Penkiametis vaikas: fizinės, psichologinės ir socialinės raidos ypatumai
Penkerių metų amžiaus vaikas - tai mažasis smalsuolis, kuris noriai tyrinėja pasaulį, lavina savo savarankiškumą ir ruošiasi įžengti į mokyklinio amžiaus etapą. Šiame amžiuje vaiko raida keičiasi labai sparčiai: auga gebėjimas mąstyti logiškai, stiprėja emocinis suvokimas, plečiasi socialiniai įgūdžiai.
Penkerių metų amžiaus vaikai yra savimi pasitikintys asmenys. Jie yra patikimi ir atsakingi. Penkerių metų amžiaus vaikai žino savo gebėjimus, vertę bendruomenėje. Dažnai yra smalsūs ir nori pradžiuginti suaugusius. Jie mėgsta bendrauti ir žaisti iš karto su keliais vaikais. Paprastai renkasi tos pačios lyties draugus ir yra nepaprastai draugiški. Supranta juokus, linksta žaisti žodžiais, pokštauti.
Penkiamečiai supranta žaidimo taisykles, mėgsta žaisti grupelėse, žaisdami nori laimėti, lyderiauti.
Fizinė raida
Penkerių metų vaiko fizinė raida paprastai pasižymi dideliu aktyvumu. Vaikas tampa vis stipresnis ir judresnis, jo judesiai vis tikslesni. Koordinacija gerėja, todėl vaikas vis geriau valdo savo kūną. Jis gali mesti ir pagauti kamuolį, naudotis žirklėmis, laikyti pieštuką ar teptuką, rašyti paprastas formas.
Šio amžiaus tarpsnio vaikai yra judrūs, pusiausvyra ir koordinacija sparčiai lavėja. Pradeda domėtis mankštos pratimais, sportu. Jiems lengvai sekasi rengtis. Geba peršokti virvę, važinėti dviračiu, stovėti ant pirštų galų.
Fizinė raida apima viso kūno judesių bei akies - rankos koordinacijos raidą. Viso kūno judesius galima formuoti ir tobulinti, skatinant vaiką žaisti aktyvius žaidimus, daug judėti, vaikščioti, nešioti jam adekvataus svorio daiktus, šokinėti, ropoti, šokti, groti tam tikrais muzikos instrumentais.
Akies - rankos koordinacija lavėja atliekant veiksmus su smulkiais daiktais, naudojant lėles - pirštines, dėliojant įvairias kaladėles, tam tikrais būdais (užmaunant, suneriant, dedant vieną ant kitos ir taip toliau).
Pažintinė raida
Šio amžiaus vaikai pradeda mąstyti labiau nuosekliai ir logiškai, nors jų pasaulio suvokimas vis dar labai vaizduotės kupinas. Jie noriai klausia „kodėl?“ klausimų, nori suprasti priežasties ir pasekmės ryšius.
Penkerių metų vaikas jau gali suskaičiuoti bent iki dešimties, geba atpažinti kai kurias raides, supranta skirtumus tarp formų ir spalvų.
Pastebime, kad penkerių metų amžiaus tarpsnio vaikams pavyksta susikaupti atliekant patikėtas užduotis. Vystosi sudėtingesnis mąstymas, gebėjimas priimti sprendimus. Vaikas jau gali susikaupęs atlikti užduotį, laikosi taisyklių. Eksperimentuodami ir darydami atradimus, penkiamečiai išmoksta naujų sąvokų. Stebėdami daiktus ir žmones savo aplikoje, jie spendžia problemas. Mąstydami kompleksiškai penkiamečiai naujai gautą informaciją sieja su turima patirtimi.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams yra labai svarbus domėjimasis pasauliu ir jo tyrinėjimas. Jie patys kuria savo žinių sistemą. Pojūčių ir psichinių procesų pagalba mažyliai aplinkoje ieško prasmės, ryšių. Dėl to turi būti stimuliuojami visi vaiko pojūčiai: rega, klausa, lytėjimas, uoslė, skonis, judėjimo ir pusiausvyros jutimas.
Kalbos raida
Kalba penkerių metų vaikui tampa pagrindine bendravimo priemone. Jis gali pasakoti istorijas, kalbėti apie savo patirtį, klausti ir atsakyti.
Šiame amžiuje svarbu padėti vaikui lavinti kalbą - kalbėti aiškiai, naudoti taisyklingus sakinius, kartoti žodžius, kurių jis dar nemoka.
Penkerių metų vaikams būdinga didelė bendravimo įgūdžių pažanga. Jie kalba ne tik sakiniais, bet ir stambesniais žodžių junginiais. Jie vartoja sakinius, kuriuose žodžių eilės tvarka ir tarimas tokie patys kaip ir suaugusiųjų. Užduoda tiesiogiai susijusius klausimus.
