2 metų vaiko pėdų ir raumenų vystymasis: svarbiausi aspektai ir patarimai

Vaiko koja - ne tik paprasta maža suaugusio žmogaus kojos kopija. Vaikų kojos auga etapais. Vaikų pėdos sparčiai auga, todėl svarbu ne tik pasirinkti patogius, bet ir tinkamo dydžio batus. Per ankšti ar per laisvi batai gali sukelti diskomfortą bei turėti įtakos pėdos vystymuisi. Tinkamas vaikų batų dydis yra svarbus ne tik komfortui, bet ir pėdos vystymuisi.

Ankstyvasis pėdos vystymasis ir raumenų vaidmuo

Vaikui gimstant, jo pėdos struktūra yra visiškai kitokia nei suaugusio žmogaus. Naujagimio pėdutėse gaus riebalinio audinio, kuris saugo dar nesubrendusius kaulus bei sąnarius. Ši riebalinė „pagalvėlė“ dažnai paslepia pėdos skliauto formavimąsi, todėl vaiko pėdutės gali atrodyti „plokščios“. Per pirmuosius dvejus metus koja auga apie 2 cm per metus (maždaug pusė dydžio kas 2 mėn.). Savaime aišku, kad esant tokiam augimo tempui, vaiko kojos dydį reikia tikrinti keliolika kartų per metus.

Pėda yra labai minkšta ir lanksti. Kaulai dar „nesusijungę“ ir pėdos skliautas dar nesusiformavęs - daug riebalinių audinių ir neišsivysčiusių raumenų, dėl kurių pėda atrodo plokščia. Pėda tebėra minkšta ir lanksti. Skliautas jau pradeda vystytis kartu su raumenimis. Lankstumas šiek tiek sumažėjęs, tačiau koja tebėra labai jautri spaudimui.

Kai vaikas pradeda vaikščioti, jo pėdos dar nėra pilnai susiformavusios - pirmieji žingsniai padeda stiprinti pėdų raumenis ir sausgysles, kurios prisideda prie skliauto formavimosi. 2-3 metų amžiuje daugelio vaikų pėdos vis dar atrodo plokščios dėl riebalinio audinio, nors pėdos struktūra jau vystosi.

Pirmiausia reikia suprasti, kas suformuoja pėdos skliautą - tai kaulų, raiščių, sausgyslių aparatas, o raumenys stabilizuoja pėdą. Nepakankamai susiformavę ir silpni pėdos raumenys nepalaiko taisyklingos pėdos padėties, visas kūno svoris tenka pėdos raiščiams. Būdami per daug apkrauti, jie ilgainiui persitempia ir taip pat nebeįstengia išlaikyti pėdos skliauto formos. Pėdos skliautai ima leistis žemyn ir visiškai suplokštėja, todėl vaiko eisena gali tapti nerangi ir netaisyklinga.

Plokščiapadystės mitai ir realybė

Dažna plokščiapėdystės priežastis būna laisvi raiščiai. Labai dažnai tėveliai nerimauja, kai jų 4-5 metų vaikui pastebimas pėdų krypimas į vidų (pronacija), tačiau pėdų krypimas į vidų dažniausiai yra natūralus vaikų augimo ir vystymosi etapas, susijęs su jų raumenų bei kaulų formavimusi. Iki 2-3 metų net 90 proc. vaikų yra pilnapadžiai, jų net eisena kitokia, vaikučiai eina išskėstomis kojytėmis, dėl balanso perkelia svorį ir kūną laikančią ašį į vidinę pusę, tad pėdutės atrodo plokščios ir sugriuvusios į vidų. Tai kelia nerimą tėvams. Iš tiesų dažniausia tai yra fiziologiniai dalykai, kurie laikomi norma, nes pėdos skliautas intensyviau pradeda formuotis nuo 3 metų.

