6 metų vaikų bendravimo su suaugusiaisiais ir bendraamžiais raida ir ypatumai

Gyvenimas - tai nuolatinis mokymasis. (R. Havighurstas) Augdami išmokstame vaikščioti, kalbėti, vaikystėje - išmokstame žaisti, vėliau - draugauti su kitos lyties asmenimis bei sėkmingai dirbti. Tai gyvenimo užduotys. Žmogus kiekviename brendimo etape turi atlikti vis kitas konkrečias užduotis, garantuojančias jam sėkmingą gyvenimą. Ankstyvoji vaikystė - ypatingai svarbus etapas žmogaus gyvenime, kai formuojasi vaikų socialiniai ir emociniai įgūdžiai, kurie yra itin reikalingi, siekiant palaikyti pozityvius tarpusavio santykius ir ryšius.

Bendravimo įgūdžių formavimasis 2-6 metų amžiuje

Pirmosios (ankstyvosios) vaikystės laikotarpis (2-6 metai) yra vienas dinamiškiausių gyvenimo laikotarpių. Vaiką supantis pasaulis nuolat plečiasi. Jo santykiai su aplinka, bendraamžiais ir suaugusiais tampa vis sudėtingesni. Pamažu vaikas pradeda spręsti jam gyvenimo skirtas užduotis.

Kalbos ir socialinių įgūdžių raida

Viena svarbiausių žmonių bendravimo priemonių yra kalba. Kalba yra mąstymo ir jausmų raiška. Kalbos patirtis šiame etape yra labai svarbi. Vaikai savo vaizdinių pagrindu pradeda susidaryti sąvokas ir jomis mąstyti. Mąstymo raidoje svarbūs yra vaiko klausimai, kuriais jis bando išsiaiškinti priežasties santykius (kodėl?) bei siekia bendravimo su kitu.

Per įvairius gestus, kalbą, imituodamas suaugusius, vaikas išmoksta dalytis patirtimi su kitais. Iš savo brolių, seserų, tėvų, auklėtojų bei kitų svarbių žmonių išmoksta įvairių elgesio modelių. Bendravimo pavyzdžiais šiame etape gali būti ir pasakų bei animacinių filmų herojai.

Augdamas vaikas pamažu ima suprasti blogio ir gėrio sąvokas. Vertybių sistema formuojasi perimant suaugusių vertinimus. Jis įsimena tėvų įspėjimus, draudimus, barimą taip jų meilės apraiškas ir pagyrimus. Tėvų požiūris ir nuomonė ypač svarbi, nes vaikas suvokia suaugusius kaip galingus, viską žinančius, tad jų nuomonė yra neginčytina. Tai moralinių vertybių sistemos ir moralinio charakterio formavimosi pradžia.

Pavyzdys iš gyvenimo - 5 metų Aušrytė supdama lėlę, pliaukšteli jai ir susierzinusi įsakinėja: „Tik pabandyk nemiegoti! Tučtuojau užsimerk!“ Tai pastebėjusi auklėtoja aiškina: „Taip su dukrele niekas nesielgia. Geriau pabučiuok ją, dainelę padainuok.“ Tačiau mergaitė priekaištauja: „Mama visada taip daro, kai Gytis neužmiega.“ Šis pavyzdys puikiai iliustruoja, kaip vaikai lyg kempinėlės viską sugeria, ypač suaugusiųjų elgesio modelius.

L. Kohlbergas moralės ugdyme išskiria tris pakopas. Pirmoji pakopa (4-10 m.) grindžiama tuo, kad elgesio normas nustato kiti, o vaikas taip elgiasi, kad išvengtų baudimo arba gautų atlyginimą.

