Kūdikių ir mažylių isterijos: supratimas ir pagalba tėvams

Vaikų isterijos, dar vadinamos „ožiukais“ ar pykčio priepuoliais, yra normali, nors ir sudėtinga, vaiko raidos dalis, ypač iki 3 metų amžiaus. Šie priepuoliai nėra valingas vaiko pasirinkimas suerzinti tėvus, o greičiau fiziologinė būsena, kai vaiko smegenys reaguoja pirminiu, „roplių“ lygiu. Tai sudėtinga ir energiją eikvojanti būsena, reiškianti pyktį, baimę, emocinį skausmą ir siekį išgyventi viename.

Pykčio priepuoliai registruojami ne tik emociniu ir kognityviniu lygiu, bet taip pat ir fiziniu bei neurologiniu. Vaiko smegenys susideda iš trijų dalių: reptilijos smegenų (atsakingos už išlikimą), emocinių smegenų (fiksuoja emocijas, siekia tikslų) ir protingųjų smegenų (kaktinė smegenų skiltis, atsakinga už savikontrolę ir racionalų mąstymą). Vaikas, patiriantis tantrumą, yra žmogus, reaguojantis su savo pirmykštėmis smegenimis, kurios jį skatina pulti, bėgti arba sustingti. Jo pulsas smarkiai pakyla, kvėpavimas padažnėja, vegetacinė sistema dirba intensyviai - jis prakaituoja, smarkiai susiaurėja matymo laukas, vaikas praktiškai tuo metu negirdi jokių žodžių.

Pykčio priepuoliai ištinka ne todėl, kad tėvai blogai auklėja, o todėl, kad mažas žmogus vis dar ugdosi savo komunikacijos, socialinius ir emocinius gebėjimus. Tantrumai šiame raidos etape yra tam tikras bendravimo būdas, siekiant pasakyti, ko nori ar nenori, ir taip daryti įtaką aplinkai. Vėlesniame amžiuje, vaikams atrandant vis daugiau būdų išreikšti savo jausmus ir mintis, šios nereguliuojamos būsenos retėja, tačiau jos gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, ypač jei sutrikusi nervų sistema.

Priežastys, įtakojančios isterijas

Vaikų isterijos gali pasireikšti įvairiais būdais: lūpos sudrebėjo, akyse pasirodė ašaros, pasigirdo širdį veriantis klyksmas. Toks elgesys gali išvesti iš kantrybės net ir ramiausius tėvus, ypač jei isterija prasideda viešoje vietoje. Tačiau svarbu neprarasti savitvardos ir bandyti išsiaiškinti tokio elgesio priežastis.

• Temperamentas: Pyktis, kaip ir bet kuri kita emocija, neatsiejamas nuo vaiko temperamento, nes pastarasis lemia, kaip greitai ir kaip stipriai mes reaguojame į tam tikrus pokyčius aplinkoje.
• Fizinė būklė: Tantrumai kur kas dažniau stebimi vaikų, kurie yra pavargę, nemiegoję, alkani, per daug laiko praleidę prie ekranų.
• Aplinka: Nesaugi aplinka, aukštas streso lygis gyvenime, alkoholio vartojimas ar smurtas šeimoje gali turėti įtakos dažnesniems isterijos priepuoliams.
• Sensorinės integracijos sunkumai: Vaikai, turintys kitaip funkcionuojančias smegenis ir ypač jautrią nervų sistemą (pavyzdžiui, autistiški vaikai su sensorinės integracijos sunkumais), gali patirti kur kas dažniau tantrumų, net ir gyvendami saugioje aplinkoje.
• Nenoras laukti: Vaikas dažniausiai nenori ir nemoka laukti. Visus kilusius troškimus jis siekia realizuoti tuoj pat, o tai ne visada įmanoma. Dvejų-ketverių metų amžiaus vaiko jokie bandymai paaiškinti tokio sprendimo priežastis visiškai nepaveiks.
• Negalėjimas pasakyti, ko nori: Tai būdinga dvejų-trejų metų vaikams. Kartais vaiko poreikiai gali lenkti jo kalbinius gebėjimus, todėl tėvai gali nesuvokti, ko nori jų atžala.
• Pervargimas ar susijaudinimas: Isterijos priepuolį gali paskatinti vaiko pervargimas ar didelis susijaudinimas, pavyzdžiui, po svečių ar renginių, kuriuose buvo daug žmonių.
• Nesėkmė atliekant užduotį: Vaikui gali kilti isterija, jei jam niekaip nesiseka atlikti kokio nors veiksmo, pavyzdžiui, suderinti konstruktoriaus detalių ar apvilkti lėlę suknele.

Nors vaikystės tantrumai jokiu būdu nėra sutrikimas, svarbu pastebėti, jei šios būsenos tampa vis dažnesnės ir intensyvesnės. Tokiu atveju verta pasikonsultuoti su specialistais.

Kaip elgtis, kai vaiką ištinka pykčio priepuolis?

Svarbiausia - išlikti ramiems. Atsakydami su pykčiu, galite visą situaciją paversti dar sunkesne. Vaiko elgesys kalba apie vaiką, o mūsų reakcija į vaiko elgesį - apie mus, kaip tėvus. Karštose situacijose turite du pasirinkimus: galite rinktis stabdžio pedalą, kuris suteiks galimybę sustoti, įkvėpti ir ilgainiui nurimti, arba greičio pedalą, kuris sutirštins spalvas, iškels dar didesnę dramą, o tantrumui suteiks milžinišką pagreitį.