Konsultuoja „Gijos Klinikų“ vaikų ortopedė-traumatologė dr. Jolita Gintautienė: „Pas vaikų ortopedus patenka vaikučiai, kurie turi rimtų problemų, tačiau didžioji dalis čia apsilankančių vaikų - sveiki, o vizitai - profilaktiniai. Jeigu kalbame tik apie pėdutes, tai pirmą kartą pasirodyti gydytojui ortopedui rekomenduojama tada, kai vaikutis pradeda vaikščioti tvirtai ir be prilaikymo. Mes apžiūrime pėdutes, eiseną, patariame dėl batukų. Jau ir tokio amžiaus vaikų tėvai skundžiasi „plokščiomis pėdutėmis“, tuomet nuraminame, kas norma, o kas nebe.“

Svarbiausia tėvams žinoti, kad iki tam tikro laiko pėdutės auga ir vystosi, o paskui ateina tokia riba, kai jos jau nebesikeičia. Tad nuo 3 metų turėtume matyti vis ryškiau besiformuojantį pėdos skliautą, kuris ryškėja vidinėje pėdos pusėje. Jeigu skliautas formuojasi, vaikučiui pas ortopedą pakaks pasirodyti kas kelerius metus. Tačiau jei skliautas nesiformuoja ir yra eisenos sutrikimų, reikėtų kreiptis į ortopedą greičiau. Pėdos skliautas turėtų susiformuoti iki pirmos klasės, o galutinė amžiaus riba - 10 metų.

Deja, apie 20 procentų žmonių pėdos skliautas nesusiformuoja, nors taikomos įvairios priemonės. Labai svarbus genetinis veiksnys. Matydamas 2-5 metų vaiko pėdutes niekados nežinai, ar jis bus vienas iš tų 20 procentų. Tai pamatome, tik artėjant 10 metų ribai. Kiltų klausimas, kam reikalinga profilaktika, jeigu vis tiek medicina nepadaro stebuklų?

Pėdų raumenų stiprinimas ir sveiko vystymosi skatinimas

Mūsų tikslas - stiprinti pėdų raumenis ir raiščius. Tuomet siūlome kuo daugiau vaikui leisti vaikščioti basomis, ant pirštų galų, nelygiu paviršiumi, kad raiščių-raumenų aparatas tvirtėtų. Nuo 3 iki 6 metų vaiko pėdų raumenys toliau stiprėja, o pėdos skliautas pradeda ryškėti, vykstant natūraliam vystymosi procesui, kurį skatina aktyvus judėjimas.

Taigi, jei norite užtikrinti, kad jūsų mažylio pėdutės būtų sveikos, kuo dažniau vaikščioti basomis, ypač ant nelygių paviršių, tokių kaip smėlis ar žolė, kurie natūraliai stimuliuoja pėdų raumenis ir sausgysles. Pratimai, pavyzdžiui, vaikščiojimas ant pirštų galų, ant kulnų ar smulkių daiktų rinkimas pėdomis, taip pat padeda stiprinti raumenis ir gerina pėdos funkciją. Nėra konkrečios sporto šakos, kuri būtų palankiausia pėdoms. Svarbu, kad vaikas sportuotų tai, kas jam patinka.

Medicininiais tyrimais nustatyta, kad vaikščiojant basomis masažuojamos pėdutės, spartėja pėdos kraujotaka, stimuliuojami proprioreceptoriai (nervų sistema). Gydytojai ortopedai nustatė, kad avalynė nepadeda išmokti vaikui vaikščioti, kūdikiams geriausia vaikščioti basomis. Avalynė reikalinga tik apsaugoti jų mažas pėdutes, o ne padėti išmokti greičiau vaikščioti. Jeigu žmogus vaikščiotų basomis ir niekada neavėtų batų, jo pirštai būtų platūs, pėda - stabili, sveika. Vos tik pėda suvaržoma bate, ji ima keistis.

Tinkamos avalynės pasirinkimas

Kuomet vaikas pradeda vaikščioti, jo pėdoms reikia laisvės. Per daug apribota avalynė gali sutrikdyti pėdų vystymąsi, nes pėdos raumenys negauna pakankamai stimuliacijos. Vaikščiojimas basomis - natūraliausias būdas skatinti pėdų vystymąsi.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad batai negali pagydyti pėdos ar suformuoti jos skliauto, todėl svarbiausia, kad batai būtų patogūs, lankstūs, lengvi ir nevaržantys judesių. Ortopediniai batai gali būti reikalingi tik esant tam tikroms specifinėms medicininėms būklėms, tokioms kaip įgimtos pėdos deformacijos ar stipri pronacija. Tačiau sveikiems vaikams nereikia jokios specialios avalynės. Supinatoriai ir ortopedinė avalynė negali išgydyti plokščiapėdystės. Reikia atminti, kad nei supinatorius, nei joks kitoks įdėklas nesuformuos pėdos skliauto, jis tiesiog saugos pėdą, neleis jai greitai pavargti.