Kalbos pagrindą sudaro klausymasis. Nepakankami jo pagrindai pablogina visus kitas žodinės raiškos formas. Kad vaikas galėtų tobulinti savo klausymosi ir kalbėjimo įgūdžius, svarbu su juo kuo daugiau bendrauti apie jam suprantamus ir jį dominančius dalykus. Norint skatinti vaiko kalbinius gebėjimus, vertėtų skirti kuo daugiau laiko kokybiškam bendravimui su mažyliu, kurio metu reikėtų būti dėmesingais ir aktyviais klausytojais; kalbėti aiškiai ir išraiškingai; kalbant daryti pertraukas, kurių metu vaikas galėtų sureaguoti; kalbėti apie šiuo metu vykstančius įvykius; stengtis kuo mažiau kalbėti patiems, o inicijuoti vaiko minčių reiškimą.
Būdai, kurie padeda vaikui tobulinti jo kalbą, yra jo atliekamų veiksmų apibūdinimas; jo pasakytų teiginių pakartojimas teisingai arba praplečiant juos, norint parodyti savo supratimą; vaidmeninių žaidimų skatinimas; atvirų klausimų pateikimas.
Svarbu, kad vaikas mokėtų ne tik kalbėti, bet ir klausytis. Pravartu klausti mažylio apie tai, ką jis išgirdo, tarkime, jūsų pasakojime, skaityti knygas, prašyti perpasakoti tam tikrą dienos patirtį, įvykį ir panašiai.
Socialinė ir emocinė raida
Penkerių metų vaikas pradeda aiškiau jausti savo tapatybę ir emocijas. Jis išmoksta atpažinti jausmus ne tik savyje, bet ir kituose. Vaikas nori būti pripažintas, jam svarbu draugystė ir priklausymas grupei.
Tėvams gali būti naudinga stebėti, kaip vaikas bendrauja su kitais, padėti spręsti konfliktus, mokyti pasidalinti žaislais ir išreikšti jausmus žodžiais.
Eric Rickson išskiria tris psichinės - socialinės raidos etapus, kurie susiję su sėkmingu vystymusi ankstyvojoje vaikystėje: pasitikėjimo jausmo, savarankiškumo bei iniciatyvumo ugdymasis. Jūsų vaiko išgyvenamas amžiaus tarpsnis pasižymi tuo, jog bendraudamas su kitais žmonėmis jis siekia vis didesnio savarankiškumo, iniciatyvumo ir tuo pačiu kuria savigarbos jausmą, pradeda priimti save kaip vyriškos lyties atstovą, įgyja savikontrolės įgūdžius (laikytis taisyklių, emocijų reiškimo kitiems priimtinu būdu).
Dalyvaujant kitų vaikų grupėje, bendraujant su suaugusiais vaikas pamažu mokosi tokių socialinių įgūdžių kaip savo ir kitų jausmų atpažinimo bei nusakymo, skirtingumo suvokimo ir priėmimo, gebėjimo dalytis, prisiimti atsakomybę, padėti kitiems, spręsti problemas. Kad vaikas viso to galėtų mokytis, jam labai svarbu jaustis saugiam ir patirti sėkmę, bent jau kur kas dažniau nei nesėkmę. Kad vaikas galėtų iš bendravimo perimti tam tikrus ypatumus, jam svarbu jaustis vertingam.
Dėl to tėvų elgesys su vaiku čia labai reikšmingas: priimti vaiką tokį, koks jis yra, rodyti jam meilę, padėti jam jaustis reikalingu. Tai, kaip vaikas jaučiasi namuose, santykiuose su tėvais, susiję su jo atvirumu bendraamžių grupėje, su jo perkeliamu elgesiu ir gebėjimu plėsti savo bendravimo įgūdžius. Taigi norint skatinti vaiko socialinę ir emocinę raidą, pirmiausia verta patenkinti mažylio poreikį būti mylimu ir reikšmingu, o tai geriausiai gali padaryti jo tėvai.
Pasirengimas mokyklai
Kai vaikui sukanka penkeri, dažnas tėvų klausimas - ar jis pasirengęs mokyklai? Nors dar per anksti formaliai mokyti skaitymo ar rašymo, galima pradėti ruošti pagrindus: lavinti smulkiąją motoriką, dėmesį ir savikontrolę.
Tėvai gali pastebėti, kad vaikas jau geba laikytis taisyklių, atlikti užduotis iki galo, prisiimti atsakomybę.
Šešerių metų sulaukęs vaikas jau turėtų gebėti eiti, bėgti, šliaužti (pvz., pralendant pro įvairias kliūtis) ir šokinėti (pvz., siekiant pakabinto daikto, atsispiriant nuo žemės abejomis kojomis) keisdamas tempą, greitį ir kryptį. Turėtų mokėti varyti kamuolį pirmyn-atgal (abejomis rankomis ir kojomis), jį atmušti nuo žemės, spirti, mesti ir pagauti.
Šešerių metų vaikas jau turėtų mokėti naudotis žirklėmis ir sekti liniją kirpdamas, tvarkingai tepti klijus, gerai laikyti ir valdyti piešimo, tapymo priemones, iš vieno indo perpilti vandenį į kitą. Jo rankytės koordinaciją žymi ir tai, ar jam lengvai sekasi suimti ir įstatyti daiktus į angas (pvz., savarankiškai užsegti užtrauktuką, sagas ir pan.).
