2 mėnesių kūdikio nevalgymo priežastys ir ką daryti

Kūdikystėje apetito pokyčiai gali kelti nerimą tėvams, ypač kai mažylis staiga pradeda mažai valgyti. 2 mėnesių kūdikio nevalgymas gali turėti įvairių priežasčių, nuo fiziologinių, susijusių su jo augimu ir vystymusi, iki sveikatos sutrikimų. Svarbu suprasti galimas priežastis ir žinoti, kaip tinkamai reaguoti, kad padėtumėte savo mažyliui.

Kūdikiai ir vaikai maistą mėtys tikrai ilgai. Kūdikiui įdomu, smalsu, smagu. Kūdikis nori išbandyti, kaip veikia gravitacijos dėsnis, tai jam - priežasties ir pasekmės tyrinėjimas. Juk kūdikiai - mažieji atradėjai. Kūdikis siekia iššaukti tėvų reakciją. Kartais kūdikiui tiesiog nepatinka siūlomas maistas. Jeigu dažnai siūlote kūdikiui saldžių vaisinių tyrelių, jogurto ar sausainių, jis tikrai gali nenorėti valgyti garuose virtų brokolių ar morkų, tad natūralu, kad daržoves išmėtys. Kūdikiui gali būti sudėtinga valgyti, arba jis gali būti tiesiog sotus. Jūsų tikslas - išsiaiškinti, kodėl valgio metu mažylis nealkanas.

Galimos 2 mėnesių kūdikio nevalgymo priežastys

Viena iš priežasčių, kodėl kūdikis gali nenorėti valgyti, yra tai, kad jis blogai jaučiasi. Tai gali būti susiję su įvairiomis sveikatos problemomis.

Sveikatos sutrikimai

• Silpnas čiulpimo refleksas gali atsirasti po sudėtingo natūralaus gimdymo, kai tenka panaudoti žnyples, ar po cezario pjūvio. Taip pat, jei kūdikis gimė neišnešiotas, tada pastebimi neurologiniai simptomai.
• Jei kūdikiui dygsta dantukai, jis blogai valgo, nes čiulpdamas jaučia dantenų skausmą.
• Sergant pienlige ar stomatitu burnoje atsiranda mažų balkšvų dėmelių, kurios laikui bėgant didėja. Gleivinė yra sudirgusi, ryškiai raudonos spalvos. Vaikas blogai valgo, nes jam skauda.
• Jei kūdikiui skauda ausį, tada čiulpiant ir ryjant skausmas tampa intensyvesnis.
• Jei kūdikis aiškiai alkanas, bet greitai atstumia krūtį, verkia, patikrinkite, kaip jūsų kūdikis kvėpuoja pro nosį. Laisvai arba sunkiai, šniokščia. Jei nosis užkimšta, vaikui sunku žįsti krūtį.
• Kai kurių ligų laikotarpiu kūdikis prastai valgo. Neverskite jo maitintis.
• Vitamino D perdozavimas gali būti viena iš apetito netekimo priežasčių.
• Jei gimė vangus kūdikis, kuris nenori valgyti, o miega, reikia net ir naktį jį žadinti kas 2 valandas, kad valgytų. Jei gimė vangus kūdikis, dažniausiai tai pastebima jau gimdymo skyriuje. Tuomet jo būklę įvertina gydytojai specialistai ir pradeda reikiamą gydymą.

