Normalus 12 metų vaiko pulsas: viskas, ką reikia žinoti

Širdies pulsas yra vienas iš svarbiausių rodiklių, parodančių mūsų organizmo būklę. Jis rodo, kaip dažnai širdis susitraukia per tam tikrą laiką, o normali širdies pulsacija gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, fizinės būklės ir kitų veiksnių. Vaiko širdies ritmas yra itin svarbus rodiklis, padedantis suprasti jo sveikatos būklę, fizinę būseną ir emocinę reakciją. Tėvams dažnai kyla klausimų, ar jų mažylio pulsas nėra per greitas, per lėtas, o gal tiesiog normalus tam tikrame amžiuje. Natūralu, kad vaikų pulsas gerokai skiriasi nuo suaugusiųjų, o konkretūs rodikliai priklauso nuo amžiaus, fizinio aktyvumo, miego, emocijų ir bendros sveikatos.

Pulsas pagal amžių

Pulsas, arba širdies plakimų dažnis, paprastai matuojamas per minutę (bpm - beats per minute) ir yra svarbus indikatorius, leidžiantis įvertinti širdies bei kraujagyslių sistemos funkcionavimą. Pulsas skiriasi priklausomai nuo amžiaus, todėl būtina žinoti, kokios yra normos tam tikro amžiaus grupėms. Kūdikių ir mažų vaikų pulsas yra žymiai didesnis nei suaugusiųjų. Paaugliams (13-18 metų) pulsas dar labiau artėja prie suaugusiųjų normų. Suaugusiems žmonėms (19-64 metų) pulsas turėtų svyruoti nuo 60 iki 100 bpm. Dauguma profesionalių sportininkų ir aktyviai sportuojančių asmenų turi žemesnį ramybės pulsą (žemiau 60 bpm), nes jų širdis yra efektyvesnė ir gali pumpuoti daugiau kraujo per vieną širdies plakimą.

Štai orientacinės normalaus pulso ribos vaikams, priklausomai nuo amžiaus:

• Naujagimiai (0-1 mėn.): 100-160 dūžių/min.
• Kūdikiai (1-12 mėn.): 100-150 dūžių/min.
• Toddleriai (1-3 m.): 90-140 dūžių/min.
• Ikimokyklinukai (3-5 m.): 80-120 dūžių/min.
• Mokyklinio amžiaus vaikai (6-12 m.): 75-110 dūžių/min.
• Paaugliai (12-18 m.): 60-100 dūžių/min.

12 metų vaiko normalus pulsas yra panašus į paauglių ir mokyklinio amžiaus vaikų - paprastai svyruoja nuo 70 iki 110 dūžių per minutę ramybės būsenoje.

Veiksniai, įtakojantys vaiko pulsą

Vaiko organizmas vystosi nuolat, o širdies ritmas yra vienas iš tų fiziologinių procesų, kuris kinta kartu su augimu. Kūdikių širdis plaka žymiai greičiau, nes jų kūnas reikalauja daugiau deguonies, medžiagų apykaita vyksta intensyvesniu tempu, o širdies raumuo dar yra mažesnis ir silpnesnis. Augant širdis stiprėja, plaučiai tampa efektyvesni, o organizmas geba palaikyti reikiamą aprūpinimą krauju mažesniu ritmu. Skirtumai tarp amžiaus grupių gali būti gana ryškūs. Tačiau svarbu suprasti, kad net ramybės būsenoje vaikų pulsas gali svyruoti. Kartais tėvai susirūpina pastebėję, kad pulsas atrodo per greitas ar per lėtas, tačiau tam gali būti paprastų ir visiškai normalių priežasčių.

