Dažnai vaikai mums atrodo tiesiog neklaužados, nors iš tikrųjų tokie nėra. Jų elgesys tėra natūrali reakcija į aplinkybes ar vystymosi iššūkius. 8 metų Simonas kaunasi su savo mama. Tai nėra įgrisusių vienas kitam sutuoktinių kivirčas - tiesiog vaikas atsikalbinėja, o į prašymą reaguoja atšiauriai. Šeimoje, kurioje vaikai atsikalbinėja, vyksta akivaizdus karas dėl valdžios.

Kada vaiką reikėtų ne barti, o žiūrėti į jo elgesį su atjauta? Specialistai išskiria tam tikras amžiaus grupes, tarp kurių minima ir ankstyvoji paauglystė (8-9 metai). Gali susidaryti įspūdis, kad auganti asmenybė kone nuolat ieško savęs ir leistinų ribų.
Štai pagrindiniai atvejai, kai vaikas mums tiesiog atrodo blogai besielgiantis, nors iš tiesų tam yra objektyvios priežastys:
Kiekvienas vos pradėjęs vaikščioti vaikas - maža asmenybė su tam tikromis charakterio savybėmis ir su sava valia. Specialistų teigimu, visas vaikų nepaklusnumo priežastis galima suskirstyti į kelias grupes, o 8-9 metų laikotarpis pasižymi tuo, kad vaikas bando suprasti, kas leistina, o kas ne.
Pateikiame lentelę, padėsiančią suprasti, kaip reaguoti į tam tikras situacijas:
| Situacija | Priežastis | Rekomenduojamas veiksmas |
|---|---|---|
| Atsikalbinėjimas | Nepriklausomybės siekimas | Ieškoti kompromisų, leisti pasirinkti |
| Nuovargis / Liga | Organizmo protestas | Užtikrinti poilsį, mažinti krūvį |
| Dėmesio trūkumas | Noras būti išgirstam | Skirti laiko žaidimui ar pokalbiui |
| Agresija | Baimė ar nesaugumas | Mokyti įvardinti jausmus |

Kai vaikai neklauso ir „užsiožiuoja“, tėvai turi turėti savo taktiką. Svarbu nustatyti aiškius vaiko amžiui tinkamus apribojimus. Kai vaikai žino, ko iš jų tikimasi, jie ima suprasti elgesio taisykles.
Vaikas kartais pats nepajunta, kaip įsisuka į „Ne“ ratą. Užduokite vaikui du klausimus, į kuriuos jis tikrai atsakys teigiamai. Pavyzdžiui: „Tau juk patinka žaisti su nauja lėle, TAIP?“. Vaikas sutiks. Tuomet užduokite trečią klausimą, susijusį su reikiamu veiksmu.
Nepaklusnūs, užsispyrę vaikai labai nori būti savarankiškais, tad suteikite jiems šią galimybę. Pavyzdžiui, jei kyla problemų dėl nenoro rengtis, pasiūlykite vaikui pačiam susidėlioti patinkantį aprangos derinį. Jei vaikas įsigeidė naujo daikto, galite pasakyti, kad dalį sumos skirs šeima, o likusią jis turi sukaupti pats.

Dažnai kartojant žodį „Ne“, ilgainiui vaikas ima jo nebegirdėti. Sakant „STOP“, akys išsiplečia, tonas yra liepiamasis, o ne kaltinamasis. Sustabdžius vaiką, galima paprašyti trumpai paaiškinti, kodėl nevalia taip elgtis, ir parodyti alternatyvą.
Atskirais atvejais, itin aršus, dažnai pasitaikantis ir agresyvus užsispyrimas gali būti elgesio sutrikimo ženklas. Jei be nuolatinio priešgyniavimo pastebite ir kitų požymių, pavyzdžiui, agresiją, negebėjimą sutelkti dėmesio ar hiperaktyvumą, reikėtų būtinai pasitarti su vaiko raidos specialistu ar psichologu.
Gera žinia nepaklusnių vaikų tėvams: tyrimai atskleidė, kad nepaklusnūs, autoritetais abejojantys vaikai dažnai turi aukštesnį intelekto koeficientą (IQ) ir ateityje pasiekia geresnių rezultatų bei uždirba daugiau. Svarbu į savo vaiką žiūrėti su besąlygiška meile kaip į unikalų žmogų, kuriam reikia padėti užaugti.
Nepamirškite, kad būtent jūs esate svarbiausias elgesio pavyzdys savo vaikui. Jei mes vaikui trenkiam per ranką, nereikėtų stebėtis, jei jis trenkia kitam žmogui. Namuose turi būti taisyklė „nesuduoti kitam“ ir jos turėtų laikytis visi šeimos nariai be išimčių. Kritiškai pažvelkite į save - ar visi kontroliuoja savo agresiją?