Maitinimo sunkumai

• Beveik plokšti, įdubę speneliai neleidžia kūdikiui žįsti ir normaliai valgyti. Problemą galima išspręsti maitinimo įklotų pagalba.
• Jei gimdymo namuose vaikas įpratęs maitinti iš buteliuko, tada jam sunku pradėti žįsti krūtį. Nenusiminkite, parodykite kantrybę ir užsispyrimą, nes motinos pienas kūdikiui yra naudingiausias.
• Kai pieno daug, tada jis stipria srovele pataiko į vaiko burnytę, jis springsta ir nenori valgyti. Norėdami susilpninti srovelės intensyvumą, prieš maitinimą turite šiek tiek ištraukti pieną.
• Jei mama valgė aštriai, sūriai ar rūgščiai, gėrė alkoholį, tada pienas įgauna būdingą poskonį, nemalonų kūdikiui.
• Kūdikis gali blogai žįsti krūtį, suvalgyti mažiau, jei jam tarp žindymų duodamas čiulptukas.
• Kūdikis mažiau nerimaus ir blaškysis, jei žindysite prieblandoje arba kambaryje, kuriame niekas nepatraukia akies.
• Kūdikis gali greitai žįsti ir tada išspjauti krūtį ar buteliuką. Tačiau jis nerėkia ir neverkia, nes jau pavargo.
• Jei vaikas anksčiau žįsdavo krūtį ir dėl kokių nors priežasčių buvo pervestas į dirbtinį maitinimą, tada jis gali nevalgyti, nes jam tiesiog neskanu. Kai kuriems kūdikiams patinka anatominės formos silikoniniai žindukai. Kitiems lengviau čiulpti tradicinius guminius. Atkreipkite dėmesį į žinduko skylės, per kurią teka mišinys, skersmenį.
• Kūdikis aiškiai alkanas, bet greitai atstumia krūtį, verkia. Patikrinkite, kaip jūsų kūdikis kvėpuoja pro nosį. Laisvai arba sunkiai, šniokščia. Jei nosis užkimšta, vaikui sunku žįsti krūtį.
• Mama pabudusi prie jo nepriėjo, jis apsipylė ašaromis. Todėl gali ignoruoti krūtį ir garsiai, piktai verkti. Nepanikuokite. Būtina nuraminti kūdikį čiulptuku ar šiek tiek sūpuojant. Kai tik nustojo verkti, galite duoti krūtį. Jei jis atsisako, duokite čiulptuką ir paguldykite penkioms minutėms.

Kiti veiksniai

• Kūdikio apetitas priklauso nuo jo augimo tempo, kurį įtakoja ir paveldėtas medžiagų apykaitos greitis. Kūdikystėje, ypač 1-3 gyvenimo mėnesį žmogus auga sparčiausiai, tad tuo metu jo apetitas didžiausias.
• Apetitą įtakoja kūdikio sveikatos būklė - susirgusio apetitas sumažėja, o jei sunkiai serga, atsisako valgyti.
• Kūdikis sotus.
• Mama turėtų gerti daugiau šiltų skysčių, laktogeninių mišinių. Jei vis dėlto pieno nepakanka, galima pradėti maitinti papildomu pieno mišiniu.
• Jei kūdikis anksčiau žįsdavo krūtį ir dėl kokių nors priežasčių buvo pervestas į dirbtinį maitinimą, tada jis gali nevalgyti, nes jam tiesiog neskanu.
• Kai kuriems kūdikiams patinka anatominės formos silikoniniai žindukai. Kitiems lengviau čiulpti tradicinius guminius. Atkreipkite dėmesį į žinduko skylės, per kurią teka mišinys, skersmenį.
• Kūdikis gali greitai žįsti ir tada išspjauti krūtį ar buteliuką. Tačiau jis nerėkia ir neverkia, nes jau pavargo.
• Stebėkite vaiką galbūt negaluoja, neatsirado sloga? Ne viduriuoja?
• Kiek ankščiau suvalgydavo? Gal jam tiek užtenka?
• Maniškis 3.5 mėn. daugiau 120ml nesuvalgo, būna ir 70 - 80ml.
• Tai daug dar 😉 jei svoris auga, tuštinasi, vaikas nebagus vadinasi viską ok.
• Grynas oras, mankšta, masažas pagyvina medžiagų apykaitą, dėl to pagerėja apetitas.