Vaiko pulsą gali įtakoti įvairūs veiksniai:

• Fizinis aktyvumas: Visiškai normalu, kad fizinio krūvio metu padažnėja širdies susitraukimų dažnis. Taip atsitinka todėl, kad organizmui reikia daugiau deguonies ir maistinių medžiagų. Mankštos metu širdis dirba sunkiau, kad tai užtikrintų. Vaikai ir paaugliai kasdien turi sukaupti mažiausiai 60 min. vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos.
• Emocinė būsena: Emocinė būsena, tokia kaip stresas, nerimas ar išgyvenimai, turi įtakos širdies susitraukimų dažniui. Baimė, džiaugsmas, stresas ar net smalsumas gali akimirksniu pagreitinti širdies ritmą. Tai normalus fiziologinis atsakas, kurį sukelia adrenalino antplūdis. Emociniai pulsą veikiantys aspektai dažnai yra ignoruojami, nors jie gali būti tokie pat svarbūs kaip fizinės priežastys. Kartais tėvai nustemba matydami aukštesnį pulsą, nors vaikas atrodo ramus - tačiau vidinis nerimas gali būti nematomas.
• Kūno temperatūra: Karščiavimas gali pakelti pulsą net 10-15 dūžių už kiekvieną papildomą laipsnį kūno temperatūros.
• Vaistai: Tam tikri vaistai gali turėti įtakos širdies ritmui.
• Ligos: Tam tikros ligos ir būklės, tokios kaip širdies ligos, hipertenzija ar skydliaukės sutrikimai, gali turėti didelę įtaką širdies plakimų dažniui.
• Aplinkos veiksniai: Aplinkos temperatūra, hidratacijos lygis, nuovargis ar net paprastas džiaugsmo momentas. Pulsas gali skirtis priklausomai nuo metų laiko.
• Mityba: Netinkama mityba. Dieta, kurioje yra daug druskos ir sočiųjų riebalų, gali padidinti kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį.
• Svoris: Antsvoris ar nutukimas gali padidinti kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį. Antsvoris ir nutukimas yra susiję su padažnėjusiu širdies susitraukimų dažniu, nes širdis yra priversta dirbti sunkiau, kad aprūpintų daugiau kūno masės krauju.
• Lėtinės ligos: Lėtinės ligos, tokios kaip širdies ir inkstų ligos, gali padidinti kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį. Skydliaukės ligos taip pat turi įtakos pulsui.

Kaip teisingai išmatuoti vaiko pulsą?

Pulso matavimas vaikams reikalauja ramybės ir tikslumo. Jei vaikas ką tik judėjo, bėgiojo ar buvo susijaudinęs, reikėtų palaukti bent 5-10 minučių, kol jo pulsas sugrįš į įprastą ritmą. Matuojama švelniai uždėjus du pirštus ant arterijos (dažniausiai riešo arba kaklo) ir skaičiuojant dūžius 30 sekundžių, o tada rezultatą padauginant iš dviejų. Jei vaikas nerimauja ar negali išbūti ramiai - tokiu atveju naudinga pakartoti po kelių minučių.

Taip pat galima naudoti kraujospūdžio matuoklį arba pulsoksimetrą. Praktiškai visi spaudimo matuokliai matuoja pulso dažnį, o kai kurie nustato ne tik dažnį, bet ir aptinka neritmišką širdies veiklą.

Kada reikėtų sunerimti dėl vaiko pulso?

Nors pulso svyravimai dažnai yra normalūs, tam tikros situacijos reikalauja didesnio dėmesio. Jei vaikui ramybės būsenoje nuolat fiksuojamas gerokai aukštesnis nei amžiaus norma pulsas, ypač jei jį lydi kiti simptomai, tokie kaip:

• Dusulys
• Galvos svaigimas
• Neįprastas nuovargis
• Blyškumas
• Širdies permušimai, keli dūžiai iš eilės, pauzės širdies darbo metu ir kitos būklės

būtina kreiptis į gydytoją. Kai kurioms vaikų ligoms būdinga tachikardija - per greitas širdies ritmas. Kita vertus, širdies laidumo sutrikimai ar tam tikri vaistai gali sulėtinti širdies ritmą. Sunerimti reikėtų, jeigu Jūsų kraujo spaudimas yra normalus, o pulsas labai žemas arba aukštas. Neritmiškas pulsas gali būti daugybės ligų simptomas. Viena dažniausių neritmiško pulso priežasčių yra aritmija.

