Vaikų organizmai yra labai prisitaikantys, ir reikia nemažai laiko, kad jų širdis būtų stipriai pažeista, o būklė taptų sunki. Tačiau, jeigu pasireiškus aritmijos simptomams vengiama kreiptis pagalbos, laikui bėgant gali išsivystyti sunkios komplikacijos, viena iš jų - širdies nepakankamumas. Užsitęsus ritmo sutrikimui, kraštutiniais atvejais gali atsirasti smegenų, inkstų ir kepenų pažeidimų ar ištikti staigi širdinė mirtis. Vaikų kardiologė L. Kilaitė atkreipia dėmesį, kad širdies ritmo sutrikimai pasireiškia visų amžiaus grupių vaikams, o tarp jų ir 1-5 proc. kūdikių per pirmąjį jų gyvenimo mėnesį, tačiau to priežastys ne visada žinomos.
Širdies ritmas vaikams natūraliai yra greitesnis nei suaugusiųjų - mažesnis kūnas reikalauja daugiau deguonies, todėl širdis turi dirbti sparčiau. Vis dėlto, tėvams kartais atrodo, kad vaiko širdis „per greita“ arba „per lėta“, o tai kelia nerimą. Svarbu žinoti, kad vaiko širdies ritmas keičiasi augant, priklauso nuo amžiaus, emocijų, temperatūros ar net miego fazės. Daugeliu atvejų toks pokytis yra visiškai normalus. Tačiau kai ritmas tampa nereguliarus arba labai greitas - tai gali būti aritmijos požymis, reikalaujantis gydytojo įvertinimo.
Aritmija gali būti sukeliama organizmo atsako į patiriamą fizinį krūvį, padidėjusio nerimo, apsinuodijimo medikamentais ar vartojamų psichoaktyvių medžiagų, pavyzdžiui, alkoholio, tabako ar narkotikų. Kitais atvejais širdies ritmo sutrikimų priežastis gali būti atsiradęs karščiavimas, infekcinis susirgimas, atlikta širdies operacija ar dėl per mažo vandens suvartojimo ir padidėjusio prakaitavimo sutrikusi elektrolitų - kalcio, magnio, chloro, fosforo, kalio ir natrio jonų - pusiausvyra organizme.
„Aritmiją gali sukelti paveldėjimas, persirgtos ligos, chirurginės širdies ydų korekcijos ar kiti išoriniai veiksniai. Širdies ritmo sutrikimas gali išsivystyti dėl įgimtų struktūrinių širdies raumens ar laidžiosios sistemos pakitimų bei tokių sindromų kaip WPW, QT sindromas, brugada, polimorfinė katecholaminerginė supraventrikulinė tachikardija ar ankstyvas repoliarizacijos sutrikimas. Paveldėti širdies ritmo sutrikimai dažniausiai pasireiškia mažiems ir ikimokyklinio amžiaus vaikams arba dėl brendimo metu vykstančių hormoninių pokyčių išryškėja paauglystėje“, - sako vaikų kardiologė L. Kilaitė.
L. Kilaitės teigimu, svarbu pažymėti, kad aritmiją gali sukelti ir COVID-19 infekcija, dalis pacientų simptomus jaučia iš karto ar praėjus kelioms savaitėms po persirgimo. Kita pavojinga būklė dažniausiai pasireiškia per mėnesį po persirgimo, tai - daugiasisteminis uždegiminis sindromas (DUS), kuris dažnai pažeidžia ir širdį, sukelia per dažną jos plakimą ar permušimus. Tikimybė, kad persirgus pasireikš šis uždegiminis sindromas, yra vienoda tiek sveikiems, tiek širdies problemų turintiems vaikams.
Dažniausiai aritmija pasireiškia staiga atsiradusiu silpnumu, juntamais širdies permušimais, blyškumu ir skausmu krūtinės plote ar alpimu. „Apie kūdikiams atsiradusius širdies ritmo sutrikimus dažniausiai galima spręsti iš pasikeitusios jų veido odos spalvos, pasunkėjusio kvėpavimo, atpylinėjimo ir padidėjusio vangumo, pavyzdžiui, kai trūksta jėgų žįsti. Be to, vaikai iki 3 metų amžiaus gali greičiau pavargti ir tapti ne tokie smalsūs, ypač bendraudami su bendraamžiais“, - teigia L. Kilaitė.
Mokyklinio amžiaus vaikų (iki 18 metų) tėvams reiktų sunerimti, jeigu jų atžalos pradeda alpti, dusti, prakaituoja daugiau nei įprastai, skundžiasi dažnu širdies plakimu ramybės būsenoje ar po fizinio krūvio, kuris anksčiau buvo įprastas, ima skųstis galvos svaigimu.
Tėvai gali pastebėti keletą požymių, rodančių, kad širdies darbas netolygus. Dažniausiai vaikas sako, kad „širdis plaka keistai“ arba „per greitai“. Kiti galimi signalai: nuovargis ar mieguistumas be aiškios priežasties, dusulys net po nedidelio fizinio krūvio, galvos svaigimas, alpimo epizodai, šviesi oda, prakaitavimas, šaltos rankos, širdies plakimo matymas kakle ar krūtinėje.