• Kūdikio maudymas 2-3 kartus per savaitę (dažniau maudyti dabar nerekomenduojama) vakarais jo apetito neveikia.
• Jei gerai valgęs mažylis staiga atsisakė valgyti kelis maitinimus iš eilės, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
• Jei kūdikis mažiau valgo, nes trūksta pieno, tada būtina sutvarkyti laktaciją.
• Kai kuriems kūdikiams reikia aiškiai parodyti, kaip elgtis nedera, todėl kai jau pamatysite mažame kumštuke sugnaužtus maisto gabalėlius, sugaukite ranką ir skatinkite maistą sugrąžinti ten, iš kur jis buvo paimtas.
• Jeigu kūdikis mėto maistą, paimkite iš jo lėkštutę ar dubenėlį. Taip neleisite formuotis įpročiui mėtyti maistą.
• Iškart nepasiduokite, bet nepersistenkite. Ant grindų numestą maistą nauju pakeisti galima du ar tris kartus. Ilgiau „užsižaisti“ neverta (ypač jeigu kūdikis yra pavargęs, piktas).
• Pasiūlykite žaisti mėtymo žaidimus. Patenkinkite kūdikio poreikį mėtyti žaisdami.
• Jei kūdikis nepavalgo pakankamai, nes trūksta pieno, tada būtina sutvarkyti laktaciją.
• Jei mama valgė aštriai, sūriai ar rūgščiai, gėrė alkoholį, tada pienas įgauna būdingą poskonį, nemalonų kūdikiui.
• Kūdikis noriai ima krūtį ir žįsta. Bet po dviejų ar trijų minučių atitrūksta nuo krūtinės ir rėkia, išsiriečia. Šis simptomas rodo kūdikio dieglius.
• Mama pabudusi prie jo nepriėjo, jis apsipylė ašaromis. Todėl gali ignoruoti krūtį ir garsiai, piktai verkti.
• Jei kūdikis anksčiau žįsdavo krūtį ir dėl kokių nors priežasčių buvo pervestas į dirbtinį maitinimą, tada jis gali nevalgyti, nes jam tiesiog neskanu.
• Kai kuriems kūdikiams patinka anatominės formos silikoniniai žindukai. Kitiems lengviau čiulpti tradicinius guminius. Atkreipkite dėmesį į žinduko skylės, per kurią teka mišinys, skersmenį.
• Kūdikis gali greitai žįsti ir tada išspjauti krūtį ar buteliuką. Tačiau jis nerėkia ir neverkia, nes jau pavargo.
• Stebėkite vaiką galbūt negaluoja, neatsirado sloga? Ne viduriuoja?
• Kiek ankščiau suvalgydavo? Gal jam tiek užtenka?
• Maniškis 3.5 mėn. daugiau 120ml nesuvalgo, būna ir 70 - 80ml.
• Tai daug dar 😉 jei svoris auga, tuštinasi, vaikas nebagus vadinasi viską ok.
• Mano mergina tokio amžiaus ir iki metų su valgydavo max per dieną 400 ml, kai būdavo geresnes nuotaikos tai būdavo 600 ml.
• Kūdikio žindymas tiesiogiai priklauso nuo kūdikio jautrumo aukščiau išvardintiems faktoriams ir nuo kūdikio-motinos tarpusavio ryšio.
• Labai svarbu, kad mamai būtų sudarytos sąlygos žindyti kūdikį. Šeimos nariai - vyras ar partneris, tėvai, draugai - turėtų perimti dalį buities darbų, palaikyti moterį moraliai. Tada mama bus atsipalaidavusi ir galės lengvai maitinti vaikelį. Nes kai mama atsipalaidavusi ir rami - pieno latakais ima tvinkti pienas. Kai mama sunerimusi, išsigandusi ar supykusi - pieno latakėliai susitraukia. Dėl to gali imti nerimauti ir žindantis kūdikis, nes per mažai pienuko teka į burnytę.
• Kūdikio smegenys yra daug energijos reikalaujantis organas, išnaudojantis apie pusę bendrai organų veiklai skirtos energijos.
• Dėl šios priežasties kūdikių vidurių užkietėjimą nėra paprasta atpažinti.
• Kai pernelyg daug verkia vyresnis nei 4 mėn.
• Kūdikio diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties.