Amžiaus krizė: iniciatyvumo ir kaltės jausmo pusiausvyra (nuo 3,5 iki 6 metų)

Šio gyvenimo laikotarpio krizė (maždaug nuo 3,5 iki 5-6 metų), kurią vaikas turi įveikti, yra iniciatyvumas prieš kaltės jausmą. Tai mokymasis atrasti pusiausvyrą tarp iniciatyvos ir kaltės jausmo. Šiame etape vaikai pilni energijos ir noro išbandyti viską, kas nauja. Vaikas turi ugdyti atsakomybės už savo veiksmus jausmą ir tuo pačiu išlikti iniciatyvus.

Jeigu aplinka tampa per griežta (nuolat baudžianti, kritikuojanti), vaikas jaučiasi kaltas, nes sudaužė, suardė… ir pan. Šis kaltės jausmas auga, vaikas pradeda per daug save kontroliuoti, varžyti. Jeigu vaikas tais metais neišsiugdo iniciatyvos, suaugęs jis kenčia nuo savo paties skriaudų; jis vis jaučiasi kaltas, ką bedarytų. Neįveikus šios krizės, kaltės jausmas vėliau perauga į nepilnavertiškumo kompleksą. Vėlesniuose etapuose vaikai/paaugliai/jaunuoliai/suaugę gali tapti valdingi, tačiau netolerantiški, linkę užgniaužti kitų iniciatyvą, siekiantys įrodyti savo pranašumą. Toks elgesys būtų aiškinamas kaip psichologinė gynyba nuo nepilnavertiškumo.

Tėvų vaidmuo ugdant bendravimo įgūdžius

Savo vaikučiams esame tvirčiausia atrama ir patys svarbiausi žmonės visame pasaulyje. Tėvų uždavinys - ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi bei pasirūpinti jo emociniu komfortu įvairiose veiklos srityse. Kone kiekviename žingsnyje galima išgirsti patarimą tėvams „bendrauti su savo vaiku“. Mūsų manymu, bendravime su vaiku svarbu yra ne kiekybė, o kokybė.

Pasakų sekimo reikšmė

Pasakų sekimas yra bene viena svarbiausių bendravimo formų. Tai svarbi priemonė vaiko asmenybės formavimuisi. Ji vysto smalsumą, kūrybiškumą, vaizduotę, kalbinius įgūdžius, leidžia suprasti emocijų pasaulį, bendravimo mechanizmus. Pasakos įvairiapusiškai veikia vaiko raidą, nes jos ugdo, auklėja ir moko. Klausydamas pasakos, vaikas mokosi pats sukurti situacijas ir įvykius. Tai vaikui padeda suprasti lyginant realų gyvenimą ir pasakas. Vystosi vaiko mąstymas, vaikas pasakų herojų pagalba mokosi numatyti ir daryti išvadas.

Tačiau labiausiai pasakos prisideda prie vaiko emocinio pasaulio sferos, ryšio užmezgimo su tėvais. Mama, sekanti ar skaitanti pasaką, yra šalia vaiko. Taip jis gauna labai svarbų fizinį kontaktą - jaučia mamą, jos šilumą, artumą. Mamytė jį kartas nuo karto paglosto, apkabina, prisiliečia. Tokiu būdu atžala jaučiasi saugi ir mylima - mamos priimta. Bet pats svarbiausias pasakų sekimo ar skaitymo komponentas, kuris ir yra bendravimo pagrindas, tai emocinis ryšys su vaiku - emocijų išraiška, įvardinimas, nagrinėjimas ir jų įvertinimas.