„Jeigu pastebėjote, kad jūsų vaikui pasireiškė aritmijai būdingi simptomai ar jums kelia nerimą jo būklė - nedelskite ir kreipkitės į vaikų kardiologą. Jis atliks elektrokardiogramą ir širdies echoskopiją, o prireikus paskirs papildomus tyrimus - visa tai leis nuodugniai įvertinti vaiko sveikatos būklę ir nustatyti tikslią diagnozę“, - pataria L. Kilaitė.
Kada vaiko širdies ritmo sutrikimas gali būti pavojingas:
Ką daryti tėvams:

Didžioji dalis aritmijų yra nepiktybinės, kitaip tariant, „lengvos formos“ ir nereikalauja ilgalaikio medikamentinio gydymo. Dažnai užtenka gydytojo stebėjimo, o kartais - sumažinti tenkančio fizinio krūvio intensyvumą ir pakoreguoti mitybą. Augant, bręstant širdies laidžiajai sistemai, ritmo sutrikimai gali išnykti.
„Siekiant, kad trumpalaikis ar antrinis - pasireiškiantis dėl kitos ligos - širdies ritmo sutrikimas nepakenktų širdiai ir nesukeltų komplikacijų, esant poreikiui taikomas medikamentinis gydymas. Dalis aritmijų yra tiek reikšmingos, kad nepriklausomai nuo to, koks yra vaiko amžius, būtina taikyti ilgalaikį gydymą medikamentais ar papildomus intervencinius metodus, tokius kaip abliacija ir kt.“, - aiškina L. Kilaitė.
Gydytoja sako, kad prieš apsilankymą pas vaikų kardiologą tėvai turėtų apgalvoti ir susirašyti jiems rūpimus klausimus, susijusius su vaiko būkle, ir pagalvoti, ar šeimoje yra sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios pasireiškė iki 50-ties metų. „Labai svarbu vizito metu pakartotinai pasitikslinti, jeigu neaiški diagnozė, jos įtaka kasdienei veiklai ar sunku suprasti, kaip ir kodėl reikia vartoti paskirtus vaistus. Rekomenduoju pasitikslinti dėl diagnozės įtakos fiziniam krūviui ir išsiaiškinti tai, ar jūsų vaikui reikalingi tolimesni vizitai, kas bus atliekama jų metu bei ar reikalingas išankstinis pasiruošimas“, - pataria vaikų kardiologė.
Nors nėra stebuklingos vienos formulės, leidžiančios išvengti vaikams diagnozuojamų aritmijų, tačiau laikantis bendrųjų principų jų pasireiškimo rizika gali sumažėti. „Svarbu užtikrinti tai, kad jūsų vaikas per dieną gautų lengvą ar vidutinį dinaminį fizinį krūvį - vaikščiotų spartesniu tempu, plaukiotų, bėgiotų ar važinėtų dviračiu. Taip pat reikia sudaryti tinkamą darbo ir poilsio režimą arba leisti tai padaryti pačiam ir pasirūpinti, kad prie ekranų per dieną jis praleistų tik ribotą laiką: 2-5 metų vaikų suminis ekranų laikas neturėtų viršyti 2 valandų, o mokyklinio amžiaus - 3-4 valandų. Be to, tėvai turėtų kalbėtis su vaikais apie rūkymo, psichoaktyvių medžiagų žalą jų organizmui ir padėti jiems suprasti, kokią naudą sukuria sveika gyvensena bei sąmoningai ją pasirinkti“, - sako vaikų kardiologė L. Kilaitė.
Gydytoja priduria, kad labai svarbu paminėti profesionaliai sportuojančius vaikus ir paauglius, nes jie dėl nuolat patiriamo intensyvaus fizinio krūvio turi būti prižiūrimi pagal specialią programą, kurioje labai svarbią vietą užima širdies ligų profilaktika.

