Agresyvus 7 metų vaiko elgesys: priežastys ir pagalbos būdai tėvams

Agresyvus elgesys vaikystėje yra instinktyvi elgesio forma, kurios esminis tikslas - savisauga. Vaikas gimsta visiškai priklausomu nuo tėvų ir laikui bėgant stengiasi tapti savarankišku ir nepriklausomu. Dažnai šis procesas yra gana skausmingas abiem pusėms, ypač psichologiškai jautriaisiais periodais, pavyzdžiui, pirmaisiais pradinės mokyklos lankymo metais, kai vaikui sueina 6-7 metai. Šiuo laikotarpiu vaikai tampa piktesniais, agresyvesniais, nenori klausyti ir atsikalbinėja. Kai 7 metų vaikas pradeda mušti mamą ar kitus artimuosius, tėvams kyla natūralus nerimas ir klausimas, kaip elgtis tokioje situacijoje. Svarbu prisiminti, kad vaikas neatsakingas už savo elgesį net iki keturiolikos metų, todėl tėvų vaidmuo yra esminis.

Kodėl 7 metų vaikas gali elgtis agresyviai?

Agresyvus elgesys kelia nemažai iššūkių tiek aplinkiniams, tiek pačiam vaikui. Priežastys gali būti įvairios ir kompleksiškos, apimančios temperamentą, auklėjimo stilių, patiriamus stresorius ir prieraišumą. Agresyvus elgesys ir kiti sunkumai gali apsunkinti vaikų dalyvavimą mokyklos, būrelio ar kitose veiklose, daryti įtaką jų santykiams su aplinkiniais.

Pagrindinės agresijos priežastys:

• Savarankiškumo siekimas ir ribų testavimas. Vaikas nori išreikšti savo pomėgius, parodyti, kad kažkas jam nepatinka, ir stengiasi būti savarankiškas. Kai tėvai neleidžia vaikui tyrinėti aplinkos ar priimti sprendimų, o vaikas nemoka išreikšti savo norų ir poreikių, jis nusivilia ir jaučiasi bejėgis.
• Baimės jausmas ir nepasitikėjimas aplinka. Jei aplinka vaikui atrodo grėsminga, pavyzdžiui, nepažįstamoje vietoje, jis gali netikėtai suduoti. Šis nesaugumo jausmas dažnai būna perimtas iš tėvų, kurie aplinkinį pasaulį mato kaip nesaugų ir pavojingą.
• Draudimai ir apribojimai. Tėvams nustačius ribas, kurios kertasi su vaiko norais, vaikas gali reaguoti agresija. Svarbu vaikui paaiškinti, kodėl negalima, ir perspėti apie bausmes prieš atsirandant neigiamam elgesiui.
• Dėmesio trūkumas arba jo siekimas agresyviu elgesiu. Mušdamiesi vaikai gali gauti daugiau dėmesio nei elgdamiesi ramiai. Jei suaugę reaguoja emocingai, skaito moralus, vaikas pamažu patenka į užburtą ratą, nes net neigiamas dėmesys jam yra dėmesys.
• Išmoktas elgesys ir aplinkos pavyzdys. Vaikai gerai moka kopijuoti mūsų pačių elgesį. Jei mušimas yra „normali“ praktika namuose, vaikas elgsis taip pat. Fizinės bausmės moko vaiką, kad fiziniu smurtu galima spręsti problemas. Smurtinio elgesio stebėjimas, pavyzdžiui, ekranuose, taip pat skatina agresyvų vaikų elgesį.
• Nemokėjimas įvardinti jausmų. Stiprias emocijas patiriantis vaikas neretai nemoka jų tinkamai atpažinti, nesupranta jų priežasties, jaučiasi pasimetęs. Jis gali naudoti fizinį elgesį, nes dar nemoka komunikuoti verbaliai.
• Stresas ir pokyčiai. Stresas dėl naujų mokslo metų, mokyklos aplinkos, brolio ar sesers pavydas, ar tėvų santykių įtampa (net ir slepiami barniai) gali sukelti vaiko agresiją. Nėra blogo vaiko - yra vaikas, kuris negali pats įveikti susidariusio streso krūvio.
• Temperamentas. Kai kurie vaikai greičiau pasiduoda emocijoms, „užsiplieskia“, tačiau visi gali išmokti padaryti pauzę ir suvaldyti emocijas.
• Fiziologiniai veiksniai. Nuovargis, alkis ar perdėta stimuliacija (triukšmas, dideli žmonių susibūrimai) gali provokuoti neigiamas emocijas ir agresiją.