Ką daryti, jei 2 mėnesių kūdikis nevalgo?

Svarbiausia yra išlikti ramiam ir stebėti kūdikio elgesį. Jei kūdikis atrodo sveikas, žvalus ir jo svoris auga, nereikėtų per daug nerimauti. Tačiau jei kyla abejonių ar pastebite kitų nerimą keliančių simptomų, būtina nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju.

Patarimai tėvams

• Kurkite teigiamą patirtį. Vos tik kūdikis pradedamas primaitinti kietu maistu, stenkitės sukurti teigiamą patirtį, padėkite išvengti bet kokio nerimo ir streso, ypač kai kūdikis nevalgo jūsų patiekto maisto.
• Reaguokite ramiai. Jei kūdikis maistą numetė, pasistenkite nereaguoti, trumpam produktus palikite ant grindų, leiskite suprasti, kad numestas maistas nebegrįžta atgal ant stalo.
• Rodykite gerą pavyzdį. Itin naudinga kūdikį maitinti tuo pat metu, kada valgo visa šeima.
• Maitinkite alkaną kūdikį. Alkis yra geriausia motyvacija maistą valgyti, o ne su juo žaisti, tad maitinkite išalkusį kūdikį.
• Atidžiai panagrinėkite ir, jei reikia, pakoreguokite kūdikio dienos meniu.
• Maistą duokite mažomis porcijomis. Pasiūlykite atskirą lėkštutę nepatinkantiems maisto produktams.
• Neleiskite formuotis blogam įpročiui.
• Iškart nepasiduokite, bet nepersistenkite. Ant grindų numestą maistą nauju pakeisti galima du ar tris kartus.
• Pasiūlykite žaisti mėtymo žaidimus. Patenkinkite kūdikio poreikį mėtyti žaisdami.
• Norėdami padėti savo kūdikiui, išmokykite jį „rasti spenelį“. Norėdami tai padaryti, paimkite krūtinę nykščiu ir smiliumi. Lengvai palieskite spenelį prie kūdikio burnos kampo. Jei jis nereaguoja, tada pati švelniai įkiškite spenelį į burną.
• Pirmiausia pasirinkite patogią maitinimo pozą. Krūties ir spenelių forma yra individuali, todėl svarbu išsirinkti tokią, kuri tiktų abiems.
• Maitinimo padėtis turėtų būti periodiškai keičiama.
• 
• Jeigu pieno nepakanka, galima pradėti maitinti papildomu pieno mišiniu. Papildomam maitinimui geriau rinktis kokybišką pieno mišiniu iš ožkos pieno, kuris bus kuo panašesnis į motinos pieną. Tačiau prieš maitinimą duokite kūdikiui vieną krūtį, tada kitą.
• Jei mama valgė aštriai, sūriai ar rūgščiai, gėrė alkoholį, tada pienas įgauna būdingą poskonį, nemalonų kūdikiui.
• Kaip paruošti: į 200 ml virinto kambario temperatūros vandens pridėkite arbatinį šaukštelį kepimo sodos. Maišykite, kol visiškai ištirps. Tada į tirpalą panardinkite marlės tamponą ir suvilgykite kūdikio burnos vidų. Taip pat suvilgykite krūties spenelius.
• Jei kūdikiui skauda ausį, jis nuo paspaudimo išsilenks ir garsiai rėks. Tokiu atveju geriau ištraukti pieną ir maitinti kūdikiui šaukšteliu, po truputį. Dėl ausų gydymo kreipkitės į gydytoją.
• Jei raidos nukrypimų nėra, jis ramus ir judrus, vadinasi, tai yra fiziologinė jūsų kūdikio savybė.
• Dauguma mažylių svoris penktą gyvenimo mėnesį padvigubėja. Negalima mažylio prievartauti įkyriai siūlant ištuštinti puoduką ar buteliuką. Suaugusieji ir kūdikis nėra tuščių buteliukų draugijos nariai. Ir dar viena smulkmenėlė - bet kokio amžiaus kūdikio, vaiko apetitas nėra matuojamas suaugusiojo apetitu.
• Neverskite jo maitintis.
• Jei gerai valgęs mažylis staiga atsisakė valgyti kelis maitinimus iš eilės, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tikslios normos nėra, yra tik apytikrė.
• 
• Niekada jokiomis priemonėmis nebausti vaiko už atsisakymą išbandyti naujus maisto produktus (patiekalus).
• Nepapirkinėti vaiko gardumynais, kad jis valgytų sveiką maistą.
• Nuolat siūlyti naujus maisto produktus. Vaikui gali prireikti 10-15 bandymų priimti ir mėgautis naujais maisto produktais (patiekalais).
• Leisti vaikui liesti, laižyti ir žaisti su maistu. Tol, kol išmoksta valgyti, šiokia tokia netvarka yra normalu.
• Pagirti mažylį už tai, kad suvalgė šaukštą ar kelis, išgėrė gurkšnį vandens…
• Jei šiandien vaikas valgė mažiau, tikėtina, rytoj ar poryt valgys daugiau, nes bus alkanesnis.
• Jei mažylis yra guvus, atrodo sveikai, nėra jokio pagrindo nerimauti ir maldauti jį suvalgyti dar nors vieną šaukštelį. Vaikas tikrai nevers savęs badauti ir kai tik praalks, būtinai tau apie tai praneš.
• Būna, jog mažyliai nenori valgyti vieno ar kito jūsų siūlomo produkto. Ir tai normalu! Specialistai pataria tą patį produktą pasiūlyti keletą kartų per dieną, galbūt Jūsų mažylio nuomonė pasikeis. Jeigu ne, nepamirškite pasiūlyti po savaitės ar po mėnesio.