Sekant pasaką mamytė ir vaikas yra jausminiame ryšyje. Jie kartu užjaučia nuskriaustuosius, kartu nerimauja, kai herojus kovoja su likimo iššūkiais, kartu džiaugiasi jo laimėjimais. Toks bendravimas su vaiku sustiprina vaiko vertybes. Motina paaiškina, kas yra gėris, darbštumas, didvyriškumas, gobšumas, tinginystė, teisingumas. Pasakų pagalba vaikas susipažįsta su savo ir kitų žmonių vidiniu pasauliu. Sekant ar skaitant pasakas, tėveliai padeda vaikui išmokti savikontrolės, išreikšti savo norus, siekti tikslų ir kontroliuoti savo elgesį. Taip formuojasi vaiko gebėjimas įvertinti savo ir kitų elgesį. Pradėti sekti pasakas reikia jau nuo pirmųjų dienų. Iš pradžių mamos, supdamos vaikelį, jam dainuoja, seka liaudies pasakas. Vėliau galima kartu žiūrėti piešinukus knygelėse ir kurti pasakas apie juos. Dar vėliau - skaityti ar pasakoti ne tik pasakas iš knygų, bet ir kurti savo. Ypač vaikučiai mėgsta, kai mamytė ar tėtis seka (kuria) pasakas, kurių pagrindinis veikėjas yra pats vaikas.

Kokybiško bendravimo su tėvais svarba ir pasekmės

Mokslininkai teigia, jog geriausia leisti vaiką į darželį nuo trejų metų. Iki to laiko vyksta vaiko pasaulio pažinimas - formuojasi vaiko saugus prieraišumas, kurio kokybė visapusiškai priklauso nuo bendravimo su tėvais. Vaikai, su kuriais tėvai nuo pat gimimo labai glaudžiai, nuoširdžiai bendrauja, labiau pasitiki savimi, moka atlikti sudėtingas užduotis, yra aktyvūs, geranoriški, geriau vertina save ir sutaria su kitais, veiksmingiau prisitaiko prie socialinės aplinkos ir turi mažiau elgesio problemų, gali konstruktyviai susidoroti su stresu. Tokie vaikai gerai prisitaiko darželyje, kurio edukacija vertingai papildo jų auklėjimą, vystymąsi, ugdymą ir plečia asmenybės ribas.

Iš tiesų, mūsų gyvenimo tempas pastaruoju metu yra labai spartus: tėvai daug dirba, stengdamiesi išlaikyti kuo geresnį šeimos gyvenimo lygį. Suprantama, tenka daug ką paaukoti. Čia nukenčia ir bendravimui su vaiku skirtas laikas, ir paties bendravimo kokybė. Vaikas pasijus mylimas, svarbus, kai sulauks tėvelių skambučių dienos bėgyje, kuomet išgirs ne tik klausimą, kokį pažymį šiandien gavo mokykloje, o taip pat kada tėvai pasiteiraus jo, kaip jis jaučiasi, kas svarbaus šiandien įvyko ir baigiant pokalbį pasakys stebuklingus žodžius: „Aš tave labai myliu, tu man labai svarbus“.

Su vaiku galima susitarti, kad prieš einant jam miegoti, valandą skirsite pokalbiams apie dienos įvykius, svarbiausius dalykus, pasakų skaitymui. Taip pat svarbu įtraukti vaikus į namų ruošos darbus. Juk kartu atliekami darbai suartina. Pavyzdžiui, ruošti kartu vakarienę ir bendrauti, dalintis dienos įspūdžiais. Vaikas pasijus svarbiu, įvertintu, reikalingu, ugdysis jo tiek bendravimo, tiek namų ruošos darbų atlikimo įgūdžiai.

Ankstyvieji vaiko santykiai su artimiausiais žmonėmis turi daug lemiančių pasekmių vaiko raidai. Daugelis užsienio tyrėjų yra nustatę, jog tėvų nuoširdus, pagarbus bendravimas, užtikrinantis vaikui saugumo jausmą, glaudžiai siejasi su teigiamomis ir stabiliomis vaiko emocijomis, pasitikėjimu, savęs nenuvertinimu, gebėjimu bendrauti su šeimos nariais ir bendraamžiais, doru elgesiu. Vaikai, kurie pasaulį supranta, kaip nesaugų ir keliantį grėsmę jų egzistavimui, pasižymi ryškiomis elgesio problemomis, t. y. jie nesilaiko bendrų susitarimų, pažeidžia nustatytas elgesio taisykles, prastai mokosi, jų elgesys yra agresyvus, jie dažnai mušasi.

