Haruki Murakami „Po žemės drebėjimo visi Dievo vaikai šoka“: giliausių sukrėtimų atspindžiai
Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) - vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Rašytojas apdovanotas daugeliu literatūros premijų, tarp jų - Franzo Kafkos apdovanojimu. H. Murakamio kūrybą atradau su knyga "Avies medžoklė". Mistiška, kosmosiška, įtaigu, užburia, įtraukia ir nuskraidina į kažkokį paralelų pasaulį, kuriame norisi būti. Haruki Murakami yra vienas nuostabiausių rašytojų (mano nuomone). Kiekvieną kartą paėmus jo knygą į rankas aš tarsi pabėgu į kitą pasaulį.
„Visi Dievo vaikai šoka“ - pirmasis Haruki Murakami apsakymų rinkinys, kurį vienija bendra tema.
1995-ųjų sukrėtimas: žemės drebėjimas ir dujų ataka
Tai tikrai įvyko. Gyvenimas, mirtis ir miegas. 1995-ųjų žiema. Tik akimirka - ir viskas pavirto griuvėsių krūva. Kas nutinka šešiems visiškai vienam su kitu nesusijusiems veikėjams po Didžiojo Hanšino, arba Kobės, žemės drebėjimo ir tų pačių metų kovą Tokijo metro įvykusios nervus paralyžiuojančių dujų atakos?
Sukrėstas pasaulis suvirpa: Kušire, į kurį mažą dėžutę gabena vyras, jūros pakrantėje degant iš jūros išplukdytų rąstų laužui, Tokijuje, kur požemiuose Varlius susikauna su Slieku.
Poveikis veikėjams: sukrėtimai be tiesioginio liudytojo
Apsakymų veikėjai negyvena Kobėje, nė vienas neapsilanko stichijos suniokotame mieste, tačiau visus ištinka gilūs ir paslaptingi sukrėtimai. Žemės drebėjimas išgyvenamas ne tiesiogiai, o per košmarus, patiriamas haliucinacijas, reakciją į žinias. Pačioje visiškai nurimusios širdies gilumoje.
Realybės ir siurrealybės samplaikos
„Įveda skaitytoją į haliucinacijų pasaulį, kuriame realybė ir siurrealybė susilieja ir persidengia, kur sapnų neįmanoma atskirti nuo tikro gyvenimo košmarų.“ - Michiko Kakutani
Visuose apsakymuose galima įžvelgti antgamtiškumo motyvą, kuris būdingas daugumai autoriaus kūrinių. Rašytojo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų.
Tamsos, gyvenimo ir mirties apmąstymai
„Tai, ką aš vijausi, tikriausiai buvo kažkokia mano paties viduje tūnančios tamsos uodega. Pamačiau ją visai atsitiktinai, sekiau, įsitvėriau ir pačioje pabaigoje paleidau į dar gilesnę tamsą.“
„Mirtis - anaiptol ne gyvenimo priešingybė. Ji jau yra čia, kažkur pačiose mano esybės gelmėse, ji visąlaik čia buvo ir, kad ir kaip nerčiausi iš kailio, užmiršti to nebeįstengsiu.“
Gyvenimas, mirtis ir miegas.
"Pasaulyje, žinok, yra dalykų, kuriuos tegali padaryti vienas, ir yra dalykų, kuriuos tegali padaryti dviese. Rudens naktis Tokijuje. Gaudžia rimstantis miestas. Jausmingas vidurnakčio džiazas. Pasiklydusios sielos kiaurą naktį braido gatvėmis, rymo kavinėse, repetuoja rūsiuose, lankosi viešnamiuose ir giliai, labai giliai miega... Nes „vidurnaktį laikas teka kitaip“. Nes sąmonė tarsi pritemusi. Bet ar tai, kas skendi tamsoje, - ta pati spalvinga mūsų kasdienybė?"
Apsakymų rinkinio išskirtinumas
Skirtingai nei kitose Murakami knygose, tai nėra vientisa istorija. Iš tiesų, tai šešios skirtingos, tačiau to paties įvykio - žemės drebėjimo - siejamos istorijos. Rašytojo kūryboje šis rinkinys išsiskiria tuo, kad visi apsakymai parašyti jam nebūdingu trečiuoju asmeniu. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abe, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavičiaus tekstų stiliumi.
Kai perskaitysi šiuos apsakymus, tavyje irgi kažkas pasikeis... Haruki Murakami. Visi Dievo vaikai šoka: apsakymų rinkinys. Vertė Jurgita Polonskaitė. - Vilnius: Baltos lankos, 2013.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