• Jei mama žindo kūdikį, į košę geriausia dėti savo pieno, kad skonis kūdikiui būtų atpažįstamas. O jei mažylis gauna pieno mišinį, geriausia tokį mišinį dėti ir į košę.
• Be motinos pieno ar dirbtinio pieno mišinio į košę galima dėti ir kurį nors kitą vaikui patinkantį produktą - vaisius ar daržoves.
• Jei mažyliui patinka tik viena košės rūšis, o kitų jis atsisako, į mėgstamą košę galite dėti po truputį vis daugiau kitų rūšių kruopų.
• Labai svarbu atsiminti, kad pradėjus papildomą maitinimą mažyliui svarbu palaipsniui duoti įvairiausių produktų, pakenčiui, vaisių, daržovių, košių, mėsos, žuvies, pieno produktų.
• Reikia žinoti, kad 5 mėnesių amžiaus kūdikio svoris padidėja dvigubai, palyginti su jo svoriu vos gimus. Vaikui sulaukus metų, jo svoris jau būna padidėjęs tris kartus, o dvejų - net keturis kartus.
• Norint nustatyti ar kūdikis pakankamai privalgo, reikia sekti kūdikio svorį ir šlapinimosi dažnumą.
• Kad pasisotintų, kūdikis turi žįsti iš vienos krūties apie 30 min. Taip jis ir „atsigeria“, ir „pavalgo“.
• Naktinis maitinimas yra labai svarbus, nes naktinis pienukas yra kaloringesnis.
• Pirmas savaites, kol mama ir kūdikis susipažįsta - abu dar tik mokosi žįsti ir žindyti - žindymas gali būti ir labai dažnas. Nereikia bijoti ir panikuoti.
• Mamos kantrybės gali pareikalauti vadinamieji kūdikių „augimo šuoliai“ (pirmosiomis gyvenimo dienomis, antrą trečią, ketvirtą-šeštą savaitę, trijų, keturių, šešių, devynių mėnesių). Tada gali atraidyti, kad vaikelis neprivalgo, nes tampa irzlus, nekantrus, blaškosi, spjauna krūtį. Tokiomis dienomis reikia pasitelkti kantrybę ir skirti daugiau laiko kūdikiui. Patartina 2-3 dienas praleisti lovoje su kūdikiu, kuo dažniau liestis su kūdikiu nuogu kūnu. Taip yra stimuliuojama pieno gamyba, o dažniau žįsdamas kūdikis duoda mamos organizmui signalus, kiek jam reikia pienuko.
• Nesijaudinti, jei mažas vaikas vieną ar kelias dienas atsisakė mėgstamo maisto.
• Kartu su vaiku ruošti patiekalus, kuriuos valgys jis ir jo šeima. Bet koks vaiko prisidėjimas prie maisto - patiekalo ruošimo yra jam malonus užsiėmimas, ypač kai mama ar senelė nuolat paaiškina kas, kodėl ir kaip daroma.
• Padaryti valgymo laiką laimingą ne tik valgymo prasme, bet ir šilto bendravimo, prieraišumo ir savitarpio supratimo laiku.
• Patiekalą patiekti vaiko lėkštutėje su jo valgymo įrankiais. Į lėkštutę įdėti mažai patiekalo, nes daugumai mažų vaikų patinka mažos porcijos (mažas maisto kiekis).
• Valgymui skirti apie 20 minučių.
• Jei vaikas nevalgė maisto, nunešti jį ir nesiūlyti alternatyvių užkandžių ar patiekalų.
• Pastebėjus, kad vaikas prarado susidomėjimą maistu ar atrodo pavargęs, niūrus ir / ar blogai nusiteikęs, patiekalą pašalinti.
• Jei mažylis yra guvus, atrodo sveikai, nėra jokio pagrindo nerimauti ir maldauti jį suvalgyti dar nors vieną šaukštelį. Vaikas tikrai nevers savęs badauti ir kai tik praalks, būtinai tau apie tai praneš.
• 
• Jei kūdikis nevalgo, svarbu pasirinkti tinkamą maitinimo laiką, kada jis yra ramus ir nepernargintas.
• Jei kūdikis atsisako maisto, svarbu nespausti jo ir nesiūlyti alternatyvų.
• Svarbu pasirinkti tinkamus indus ir įrankius, kad valgymas būtų malonus.
• Tėvams svarbu būti kantriems ir supratingiems, nesvarbu, kokia yra kūdikio valgymo elgsena.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei kūdikis atsisako valgyti kelis maitinimus iš eilės, pastebimai praranda svorį, tampa apatiškas, mieguistas, karščiuoja, viduriuoja ar atsiranda kitų nerimą keliančių simptomų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Gydytojas atliks reikiamus tyrimus, nustatys tikslią priežastį ir paskirs tinkamą gydymą.

Taip pat svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, jei turite klausimų dėl kūdikio mitybos, svorio augimo ar vystymosi. Gydytojas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, pakoreguos maitinimą ir suteiks profesionalių patarimų.

tags: #2 #men #kudikis #nevalgo

• apie skėčius vaikams
• Nėštumo metu skrandžio skausmas
• kokybiška senatvė globos įstaigose: ką svarbu žinoti
• skaityti straipsnį apie „Liūto karaliaus“ garso takelį
• Prienų „Saulutė“: ugdymas, sveikata ir tradicijos