Kai vaikas pradeda vaikščioti, labai svarbu pasirinkti tinkamus pirmuosius batukus. Jie turėtų būti lengvi, lankstūs ir nevaržyti natūralių pėdos judesių. Minkštas padas padeda vaikui geriau jausti paviršių, o platus priekinis batų dizainas leidžia pirštukams laisvai judėti. Vis labiau populiarėja basakojų batai, kurie imituoja vaikščiojimą basomis ir leidžia pėdai vystytis natūraliai.

Pirmųjų mažylio batukų padas turi būti plonas ir elastingas, ypač pirštų srityje. Bateliai turi turėti uždarą ir kietą užkulnį, kiek aukštesnes batų noseles, kad iš viršaus nespaustų pirštukų. Visai mažų vaikų avalynė turi būti be pakulnės, o vėliau - su 0,5-2 cm aukščio pakulne. Ortopedai pabrėžia, kad vaikams tinkamiausia avalynė, ypač kol formuojasi pėdos skliautas (maždaug iki dešimties metų), yra basutės atviru priekiu ir tvirtu užkulniu. Mat kai pirštai atviri, pėda gali pakankamai judėti. Vaikui bent iki 3 metų rekomenduojami batukai su užkulniuku, lanksčiu padu ir gerai fiksuojama.

Medikai perspėja, kad tokia avalynė, kaip kroksai neturėtų kiekvieną dieną pakeisti odinių basučių ar batelių. Net kroksų tipo avalynė, kuri atrodo patogi, tinkama tik trumpam. Vaikui nereikėtų auti šlepetėmis, šliurėmis, basutėmis, kurios fiksuojamos su dirželiais, ar per pirštą.

Norėdami sutaupyti, tėvai dažnai stengiasi pirkti didesnius batus, kad šie vaiko kojai tiktų ilgiau, arba perleidžia mažiesiems vyresnių brolių ar sesių išaugtą avalynę. Per dideli batai tvirtai nesilaiko ant kojos, smukčioja ir trukdo vaikui laisvai judėti. Per dideli batai gali sukelti pėdos nestabilumą, o per maži - spaudimą ir deformacijas. Perleisti vyresnėlių batus mažiesiems gydytojas taip pat nerekomenduoja, nes avėtas batas jau būna prisitaikęs prie vyresnio vaiko kojos ir gali daryti įtaką besiformuojančiai mažylio pėdai.

Pėdų matavimas ir batų dydžio parinkimas

Vaikų pėdos sparčiai auga, todėl reikėtų reguliariai matuoti jų ilgį ir atsakingai rinktis batų dydį. 1-3 metų vaikų pėda per metus gali išaugti 2-3 dydžiais (1 dydis - 6,6 mm), todėl patariama pėdą matuoti kas 2-3 mėnesius ir pritaikyti tinkamą batų dydį. Paprasčiausias būdas ją išmatuoti: paimti popieriaus lapą, ant jo pastatyti vaiką basomis, pažymėti pirštų ir kulno pabaigos taškus ir išmatuoti ilgį nuo vieno taško iki kito. Batuko vidus turėtų būti maždaug 2 cm ilgesnis už pėdutę, o batų padas - kuo lankstesnis.

Vaikų pėdų augimo tempas

Renkant batukus vaikams, ypač jaunesniems, neužtenka tiesiog prisiminti, kokie vaikų batų dydžiai buvo paskutinį kartą. Vaikai taip sparčiai auga, kad prieš pusmetį tikęs dydis šiandien jau gali būti per mažas, o netinkami batai gali pakenkti jūsų vaiko laikysenai. Išrinkus numanomo dydžio batus leiskite juos pasimatuoti. Įsitikinkite, kad batai nėra per maži - vaikui neturi niekur niekas spausti, pirštukai neturėtų remtis į bato priekį. Paprašykite vaiko koją paslinkti kiek įmanoma labiau į priekį. Tada pabandykite tarp bato galo ir vaiko kulno įkišti pirštą. Geri batai nebūtinai turi būti pagaminti iš natūralios odos.

Esminiai dalykai, kurie lemia vaiko pėdutės skliautą: svoris, genetika, fizinis aktyvumas, vaikščiojimas basomis, laiku patikrinti raumenys.

tags: #2 #metu #vaiko #koju #raumenys

• vaiko sodinimas: priežastys ir pasekmės
• Kūdikių auginimo gidas tėvams
• Suaugusiųjų sauskelnių pasirinkimo patarimai
• Kaip apsaugoti kūdikį nuo galvos traumų?
• Kaip apsaugoti orkaitę nuo vaikų