Daugumai tėvų 3 metai tampa tam tikra riba, kai tikimasi, jog vaikas jau gebės kontroliuoti savo gamtinius reikalus. Visgi, tualeto įgūdžių įgijimo procesas yra labai individualus ir jis nėra siejamas vien tik su vaikų chronologiniu amžiumi. Nors jau per pirmus 3 metus dieninis šlapinimasis turėtų tapti valdomas, statistika rodo, kad į kelnaites pasišlapina apie 49 procentai trijų metukų vaikų.
Kodėl trimetinukas gali nesiprašyti ant puoduko?
Norint atsakyti į šį klausimą, reikia suvokti, kas darosi vaikučio organizme. Šlapinimosi funkciją reguliuoja sudėtingi nerviniai ryšiai, o visas šlapinimosi refleksas susiformuoja per pirmus 5 vaiko gyvenimo metus. Antrais gyvenimo metais į šitą refleksą įsijungia galvos smegenys, todėl vaikas išmoksta šlapintis sąmoningai. Tačiau vienam vaikui tas refleksas įsijungs apie 18 mėnesių, kitam 20, o trečiam - tik 24 mėnesių ar dar vėliau.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į vaiko psichologiją. Šio amžiaus vaikams yra būdingas padidėjęs negatyvizmas. Trimetinukai labai dažnai atsisako ką nors daryti vien todėl, kad tai pasiūlė suaugęs žmogus. Gali būti, kad vaikas šlapinasi į kelnaites demonstruodamas tėvams nesenai atrastą savo jėgą ir valdžią.
Pratimai naudotis puoduku per kelias dienas, o ne savaites (8 esminiai žingsniai, kaip greitai išmokyti mažylį naudotis tualetu!)
Fizinio ir emocinio pasiruošimo požymiai
Vaikas turi būti fiziologiškai ir psichologiškai pasiruošęs pradėti tualeto įgūdžių mokymąsi. Sėkmingam procesui reikia šių gebėjimų:
- Vaikas turi gebėti kontroliuoti šlapimo pūslės, tiesiosios žarnos ir pilvo raumenis.
- Turi būti išlavėjusi vaiko stambioji motorika: jis turi gebėti vaikščioti, savarankiškai atsisėsti ant puoduko.
- Vaikas turėtų gebėti išreikšti savo poreikius kalba arba gestais.
- Gebėjimas laikytis paprastų instrukcijų ir susitarimų su tėvais.
Jei vaikas pratinimą prie puoduko priima agresyviai, perlaužti vaiką per prievartą anksčiau laiko nėra reikalo. Specialistai pataria: jei tėvai mato, kad vaikas nenori puoduko, bijo jo, reikia puoduką paslėpti ir vėl ištraukti tik po 2-3 savaičių.
Praktiniai patarimai tėvams
Visų pirma stenkitės nesureikšminti nesėkmių. Jei vaikas vis prisišlapina į lovą ar kelnaites, nekaltinkite jo, nesišaipykite ir negėdinkite. Tai tikrai nutiko nevalingai, vaikas ir taip graužiasi. Štai keletas rekomendacijų, kurios gali padėti:
- Atsisakykite sauskelnių: Sauskelnės panaikina diskomfortą, todėl vaiko suvokimas apie šlapinimąsi nusitolina. Leiskite vaikui pajusti, kad šlapios kelnės yra nemalonu.
- Naudokite motyvaciją: Kaip paskatinamąją priemonę galite naudoti kalendorių, kuriame žymėtumėte sausai išmiegotas naktis (pavyzdžiui, pieškite saulutę). Jokiu būdu nežymėkite „šlapiųjų“ dienų.
- Ribokite skysčius prieš miegą: Pasistenkite likus 2 valandoms iki miego vaikui neduoti gerti daug skysčių.
- Komunikacija: Kalbėkitės su vaiku. Galite net pasitelkti žaidimą - pavyzdžiui, papasakoti, kad nauja pižama labai nori likti švari ir sausa.
Svarbu paminėti, kad naktinis šlapimo nelaikymas dažnai yra paveldimas. Jei vienas iš tėvų šlapinosi į lovą vaikystėje, tikimybė, kad taip nutiks vaikui, yra 44-45 procentai.
Statistiniai duomenys apie vaikų šlapinimąsi
Norėdami suprasti, ar jūsų vaiko elgesys atitinka raidos normas, peržiūrėkite šią lentelę:
| Vaiko amžius | Vaikų, kurie vis dar pasišlapina į kelnaites, dalis (%) |
|---|---|
| 2 metai | 82% |
| 3 metai | 49% |
| 4 metai | 26% |
| 5 metai | 15-20% (diagnozuojama enurezė) |
Kada verta sunerimti?
Mažylio dieninis ar naktinis šlapinimasis laikomas natūraliu iki jam sukanka 3 ar 4 metukai. Tačiau tėvams svarbu žinoti, kada reikėtų kreiptis į medikus. Mediciniškai enurezė nustatoma vaikui sulaukus penkerių metų. Kreipkitės į gydytoją, jei:
- Vaikas šlapinasi dažnai, bet po truputėlį.
- Šlapindamasis jaučia deginimą arba skausmą.
- Šlapimas yra drumstas arba rausvas.
- Vaikas ėmė šlapintis į lovą po ilgesnės (daugiau nei 3-6 mėnesių) sausos pertraukos (tai gali būti antrinė enurezė dėl streso).
Jei problema labai opi, pasitarus su gydytoju galima išmėginti nedidelę šlapimo pūslės treniruotę dienos metu arba naudoti specialius drėgmės aliarmus. Svarbiausia - užtikrinti vaiko ramybę ir saugumą, nes emocinės problemos gali likti ir tęstis ilgą laiką, net jei fiziologinė bėda išsisprendžia.