Ieškote bendrųjų žinių klausimų vaikams? Vaikai yra smalsūs padarai. Pro jų objektyvus pasaulis atrodo įdomus, naujas ir pilnas galimybių. Mūsų, suaugusiųjų, darbas turėtų būti kuo geresniu būdu skatinti minėtą „žinių siekimą“. Šiame straipsnyje pateikiame gausią bendrųjų žinių klausimų kolekciją, skirtą penktos klasės mokiniams, siekiant paskatinti „mažosios meistrus“ ir apipilti juos smagiais faktais ir istorijomis erdvėje ir laike. Visi klausimai skirti penktos klasės mokiniams, kurie pradeda pagrindinio ugdymo programą. Todėl teste rasite žymius istorinius vardus, matematikos uždavinius bei lietuvių kalbos gramatiką. Smulkmenos klausimai puikiai tinka vaikams, nes jie yra įdomus ir įtraukiantis būdas sužinoti naujų faktų ir pasitikrinti savo žinias įvairiomis temomis. Šie klausimai leis jūsų kūdikiams pramogauti, nesvarbu, ar jie keliauja, ar žaidimų vakarą. Tegul prasideda linksmybės!

Tai yra apšilimo klausimai. Jie puikiai tinka jaunesniems vaikams arba tiems, kurie tik pradeda tyrinėti pasaulį. Atrinktos viktorinos apima įvairias temas, įskaitant gamtą, geografiją, mokslą ir populiariąją kultūrą, todėl mokymasis yra malonus ir įdomus. Skatinkite vaiko smalsumą patraukliomis smulkmenomis!
Ar jūsų vaikai tiesiog perbėga lengvąją dalį? Nesijaudinkite, čia pateikiami sudėtingesni klausimai, kad jie susilaužytų galvą! Dabar pereiname prie linksmosios smulkmenų dalies!

Mokslas yra smagus! Šiame skyriuje rasite klausimų, skirtų „jaunajam Sheldonui“ namuose. Niekas nėra per daug sudėtingo, tačiau jei jūsų vaikas patogiai sprendžia visus šiuos klausimus, galite žaisti su kitu Einšteinu.

Sužinokime daugiau apie praeitį! Pradėkime nuo istorijos klausimų!
Trokštančiam menininkui!
Kartografo išbandymas! Geografijos klausimai gali būti paprasti ir sudėtingi tuo pačiu metu!

Šios mįslės ir loginės užduotys puikiai lavina vaikų kūrybiškumą ir kritinį mąstymą.
Išbandykite savo matematinį mąstymą!
Šiame skyriuje rasite naudingų patarimų, kaip padėti vaikams mokytis ir tobulėti ne tik mokykloje, bet ir namuose, skatinant jų smalsumą ir atsakomybę.
Dalijamės idėjomis, ko galėtumėte paklausti vaikų prie vakarienės stalo aptarinėjant naujus mokslo metus, patirtus įspūdžius ir išgyventas emocijas. Šeimos vakarienės ypač svarbios diegiant vaikams sveikatai palankios mitybos įpročius ir stiprinant šeimos santykius. Juk šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje tai dažnai yra vienintelis laikas, kuomet visa šeima yra kartu vienoje vietoje. 2017 metais Monrealio universiteto atliktas tyrimas rodo, kad vaikai, kurie reguliariai valgo kartu su šeima, gauna daugiau ilgalaikės naudos fizinei ir psichinei sveikatai. Kasdieninė vakarienė kartu ne tik padeda įveikti gyvenimo įtampą, pasidalinti sunkumais, bet net ir moko sveikesnės mitybos įpročių ar padeda reguliuoti savo svorį. Psichologai primena, kad vakarienė turi būti atokvėpis nuo kasdieninių problemų, todėl nepulkite aiškintis, kodėl vaikas gavo blogą įvertinimą ar priekaištauti vienas kitam dėl neatliktų darbų. Taip pat svarbu pasidalinti užduotis ruošiant vakarienę - ne vienas asmuo, kuriuo dažnai būna mama, turi būti atsakingas už maisto ruošimą, patiekimą, vėliau stalo sutvarkymą. Net ir mažiausi vaikai gali įvykdyti nedideles užduotis prisidėdami prie bendros vakarienės. Tai padės ugdyti vaikų savigarbą - padėkokite, už jų pagalbą, parodykite, kad jums šis laikas kartu yra labai svarbus. Neribokite vakarienės laiko, neskubinkite vaikų kramtyti ir greičiau bėgti nuo stalo. Svarbu ne tik išklausyti vaiką, leisti jam pasisakyti, bet ir aktyviai dalyvauti pokalbyje - prisiminkite savo mokyklinę patirtį, bet jais neužgožkite vaiko įspūdžių. Tėvai turi būti aktyvūs klausytojai, ne tik inicijuojantys, bet ir palaikantys pokalbį.