Bendraamžių bendravimas darželyje ir mokykloje

Ar vaikui užtenka bendravimo su bendraamžiais darželyje arba mokykloje? Vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje praleidžia daug laiko bendraudami, įvairiais būdais komunikuodami ar žaisdami vienas su kitu.

Darželio ir mokyklos vaidmuo socializacijoje

Darželis - tai ta vieta, kur vaikas mokosi būti socialinėje aplinkoje. Čia jis išmoksta bendrauti ir bendradarbiauti su kitais žmonėmis, bendravimo normų ir taisyklių grupėje. Darželyje vaikas priverstas mąstyti, atlikti nurodymus, prisitaikyti prie aplinkos ir parodyti save ir savo gebėjimus. Čia juo rūpinasi, su juo bendrauja, moko. Niekas negali paneigti darželio auklėjimo svarbos. Kvalifikuota darželio edukacija - tai vaiko raidos pagrindas. Nuo to, ką vaikas išmoks darželyje, priklausys jo tolimesnis mokymasis. Taigi palikti vaiką namuose tikrai yra neprotinga ir tai jam naudos neduoda.

Tačiau darželio edukacija yra tik sudedamoji vaiko raidos dalis. Į darželio terpę vaikas atneša savo individualias vertybes, elgesio taisykles, tik jam būdingas emocijas. Vaikas turėtų ateiti kaip gebantis save kontroliuoti, mokantis bendrauti, pajėgus išreikšti emocijas. Tik tuomet darželio edukacija bus veiksminga ir vaikas galės toliau vystyti savo asmenybę. Mergaitės ir berniukai, pradėję lankyti darželį, naujai sutiktus žmones vertina remdamiesi ankstesniu savo patyrimu, įgytu šeimoje.

Ypač draugystės reikšmė išryškėja pradinėje mokykloje. Pradėjęs ją lankyti, vaikas pakliūna į visiškai naują, dar nepažintą aplinką. Mokykloje vaikas atsiduria visiškai kitokioje ugdymo sistemoje, kuri turi savitą tvarką ir taisykles. Toje aplinkoje vaikas sutinka daugybę naujų žmonių - mokytojų ir vaikų. Jis nuolat lygina save su kitais vaikais. Gerai, jeigu mokyklą kartu pradeda lankyti bent vienas kiemo ar darželio draugas, tuomet ir pradinukui gali būti drąsiau, ramiau, tačiau taip nutinka ne visuomet. Taigi mokyklos lankymo pradžia būna nemenkas iššūkis.

Vaikų tarpasmeniniai skirtumai ir suaugusiųjų pagalba

Skiriasi vaikų asmeninės savybės, temperamentai, pomėgiai. Vieni yra drąsūs, aktyvūs, komunikabilūs, nesunkiai užmezgantys santykius ne tik su kitais vaikais, tačiau ir su suaugusiaisiais. Tačiau yra ir tokių, kuriems vien svetimo žmogaus žvilgsnis kelia didžiulę įtampą ir nerimą. Jie atvirai, drąsiai bendrauja pažįstamų vaikų ir suaugusiųjų kompanijoje, tačiau stipriai sutrinka, nerimauja, sutikę svetimus žmones. Žaisdami, vykdydami įvairius įsipareigojimus, domėdamiesi saviruoša, vaikai palengva įpranta stebėti ir lyginti vieni kitus. Tačiau vienmečių savybes ikimokyklinukai vertina labai nevienodai. Iš pradžių jie gana greitai skiria fizines savybes, organinius kūno ypatumus ir lėtokai išsiaiškina dorovinius ir dalykinius pranašumus. Taigi vaikų simpatijas ir antipatijas lemia artimiausia situacija. Kai klausinėjama vaikų, su kuo norėtų žaisti ir bendrauti, vaikams šis klausimas dažniausiai nereikšmingas. Jie išvardija tuos savo vienmečius, su kuriais žaidžia ir bendrauja.

