstų akmenligę ar pastebite simptomus, tokius kaip stiprus šono skausmas, kraujas šlapime ar karščiavimas, būtina nedelsiant konsultuotis su gydytoju, urologu ar nefrologu. Venkite savarankiškai vartoti vaistus ar taikyti griežtas dietas be specialisto rekomendacijos, nes tai gali pabloginti būklę.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