Pasak psichologės Astos Blandės, nors šiuolaikinės kartos vaikai dažniausiai linkę rinktis individualų darbą, itin svarbu ugdyti ir komandinio darbo įgūdžius. „Jei pažvelgtume, kokių įgūdžių reikia jau subrendusiai asmenybei, paaiškėtų, kad svarbu dirbti komandoje, kuo greičiau atrasti savo vaidmenį žmonių grupėje. Tad natūralu, kad suaugusieji turėtų padėti vaikams įgyti grupinio darbo įgūdžių, organizuodami įdomią ir aktyvią veiklą”, - sako A. Blandė. Dauguma ekspertų sutaria, kad dabartiniai vaikai pasižymi viena ypatybe - jie nesiima veiklos, kurioje nemato prasmės, tad tėvams dažnai kyla klausimas, kaip juos motyvuoti mokytis. „Siekiant vaiką sudominti atlikti kokį nors darbą, itin svarbus pozityvus šalia esančių artimųjų pavyzdys - jų noras keistis, tobulėti, išmokti, atrasti ir įkvėpti kitus. Taip pat reikia žinoti tam tikras taisykles ir metodus, kaip efektyviai dirbti. Būtina užtikrinti ir tinkamą vaikui dienos režimą, kuris sukuria saugumą ir padeda siekti geresnių rezultatų”, - pasakoja psichologė.
A. Blandės teigimu, gyvename greitai besikeičiančiame ir kartais net chaotiškame pasaulyje, tad natūralu, kad didelis dirgiklių skaičius dažnai trukdo vaikams susikaupti. Visgi, tiek mokykloje, tiek namuose galima rasti išeičių, kaip vaikams pagelbėti. „Norint sudominti vaiką pamokose vykdoma veikla, į pagalbą galima pasitelkti tam tikrus kūrybiškus žaidimus ir pratimus. Pastebint, kad dėmesys silpsta, galima padaryti trumpą pertraukėlę, pakeisti veiklą ar mokymo metodą - tai dažniausiai padeda sugrąžinti susidomėjimą. Susikaupimą taip pat galima paskatinti ramiai tyrinėjant aplinką šeimos ar klasės išvykose”, - teigia psichologė. Kartais vaikams gali būti sunku susikaupti ir dėl to, kad jie jaučiasi pavargę. Pasak psichologės, svarbu stebėti, pažinti vaikus, kalbėtis apie tai, kaip jie jaučiasi. „Daugelį atsakymų tėvai gali sužinoti tiesiog būdami atidūs, kantrūs ir supratingi. Tai didžiausia dovana, kurią jie gali suteikti vaikams, tačiau, deja, neretai pamiršta tuo pasinaudoti”, - sako A. Blandė.
Dar vienas klausimas, kuris rūpi tėvams - namų darbų ruošimas. Dažnam kyla abejonių, ar palikti juos vaikui ruošti savarankiškai, ar visgi pasiūlyti pagalbą. „Šviesos“ Mokymo centro vadovė Jūratė Lutinskaitė-Kalibatienė, pati daug metų vadovavusi mokyklai, teigia, kad namų darbų užduotys turėtų būti skirtos vaiko žinioms ir įgūdžiams įtvirtinti, todėl rekomenduoja jas vaikams atlikti savarankiškai. „Nuolatinis namų darbų užduočių rengimas kartu su vaiku iškreipia pačių namų darbų paskirtį, nepadeda vaikui ugdyti savarankiškumo, nemoko prisiimti atsakomybės už savo darbus. Manau, kad namų darbai - tik savanoriškai bei savarankiškai vaiko atliktos užduotys”, - teigia ji. J. Lutinskaitė-Kalibatienė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų atskirti namų darbus nuo užduočių, kurių vaikas nespėjo atlikti per pamokas ir turi pabaigti namuose. „Tuomet reikėtų išsiaiškinti priežastis, kodėl vaikas nespėjo jų atlikti. Jei kažko nesuprato, tėveliai galėtų padėti, paaiškinti, bet jokiu būdu ne išspręsti uždavinį ar atlikti užduotį už vaiką”, - pataria ji. Mokytojas visada užduoda tam tikrus namų darbus ir namų darbai turi būti padaryti iki sekančios pamokėlės. Mokytojas visuomet turi ir privalo informuoti tėvus ir su jais pasitarti apie vaiko pažangą bei neatliktas užduotis. Namų darbų ruoša veikia kaip pakartojimas ir labai padeda tobulėjimui. Mes tikime, kad papildomas mokinimasis turi vykti efektyviai ir visapusiškai arba iš vis nevykti. Mokymosi procese visuomet yra labai svarbūs tėvai. Kiekviena minutė, kurią tėtis, mama, ar močiutė gali skirti vaikui yra labai naudinga. Tai yra gerai dėl dviejų pagrindinių priežasčių: Vaikas nepamiršta ir geriau padaro namų darbus. Vaikui ugdomas bendruomeniškumas, ką labai stipriai skatina Jėzuitų gimnazija.
Paklausta, ar šalia mokyklos ir namų darbų, verta vaiką leisti ir į būrelius, psichologė Asta Blandė teigia, kad tai nuspręsti gali padėti atsakymai į kelis klausimus. „Pasvarstykite, ar vaikas turi laiko papildomam būreliui, o jei taip, tai kiek? Taip pat apgalvokite, ar vaikui lieka laisvo laiko tiesiog pailsėti, o svarbiausia - ar jis pats nori lankyti papildomo ugdymo būrelį. Jeigu nori lankyti, tuomet aptarkite, koks būrelis būtų tinkamas, kokių tikslų vaikas turi darydamas tokį pasirinkimą. Svarbiausia prisiminti, kad būrelis nėra būdas tiesiog užimti vaiką, kai tėvai tam neturi galimybės. Tai papildoma galimybė atrasti, pažinti save, labiau pasitikėti savimi. Neatsižvelgus į minėtus klausimus, būrelis vaikui gali virsti kančia“, - teigia psichologė. „Šviesos“ Mokymo centro vadovė Jūratė Lutinskaitė-Kalibatienė patvirtina, kad papildomi būreliai yra labai svarbūs vaiko saviraiškos ugdymui, bet taip pat atkreipia dėmesį į tai, kaip jį pasirinkti. „Svarbu suprasti, koks yra Jūsų vaikas: jei jis ramesnis, uždaresnis, lėtesnis - tiks ramesni, individualiai veiklai skirti būreliai, o jei jis judrus, laisvai bendraujantis, aktyvus - siūlykite jam aktyvius, komandinio pobūdžio būrelius. Būrelių laiką būtina derinti prie mokyklos tvarkaraščio, bet svarbiausia, kad būrelis patiktų vaikui, o ne taptų neišsipildžiusios tėvų svajonės įgyvendinimu“, - teigia J. Lutinskaitė-Kalibatienė. Pasak jos, svarbu ir tai, kad kiekvieno užsiėmimo vaikas lauktų norėdamas sužinoti, pažinti, atrasti kažką nauja, o tėveliams primena, kad planuodami savo vaikų užimtumą, nepamirštų, jog vaikystėje vaikams norisi ir tiesiog pažaisti. Mes tikime, kad mokinimasis privalo būti įdomus ir vaikui patikti, bet ne visada. Juk ir, jūs, tikriausiai pritarsite, kad geriausiai atsimenate griežtus ir teisingus mokytojus? Ir minite juos geru žodžiu. Jie daug aiškino, stengėsi, bet ir daug reikalavo. Būtent toks mokymo principas yra mums priimtiniausias.