Vaikas, stovintis nuošalyje, erzina kitus (neleidžia normaliai pasikalbėti), sukelia diskomfortą (visi vaikai kaip vaikai, o tas, matai, kitoks, ypatingas! negali mat gražiai žaisti, jam reikia individualaus dėmesio!). Dažnesnė ir labiau paplitusi priežastis yra ta, kad vaikas nežino visuomenės stereotipų ir nerašytų vaikiško bendravimo taisyklių. Tai paprasčiausias socialinės patirties trūkumas: vaikas, mokantis susitarti tik su suaugusiaisiais, neturi tokios galimybės vaikų bendruomenėje. O juk kiti vaikai jo neauklės, jų įstatymas griežtas: nemoki - eik iš čia. Vaikai skirtingi, nevienodas ir jų poreikis bendrauti. Ankstyvi vaikų, turinčių silpną nervų sistemą, emociniai sutrikimai dažniausiai yra jų socialinės izoliacijos rezultatas. Blogiausiu atveju pakeiskite darželį ar mokyklą.

Pradinukai dar yra vaikai, kuriems reikia suaugusiųjų pagalbos, norint užmegzti ir išlaikyti santykius bei išreikšti savo ir suprasti kitų bendraamžių jausmus. Pirmiausia, ką turėtų padaryti mokytojai ir vaiko tėveliai, tai glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje, siekdami geriau pažinti vaiką, labiau suprasti jo elgesį ir pagelbėti jam megzti santykius su bendraamžiais. Tėvai, globėjai ir mokytojai turi padėti prisitaikyti naujoje aplinkoje, ypač tada, kai vaikas tik pradeda lankyti mokyklą. Mokytojai gali suteikti tėvams informacijos apie šiuos ir kitus dalykus, galimai kitaip atsiskleidžiančius mokyklos aplinkoje. Mat skirtingose aplinkose gali pasireikšti kiek kitoks vaiko elgesys.