Vaikų širdies plakimas yra natūraliai greitesnis nei suaugusiųjų. Mažesnis kūnas reikalauja daugiau deguonies, todėl širdis turi dirbti sparčiau. Vis dėlto, tėvams kartais atrodo, kad vaiko širdis „per greita“ arba „per lėta“, o tai kelia nerimą. Svarbu žinoti, kad vaiko širdies ritmas keičiasi augant, priklauso nuo amžiaus, emocijų, temperatūros ar net miego fazės. Daugeliu atvejų toks pokytis yra visiškai normalus. Tačiau kai ritmas tampa nereguliarus arba labai greitas - tai gali būti aritmijos požymis, reikalaujantis gydytojo įvertinimo.
Greita santrauka: ką svarbu žinoti apie vaiko širdies ritmą

Vaikų širdies ritmas dažnai svyruoja - tai dar nereiškia ligos. Tačiau kai ritmo pokyčiai tampa ryškūs ar pasikartoja be aiškios priežasties, verta atkreipti dėmesį. Gydytojai išskiria kelis pagrindinius ritmo sutrikimų tipus, kurie pasitaiko vaikystėje.
Tai dažniausias ritmo pagreitėjimas vaikams. Širdis ima plakti greičiau nei įprasta - dažnai dėl karščiavimo, streso, emocijų, dehidratacijos ar fizinio aktyvumo. Dažniausiai ši būklė nėra pavojinga, ypač jei pulsas nurimsta vaikui pailsėjus. „Tachikardija vaikams paprastai yra organizmo reakcija į krūvį, o ne širdies liga.“ - dr. Michael Cohen.
Tai lėtesnis nei įprasta širdies plakimas. Gali pasitaikyti sportuojantiems, fiziškai aktyviems vaikams arba miego metu. Jei bradikardija pasireiškia kartu su silpnumu, mieguistumu ar galvos svaigimu - būtina kardiologo apžiūra.
Vaikų širdis gali plakti netolygiai, ypač kvėpavimo metu - įkvepiant pagreitėja, iškvepiant sulėtėja. Tai vadinama kvėpavimo aritmija ir dažniausiai yra normali. Tačiau jei ritmas netolygus nuolat, ypač jei vaikas skundžiasi „širdies šokinėjimu“ ar silpnumu, reikia tyrimų (EKG ar Holterio monitoravimo). „Kvėpavimo aritmija - tai ženklas, kad vaiko širdis ir nervų sistema veikia darniai. Tai normalus fiziologinis reiškinys.“ - dr. Elisa Novak.
Gydytojas pirmiausia įvertina vaiko pulsą, kvėpavimo dažnį ir bendrą būklę. Jei įtariamas ritmo sutrikimas, atliekami keli tyrimai:
Kaip tėvai gali padėti stiprinti vaiko širdį?
Vaiko širdies sveikata glaudžiai susijusi su gyvenimo būdu. Svarbiausia - pakankamas poilsis ir miegas. Mažiems vaikams reikia 10-12 valandų miego, paaugliams - bent 8-9. Subalansuota mityba, kurioje gausu magnio, kalio ir omega-3 riebalų rūgščių, stiprina širdies raumenį. Fizinis aktyvumas turėtų būti kasdienis, bet ne per intensyvus - bėgiojimas, plaukimas, važinėjimas dviračiu ar žaidimai lauke gerina kraujotaką ir deguonies pasisavinimą. Reikėtų riboti saldžius gėrimus, energetinius produktus ir perdirbtą maistą, nes jie gali skatinti širdies dirglumą. Tėvų pavyzdys čia itin svarbus - kai šeimoje propaguojamas aktyvus gyvenimo būdas, vaikai natūraliai seka tuo pačiu keliu.

Nors dauguma ritmo pokyčių vaikystėje yra laikini, yra situacijų, kai šie simptomai rodo rimtesnius sutrikimus. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
| Situacija | Pavojingumo lygis | Ką daryti tėvams |
|---|---|---|
| Vaiko širdis plaka greičiau po fizinio krūvio ar emocijų, tačiau greitai atsistato | Mažas | Nuraminkite vaiką, užtikrinkite poilsį ir vandens. Tai normali organizmo reakcija. |
| Pulsas pagreitėja ar sulėtėja trumpam net be aiškios priežasties | Vidutinis | Stebėkite ritmą kelias dienas, užrašykite situacijas. Jei pasikartoja - pasitarkite su pediatru. |
| Širdies plakimas išlieka nereguliarus arba labai greitas net ramybės metu | Padidintas | Kreipkitės į šeimos gydytoją ar vaikų kardiologą. Gali būti reikalingas EKG tyrimas. |
| Vaikas skundžiasi galvos svaigimu, dusuliu, silpnumu ar praranda sąmonę | Aukštas | Skubiai skambinkite 112. Tai gali būti pavojingos aritmijos ar širdies nepakankamumo požymis. |