Agresyvus elgesys kaip emocijų išraiška

Vaikai agresyviu elgesiu nori savo tėvams pasakyti, kaip jie jaučiasi, ypač tuomet, kai jiems sunku įvardinti ar suprasti savo emocijas. Labai svarbu suprasti, kad nėra blogų jausmų, yra tik blogos jausmų išraiškos priemonės. Suaugusiojo ramybė yra pagrindinis šių vaikų poreikis. Agresyvūs veiksmai stabdomi visada. Svarbu mokyti, padėti vaikui išsireikšti verbaliai - ko nori ar nenori, ką jaučia.

Kaip elgtis, kai 7 metų vaikas elgiasi agresyviai?

Norėdami rasti sprendimą, turime žinoti agresijos priežastis ir tinkamai reaguoti. Tėvų užduotis - stebėti, kada, kokiomis aplinkybėmis vaikas pradeda muštis: ar būdamas namuose, mokykloje, o gal viešose vietose? Stebėkite, gal toje aplinkoje yra kažkas, galintis sukelti agresyvų vaiko elgesį.

1. Būkite pavyzdžiu ir išlikite ramūs

• Kritiškai pažvelkite į save ir kitus šeimos narius - ar visi kontroliuoja savo agresiją? Vaikai gerai moka kopijuoti mūsų elgesį. Jei mes vaikui trenkiame per ranką, nereikėtų stebėtis, jei jis trenks kitam.
• Jeigu vaikas pyksta, šaukia ar net Jums suduoda - jokiu būdu neatsakykite tuo pačiu. Verčiau ramiai išklausykite, apkabinkite ar priglauskite ir išreikškite supratimą dėl jo jausmų tokioje situacijoje.
• Svarbu mokyti vaikus, kaip sudėtingose situacijose reikia nusiraminti ir reaguoti, o ne atsakyti tuo pačiu.

2. Padėkite vaikui atpažinti ir išreikšti jausmus

• Mokykite vaiką įvardinti savo jausmus, paklausdami, ar jis pyksta, nerimauja. Tegul vaikas mokosi atpažinti savo jausmus ir apie juos pasakyti.
• Pripažinkite vaiko būklę ir emociją. Pavyzdžiui: „Aš suprantu, kad pyksti.“ Stiprias emocijas patiriantis vaikas neretai nemoka jų tinkamai atpažinti, nesupranta jų priežasties, jaučiasi pasimetęs. Padėkite vaikui suprasti, kokius jausmus jis patiria ir kokia jų priežastis.
• Iškart po įtemptų situacijų pasiūlykite kartu papiešti, palipdyti ar užsiimti kita menine/sportine veikla, kuri leistų vaikui išlieti savo jausmus. Vyresniam vaikui siūlykite nurimti, ramiai ir giliai pakvėpuoti, o tuomet pasikalbėti.
• Turime parodyti, ką galima daryti, pavyzdžiui: „Aš matau, tu supykai, tikrai negalima kąsti, bet gali pasakyti žodžiais, gali patrepsėti kojytėmis, kai pikta, gali padaužyti pagalvytę rankyte, kai pyksti.“

3. Nustatykite aiškias ir nuoseklias ribas

• Vaikas turi aiškiai suprasti, kad mušti kitų ir savęs nevalia. Kiekvieną kartą, ramiu balsu, labai paprastai ir konkrečiai įvardinkite, kad toks elgesys netinkamas.
• Reaguokite nedelsdami. Į agresyvų vaiko elgesį būtina sureaguoti tuojau pat. Jeigu nutarsite palaukti, vaikas gali suvis pamiršti, ką buvo iškrėtęs.
• Neleiskite vaikui agresijos keliu pasiekti savo tikslą, pavyzdžiui, gauti norimą žaislą. Jei taip padarysite, vaikas supras, kad netinkamas elgesys gali padėti gauti tai, ko nori.
• Namų taisyklė „nesuduoti kitam“ turi galioti visiems šeimos nariams be išimties.
• Svarbu įvesti tik ypač svarbias taisykles. Pavyzdžiui, jei nenorite, kad vaikas mėtytų žaislus, pasakykite jam: „Kiekvienas tavo mestas daiktas bus paimtas. Tu jo neturėsi.“ Ir visuomet taip darykite.