Dažniausi širdies ritmo sutrikimai vaikams

Vaikų širdies ritmas dažnai svyruoja - tai dar nereiškia ligos. Tačiau kai ritmo pokyčiai tampa ryškūs ar pasikartoja be aiškios priežasties, verta atkreipti dėmesį. Gydytojai išskiria kelis pagrindinius ritmo sutrikimų tipus, kurie pasitaiko vaikystėje.

Sinusinė tachikardija

Tai dažniausias ritmo pagreitėjimas vaikams. Širdis ima plakti greičiau nei įprasta - dažnai dėl karščiavimo, streso, emocijų, dehidratacijos ar fizinio aktyvumo. Dažniausiai ši būklė nėra pavojinga, ypač jei pulsas nurimsta vaikui pailsėjus.

Sinusinė bradikardija

Tai lėtesnis nei įprasta širdies plakimas. Gali pasitaikyti sportuojantiems, fiziškai aktyviems vaikams arba miego metu. Jei bradikardija pasireiškia kartu su silpnumu, mieguistumu ar galvos svaigimu - būtina kardiologo apžiūra.

Aritmija (nereguliarus plakimas)

Vaikų širdis gali plakti netolygiai, ypač kvėpavimo metu - įkvepiant pagreitėja, iškvepiant sulėtėja. Tai vadinama kvėpavimo aritmija ir dažniausiai yra normali. Tačiau jei ritmas netolygus nuolat, ypač jei vaikas skundžiasi „širdies šokinėjimu“ ar silpnumu, reikia tyrimų (EKG ar Holterio monitoravimo).

Kaip palaikyti normalų vaiko pulsą?

Vaiko pulsas bus arčiau normų, jei jis gyvens sveiką ir subalansuotą gyvenimo būdą. Svarbiausia - pakankamas miegas, nes nuovargis tiesiogiai didina širdies ritmą. Subalansuota mityba taip pat būtina, nes skysčių trūkumas ar mažas gliukozės kiekis kraujyje gali sukelti pulso svyravimų.

Štai keletas patarimų, kaip palaikyti sveiką vaiko širdies ritmą:

• Užtikrinkite pakankamą fizinį aktyvumą: Vaikai ir paaugliai privalo gerai suprasti ir įsisąmoninti fizinės veiklos teikiamą įvairiapusę naudą fizinei ir psichinei sveikatai. Naudodami įvairius fizinio aktyvumo dienynus, klausimynus ar programas, vaikai ir paaugliai padės sau, savo draugams ir net šeimos nariams geriau planuoti bei vykdyti savo fizinę veiklą.
• Skatinkite sveiką mitybą: Sveika mityba: valgykite daug vaisių, daržovių, nesmulkintų grūdų ir liesų baltymų.
• Ribokite laiką prie ekranų: Didindami savo fizinį aktyvumą vaikai ir paaugliai turėtų lygiagrečiai trumpinti laiką, kai jie yra fiziškai pasyvūs (televizorius, kompiuteris, intelektiniai žaidimai ir kt.). Nerekomenduojama sėdėti ilgiau 3 valandas per dieną (turima omenyje namuose), nes mokykloje jau išsėdima apie 4-6 valandas!
• Užtikrinkite pakankamą miegą: Nuoseklus dėmesys paprastiems vaiko savijautos pokyčiams gali būti labai naudingas.

tags: #12 #metu #vaiko #pulsas

• Jėzaus Kristaus gimimo sukaktis
• Skelbimų apžvalga: Bugaboo vežimėliai
• Atsiliepimai apie plaukimo ratą kūdikiams
• kodėl nėščiosioms rekomenduojama mankštintis vandenyje
• Naudojimas ir poveikis vaikams