Suaugusiųjų pagalbos strategijos

• Tinkamo asmeninio pavyzdžio rodymas: Vaikas nuolat stebi, interpretuoja ir mėgdžioja kitų vaikų bei suaugusiųjų elgesį, taip perimdamas jų socialinio elgesio normas ir bendravimo įgūdžius. Dar vienas svarbus dalykas, kaip galime padėti vaikui sėkmingiau tapti grupės dalimi, yra mūsų rodomas asmeninis pavyzdys: kaip bendraujame su kitais žmonėmis, su pačiu vaiku.
• Aiškių taisyklių nusistatymas: Labai reikšmingi klasės susitarimai, arba kitaip - taisyklės. Jos vaikui padeda geriau suprasti mokyklos sistemą ir jaustis saugiau. Nuo pat pirmųjų mokymosi dienų kartu su vaikais nusistatykime keletą svarbiausių klasės taisyklių, kurių visi (taip pat ir mokytojas) įsipareigokime laikytis.
• Darbo grupėse organizavimas: Grupėje saugu išbandyti bendravimo būdus: paklusimą ir vadovavimą, nusišalinimą bei atsakomybę ir kt. Dirbdami grupelėse, vaikai turi galimybę labiau pažinti bendraklasius, su kuriais laisvu metu mokykloje bendrauja mažiau arba išvis nebendrauja, pastebėti jų pozityvias asmenines savybes ar stipriąsias puses.
• Vaiko stipriųjų pusių pasitelkimas: Kiekvienas vaikas, koks jis bebūtų: drąsus, nerimastingas, aktyvus, turi stipriųjų pusių. Galbūt jis puikiai piešia? Suteikite jam galimybę tai pademonstruoti: į kiemą išneškite kreidelių, ir netrukus visas būrys susispietęs žiūrės, kaip jis meistriškai jomis naudojasi. Remiantis vaiko stipriosiomis savybėmis, per pamoką galima paprašyti jo padėti vienam ar kitam bendramoksliui, klasėje pristatyti savo mėgstamą veiklą. Pradinių klasių mokiniai ypač nori prisiimti atsakomybę, jaustis savarankiški, tad suteikime jiems tą galimybę, klasėje paskirstydami pareigas.
• Bendravimo stebėjimas per pertraukas: Svarbiausia - nepalikite vaiko, neturinčio bendravimo įgūdžių, vieno su bendraamžiais. Per pertraukas mokytojai turėtų būti pakankamai budrūs, stebėdami vaikų tarpusavio bendravimą. Tik kilus nesaugioms situacijoms, įsiterpti, padėti išsiaiškinti, pamokyti tinkamų bendravimo būdų. Pastebėjus, kad laisvo žaidimo metu kuris nors vaikas dažnai stovi nuošaly, galima su juo pasikalbėti, išsiaiškinti, kas nutiko, galbūt jis tiesiog dabar to nori.
• Bendravimo įgūdžių ugdymas per žaidimus ir išvykas: Klasės valandėlių, jeigu tokių esama, ar kitu atitinkamu laiku galima suteikti galimybių vaikams pasimokyti tinkamų bendravimo įgūdžių per žaidimus. Tai gali būti daroma vaidinant sudėtingesnes situacijas, žiūrint ir aptariant paveikslėlius, filmukus, skaitant pasakas ar kitokius literatūros kūrinius. Išvykų už mokyklos ribų organizavimas. Kitoje aplinkoje vaikų elgesys keičiasi - ir tai gali netgi stebinti. Vaikai kupini įspūdžių kažkur važiuoja, atsiranda begalės temų diskusijoms ir bendravimui. Neformali aplinka tikrąja to žodžio prasme „išlaisvina” vaikus, padeda jiems atsiskleisti.
• Bendravimo sunkumų įveikos repeticija šeimoje: Galima kartu su vaiku suvaidinti bendravimo sunkumais pasižyminčias situacijas, išsiaiškinti kylančias problemas ir aptarti alternatyvius bendravimo būdus.
• Bendravimo su klasės draugais ir jų šeimomis skatinimas už mokyklos ribų: Esant galimybei, galima pasiūlyti vaikui pasikviesti klasės draugus į savo gimtadienį ar kokią nors kitą pramogą arba tiesiog į svečius. Naudinga, jeigu tokiuose susitikimuose dalyvauja su Jūsų vaiku mažiau bendraujantys vaikai.
• Ankstesnių santykių su draugais išsaugojimas: Vaikas greičiausiai dar iki mokyklos turėjo draugų. Šie draugai gali būti kaip stiprus apsauginis veiksnys vaikui, sunkiau susidraugaujančiam arba patiriančiam kitokių bendravimo sunkumų su klasės draugais.

Konfliktų valdymas ir tinkamas elgesio koregavimas

Šiomis dienomis daugėja vaikų, turinčių elgesio ar emocijų sunkumų, kas lemia vaikų nepakankamus emocinio intelekto įgūdžius, kurie taip reikalingi pozityvių santykių palaikymui. Iš vaikų pasigirsta tokios frazės kaip - „aš nebūsiu tavo draugė“, „neduosiu tau, nes tu negera“, „čia mano“, „dink“. Dėl šių priežasčių vaikai nebesutaria vienas su kitu, nemoka prisitaikyti vienas prie kito, empatiškai reaguoti ar kontroliuoti savo elgesį bei emocijas kitų vaikų atžvilgiu.