4. Mokykite socialinių įgūdžių ir konfliktų sprendimo

Vaikai, kurie elgiasi agresyviai, neretai stokoja įvairių įgūdžių, kaip susidraugauti su bendraamžiais, bendrauti, dirbti grupėje, spręsti konfliktus. Toliau pateikiamos taisyklės, kurios padės spręsti kilusius konfliktus:

1. STOP: Vaikai agresoriui turi aiškiai parodyti, kad jam jo elgesys nepatinka pasakydami „stop“ ir parodydami rankomis gestą „stop“. Mokykite vaikus šį gestą naudoti visada, kai jiems yra nemalonus kitų elgesys.
2. Atsitraukti: Jei situacija eskaluojasi, mokykite vaiką atsitraukti iš konflikto vietos.
3. Ieškoti pagalbos: Jei konfliktas tęsiasi, būtina drąsiai ieškoti pagalbos iš suaugusiųjų.

Mokytis socialinių įgūdžių galima bendraujant su bendraamžiais, kurie turi gerus socialinius įgūdžius, stebint artimus suaugusiuosius. Padėkite vaikui suprasti, kaip susitaikyti po kivirčo, ne tik kaip jo išvengti.

5. Skatinkite savarankiškumą ir teigiamą elgesį

• Pagalvokite, kaip galite padidinti vaiko savarankiškumą. Galbūt jis jau pats gali spręsti, kokį megztinį vilktis į mokyklą arba kaip praleisti laisvą laiką?
• Šiukštu nepamirškite pagirti vaiko už gerą elgesį. Pastebėkite gerą elgesį: „Šiandien taip gražiai žaidėte. Esu nepaprastai laiminga (-as), kai matau, kaip noriai daliniesi žaislais.“ Vaikas pajėgus keisti elgesį, kai jis jaučiasi pasitikintis savimi, motyvuotas, kai girdi, kad kiti tiki juo.
• Nereikia versti vaiko užgniaužti agresijos, nes tai gali virsti autoagresija. Verčiau nukreipkite jį tinkama linkme ir pasiūlykite alternatyvą mušimuisi.
• Jei vaikas prašo dėmesio, o jūs tuo metu esate užsiėmę, nereikia ant jo dėl to pykti. Paaiškinkite, kodėl dabar negalite skirti laiko ir pasakykite, kada atsilaisvinsite.

Kada kreiptis pagalbos į specialistus?

Pirmiausia, tėvai turėtų nepamiršti, kad agresyvus elgesys yra primityviausia frustracijos, pykčio ir noro kontroliuoti išraiška. Jei vaikas mokosi reikšti stiprius jausmus kalba ir gestais, agresijos apraiškų palaipsniui mažėja. Tačiau yra situacijų, kada derėtų sunerimti:

• Jei vaikas nenustoja būti agresyvus, ypač jei toks elgesys išlieka iki mokyklos, vertėtų pasikonsultuoti su psichologu.
• Jei vaikas reguliariai save muša ir tai nėra susiję su pykčio priepuoliu ar ūmiu skausmu, savęs žalojimas gali būti siejamas su autizmu ar kitais raidos sutrikimais.
• Jei jaučiate, kad situacija yra per sunki įveikti patiems, nebijokite kreiptis pagalbos. Vaikų psichologas galės surinkti informaciją apie kontekstą, vaiką ir šeimos situaciją, bei padėti išsiaiškinti vaiko emocinį pasaulį ir elgesio priežastis.

Patarimai, prieš kreipiantis į psichologą:

Pagalvokite, kiek laiko trunka toks vaiko elgesys? Kada jį pastebėjote? Kas pasikeitė vaiko aplinkoje, gyvenime, santykiuose? Kurio metu dienos eigoje dažniausiai pasireiškia toks elgesys? Galbūt kažkas pasikeitė jūsų pačios gyvenime? Šie klausimai padės specialistui geriau suprasti situaciją.

Apibendrinanti lentelė: Tėvų reakcija į vaiko agresiją

tags: #7 #metu #vaikas #musa #mama

• Kaip deklaruoti naujagimį
• Alergija pienui pas kūdikius: tyrimas
• Chemijos ugdymas vaikams
• kaip prižiūrėti pirmuosius vaiko dantukus
• Viskas apie primaitinimą ir pieno mišinius