Pasaulio pažinimo kompetencija labai plati - į ją įeina bendras pasaulio pažinimas, susiorientavimas dienos ritme, suvokimas, kaip vienas kitą keičia metų laikai, kaip jie įtakoja žmogaus ir gamtos gyvenimą, dirbamus darbus. Čia svarbu ir pirminiai skaičiavimo ar skaitymo įgūdžiai.
Svarbu, kad vaikas suvoktų žodžio ir skaičiaus sandarą (kaip iš vieno pridėjus kitą gauname du ir pan.), o ne išmoktų skaičius ir raides kaip eilėraštį. To pradžią žymi domėjimasis knygomis.
Socialinė kompetencija yra labai svarbi kitam etapui vaiko gyvenime - pasirengimui mokyklai. Stebėkite vaiką ir atsakykite sau į klausimus: Ar jis dalyvauja bendruose žaidimuose? Kokį vaidmenį vaikas užima - ar laukia, kol jį pakvies žaisti, lieka stebėtoju, ar pats imasi inicijuoti žaidimą? Vaiko socialumą parodo ir tai, ar vaikas jaučiasi esąs grupės narys: pasako savo nuomonę, tačiau atsižvelgia ir į kitų norus, prašymus.
Krizės ir kaip jas įveikti
Ikimokyklinio amžiaus vaiko psichika vystosi netolygiai, šuoliais. Tarp šių šuolių būna momentų, kurie vadinami krize. Nors šis žodis mums kelia begalę neigiamų asociacijų ir skamba labai bauginamai, psichinio vystymosi krizė neturėtų būti suprantama kaip kažkas labai baisaus.
Kaip vaikas elgiasi prieš krizę arba jos metu? Tėvelių akimis žiūrint, jis tampa neprognozuojamas: jeigu ankščiau mažylis buvo tylus ir nedrąsus, klusniai darė tai, kas jam liepta, buvo aišku, kaip su juo susitarti, ateina toks metas, kai viskas apvirsta aukštyn kojom: galima pamanyti, kad vaikas patyrė kokią nors psichologinę traumą, nes nebepadeda jokios bausmės, iki tol naudoti auklėjimo metodai pasirodo visiškai neveiksmingi, tai, į ką vaikutis anksčiau reagavo, jo nebeveikia.
Krizės požymiai: vaiko nebeveikia patikrintos auklėjimo priemonės, padaugėja konfliktų, skandalų, emocinių iškrovų (jeigu mažylis ekstravertas), arba atvirkščiai - pasineriama į save (jeigu intravertas). Mažam vaikui krizė gali trukti nuo trijų savaičių iki trijų mėnesių.
Krizinėje situacijoje atsidūręs vaikas turi „pertvarkyti“ savo santykius su tėvais ir žengti į naują gyvenimo etapą, tapti savarankiškesnis. Tai nereiškia, kad reikia suteikti visą laisvę ir savarankiškumą, kurio jis prašo, tačiau vertėtų su juo aptarti tai, kas jam bus leidžiama daugiau, o kas - mažiau.
Svarbu, kad vaikas pats kažko išmoktų ir įgytų patirties. Režimas turi išlikti.
Kaip padėti vaikams išreikšti ir reguliuoti stiprias emocijas? Dr. Julius Neverauskas
Individualumas ir parama
Kiekvienas vaikas vystosi individualiai, todėl svarbiausia - kantrybė ir palaikymas. Sukurkite stabilų dienos ritmą, įtraukite vaiką į šeimos veiklas, leiskite jam turėti savo nuomonę. Skatinkite savarankiškumą - mažieji mielai padeda ruošti stalą, apsirengia savarankiškai, pasirenka drabužius.
Taip pat nepamirškite, kad žaidimas yra pagrindinė penkiamečio veikla. Būtent per žaidimą jis pažįsta pasaulį, mokosi bendradarbiauti, spręsti problemas.
Kiekvienas vaikas vystosi individualiai. Reikia laiko norint pažinti kiekvieną vaiką ir įvertinti jo individualius bruožus. Žinios apie vaikų raidą yra svarbiausias dalykas tiek pedagogui, tiek tėvui. Svarbus dalykas, kurį reikia žinoti apie vaikus yra požymiai, kuriais jie skiriasi. Nesvarbu, kiek vaikai yra panašūs vienas į kitą savo raida. Kiekvienas Vaikas turi ypatingų interesų, patirties ir savitą pažinimo būdą. Svarbu pagalvoti, kaip padėti vaikams pažinti pasaulį. Pažvelgus į vaikus, visada pamatysime individualius skirtumus.
Vaikas vystosi pagal tam tikrus dėsningumus, vieni greičiau, kiti lėčiau. Paprastai dauguma tėvelių mano, kad jei vaikas moka rašyti, skaityti, jis jau pasirengęs mokyklai. Tačiau vaikų subrendimo lygis nevienodas. Vienam vaikui svarbu pradėti mokytis 6-erių, o kitam - 7 ar 7,5 metų ar net vėliau.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