Kasdieninis bendravimas formuoja įgūdžius. Be abejonės, tai kiek vaikas praleidžia laiko su kitais vaikais, ar suaugusiaisiais, turi įtakos jo/jos socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymuisi ir pozityvių tarpusavio santykių palaikymo gebėjimams. Tik praktikuodamasis, bendraudamas, susidurdamas su tam tikromis kliūtimis ir jas spręsdamas, vaikas išmoks socialinių normų, tobulins savo bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Pirmoji tarpusavio santykių kūrimo mokykla yra šeima. Jeigu šeimos resursų nepakanka, kad vaikai galėtų išsiugdyti reikiamų įgūdžių, mokykla ar darželis tai papildo, pastiprina. Ikimokyklinio ugdymo mokytojai turi skirti pakankamai dėmesio vaikų tarpusavio santykių kūrimui, be jų pagalbos, vaikams sunku išsiugdyti reikiamus tarpusavio bendravimo įgūdžius.

Praktiniai metodai bendravimo įgūdžiams lavinti

Socialinės istorijos - tai trumpi, iliustruoti pasakojimai, skirti padėti vaikams suprasti įvairias kasdieniškas, gyvenimiškas situacijas bei perteikti tinkamo elgesio pavyzdžius vaikams priimtina forma. Šias istorijas galima kurti kartu su vaiku, parenkant jam tuo metu aktualią temą, pavyzdžiui, kaip užmegzti pokalbį, aktyviai klausytis ar įsitraukti į žaidimą su kitais vaikais. Svarbu, kad socialinės istorijos būtų aiškios, trumpos ir lengvai suprantamos vaikui.

Vaidmeniniai žaidimai. Šių žaidimų metu vaikai lengvai įsijaučia į tam tikrą vaidmenį, empatiškai perteikia kito emocijas, išgyvena naujas situacijas, žvelgia į tam tikrus įvykius iš kito perspektyvos. Vaidmeninių žaidimų metu vaikai praktikuoja bendravimo, bendradarbiavimo ir konfliktų sprendimo įgūdžius. Vaidmeniniai žaidimai gali būti panaudoti dviem aspektais - vaikų bendravimo įgūdžių stiprinimui ir netinkamo elgesio permodeliavimui į tinkamu elgesiu pagrįstus scenarijus. Ugdytojams svarbu nenutraukti vaiko žaidimo, kai jiems atrodo, jog vaikai, jų nuomone, žaidžia ar bendrauja ne tinkamai, bet išnaudoti šias situacijas vaikų pažinimui, neįsiterpiant anksčiau laiko, kol tai yra saugu.

Nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, vienos dažniausių situacijų, su kuriomis susiduria tėvai ir vaikai - tai žodžiai „ne” ir „negalima”. Tomis sunkiomis akimirkomis labai svarbu prisiminti derybas. Rekomenduojama vienam „negalima“ skirti tris „galima“.

Tokiu atveju vaikas jaus, kad turi pasirinkimą. Taip pat labai svarbu, kad būtų paaiškinama, kodėl kažkas yra neleidžiama, tam, kad vaikas išmoktų įvertinti priežasčių-pasekmių mechanizmą. Pati svarbiausia bendravimo pamoka yra ta, kad netinkamo elgesio metu, siekiant sudrausminti vaiką, privalu akcentuoti, kad netinkamas buvo elgesys, o ne pats vaikas. Blogas pavyzdys: „Laura! Negalima spalvinti kambario sienų. Esi blogas vaikas!“. Geras pavyzdys: „Laura, tu pasielgei labai netinkamai nuspalvindama savo kambario sieną. Sienų spalvinti negalima. Tačiau spalvinti galima…“ Tačiau čia labai svarbu, kad visas dėmesys nebūtų skiriamas tik blogam vaiko elgesiui, nes taip netinkamas vaiko elgesys yra skatinamas ir ilgainiui pasikartoja.

tags: #6 #metu #vaiku #bendravimas #su #suaugusiais

• Paprasti receptai: 7 ingredientai vaikams
• Atraskite vaikų pasakų pasaulį
• Idėjos ir tekstai darželio išleistuvių diplomams
• kaip švęsti Vasario 16-ąją su vaikais
• Kaip placenta stiprina plaukus?