10 patarimų tėvams:

1. Išlikite ramūs: Atsakydami su pykčiu, galite visą situaciją paversti dar sunkesne.
2. Nukreipkite dėmesį: Bandykite nukreipti vaiko dėmesį į jam patinkančią veiklą, mėgstamą žaislą ar muziką. Tačiau netinka „papirkinėjimas“ saldumynais ar filmukais, nes tada vaikas išmoks manipuliuoti.
3. Suteikite erdvės: Jei vaikas niekaip nenusiramina, suteikite jam erdvės, atsitraukite bent minutei. Tačiau nepalikite jo vieno kambaryje ar patalpoje.
4. Priimkite tai kaip pagalbos šauksmą: Kai vaikas pyksta, verkia, isterikuoja, jam labai sunku, jis kenčia. Priimkite tai kaip pagalbos šauksmą.
5. Kalbėkite akių lygyje: Su vaiku rekomenduojama kalbėtis atsiklaupus ar atsisėdus, t. y. - jo akių lygyje.
6. Leiskite vaikui pačiam susitvarkyti su užduotimi: Jis gali daug daugiau, negu jums atrodo.
7. Nebijokite sunkumų: Neslėpkite nuo vaiko šeimos sunkumų, kuriuos tenka išgyventi.
8. Būkite realistai: Vaikai nėra maži suaugusieji, jie yra vaikai, todėl nesitikėkite iš jų brandžios reakcijos.
9. Atsiminkite egocentriškumą: Vaikai iki 7 metų įprastai yra egocentriški, jiems sunku užjausti ir suprasti, ką jaučia kitas žmogus.
10. Leiskite sau būti pakankamai gerais tėvais: Idealo siekimas nėra sveikas.

Svarbu pasirūpinti vaiko ir aplinkos saugumu, nes tantrumas gali reikštis įvairiomis formomis. Nesiųskite vaikų į kambarį ar neuždarykite mažose patalpose. Prisiminkite, kad šių vaikų poreikis - grąžinti jiems saugumą. Kuomet vaikas patiria stiprias emocijas, jis fiksuoja ne žodžių turinį, o balsą - ar jis agresyvus, ar ramus, keliantis pavojų, ar saugus? Jomis nesąmoningai fiksuojamos suaugusiųjų kūno pozos.

Kūdikio verksmas yra natūrali jo išgyvenimo savybė. Dažnos kūdikio verksmo priežastys: alkis, pilvo diegliai, nešvarios sauskelnės, karšta, pervargimas, nepatogumas, nuobodulys, dygstantys dantys. Kaip padėti verkiančiam kūdikiui: pamaitinti, panešioti, pakeisti sauskelnes, perrengti, masažuoti pilvuką, suteikti ramią aplinką, bendrauti, glostyti, myluoti, duoti kramtukų.

Nepaaiškinamas verksmas ir „raganų valanda“ yra būdingi 10-15 % sveikų vaikų. Šis periodas dažniausiai prasideda nuo antrosios gyvenimo savaitės, pasiekia piką 6-8 savaitę ir pamažu išnyksta trečią ar ketvirtą gyvenimo mėnesį. Kadangi toks verksmas siejamas su jautria nervų sistema bei emocine būsena, svarbu sukurti aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, ramūs ir tinkamai pailsėję.

Miego svarba ir regresas

Miego svarba yra ne mažesnė už maistą ar vandenį. Miegodamas vaikas ne tik pailsi, bet ir vystosi, organai atsistato, o fiziologinės funkcijos stabilizuojasi. Su kokybiškai, pakankamai laiko pailsėjusiu vaiku ir tėvams sutarti yra gerokai paprasčiau.

Rekomenduojama miego trukmė:

• Naujagimiai (1 mėn.): 15-18 val./parą
• 2-4 mėn.: ~16 val./parą
• 5 mėn.: 10-12 val. naktį, 3-4 val. dieną
• 1 metai: 12-14 val. (10-12 val. naktį, 2-3 val. dieną)

Vaikų miego regresas yra laikinas pokytis, dažniausiai pasireiškiantis 4, 8-10, 12, 18 gyvenimo mėnesį, taip pat sulaukus dvejų metukų. Paprastai jis trunka 1-2 savaites. Kaip pagerinti vaiko miegą: savarankiškas miegas, rutina, miego ritualas, tamsa, tyla ir vėsa kambaryje, pervargimo vengimas.

Isterijos priepuoliai vyresniems vaikams gali atsirasti dėl to, kad tėvai neatsispyrė vaiko reikalavimams, nusileisdavo, pataikaudavo. Tokiu atveju reikia užbrėžti aiškias elgesio ribas ir išmokyti vaiką girdėti žodį „negalima“.

Psichologai įsitikinę, kad isterija yra normali vaiko reakcija į daugelį situacijų. Taip mažas žmogus išlaisvina neigiamas emocijas ir nuovargį, nekaupdamas savyje pykčio ir susierzinimo. Kai pradėsite ieškoti ir suprasti vaiko pykčio priepuolių priežastis, atsiras aiškus veiksmų planas.

tags: #9 #menesiu #kudikio #isterijos

• Atraskite Cry Babies lėlių magiją ir empatiją
• metodinė medžiaga ikimokyklinukams visais metų laikais
• Korsetų nauda po gimdymo
• Vaikų žaidimų aikštelės ir rūkymas
• Svorio metimas po Cezario pjūvio