Vaiko emocijos - tai natūralios, dažniausiai trumpalaikės ir dėl konkrečios priežasties kylančios organizmo reakcijos į situaciją. Suprasti, kodėl kyla vaiko isterijos ir kaip į jas reaguoti, yra svarbus emocinio lavinimo etapas. Šeimos psichologė Giedrė Gutautė Klimienė teigia, kad isterijos paprastai būdingos 2-3 m. amžiaus mažyliams, kai prasideda aktyvus savęs suvokimo ir atsiskyrimo procesas.

Nors kartais atrodo nesuprantama, kas paskatina tokį elgesį, priežastys dažniausiai yra susijusios su vaiko raida. Svarbu suprasti, kad kol vaikas mažas, jis tiesiog nemoka valdyti savo emocijų. Pagrindinės priežastys, sukeliančios pykčio priepuolius:
Kai kyla vaiko isterija, svarbiausia ne pulti moralizuoti, o padėti jam išgyventi emociją. Remiantis psichologės Mildos Kukulskienės įžvalgomis, svarbiausi žingsniai yra šie:
| Veiksmas | Kodėl tai veikia? |
|---|---|
| Aiškių ribų laikymasis | Vaikas jaučiasi saugesnis, kai taisyklės nekinta. |
| Galimybė rinktis | Patenkina savarankiškumo poreikį (pvz., „ar pats rengsiesi, ar padėti?“). |
| Emocijų įvardinimas | Moko vaiką atpažinti jausmus ir lavina emocinį intelektą. |

Jei jaučiate, kad situacija tampa įtempta, prisiminkite, kad vaikai iki 7 metų yra egocentriški - jiems sunku suprasti kito žmogaus jausmus. Neslėpkite nuo vaiko šeimos sunkumų, tačiau būkite nuoseklūs taisyklėse. Jei vaikas pradeda isterikuoti viešoje vietoje, nesikeiskite savo nuomonės vien dėl aplinkinių žvilgsnių. Jei leidote sau būti pakankamai gerais tėvais, o ne tobulais - tai jau yra svarbiausias žingsnis į ramesnius santykius.
Svarbu nepalikti vaiko vieno uždaryto kambaryje, nes tai jam sukelia atstūmimo jausmą. Geriau paeiti kiek į šoną, išlaikant ryšį, ir palaukti, kol emocijų audra nurims. Tik tada galima aptarti įvykį ir pasimokyti, kaip kitą kartą elgtis geriau.