Stojant į 5 klasę Vilniuje ir kituose miestuose pamažu daugėja mokyklų, vienaip ar kitaip organizuojančių atranką į 5 klasę. Dažniausiai bandoma stoti į 5 klasę Jėzuitų gimnazijoje. Konsultuojame ir rengiame individualias pamokėles norintiems pasiruošti egzaminams į 5 klasę. Labai svarbu apie egzaminą galvoti bent jau prieš pusę metų ir pradėti sistemingai ruoštis. Dauguma vaikų ruošiasi nuo rugsėjo, o yra kas atskirus dalykus lanko dar trečioje klasėje. Persistengti čia nereikėtų, tačiau jeigu anksčiau yra lankytas koks papildomas būrelis - paprastai vaikas tą dalyką moka geriau. Ant tvirtesnių žinių pagrindo yra lengviau toliau vaiką kelti iki egzamino ar net iki olimpiadinio lygio.
Egzaminas į 5 Jėzuitų gimnazijos klasę susideda iš 4 dalykų: lietuvių, anglų, matematikos ir tikybos. Egzamino trukmė yra 60 minučių, ir per tą laiką kiekvienam dalykui skiriama vidutiniškai po 15 minučių. Egzaminai paprastai vyksta pavasarį gegužės 5-12 dienomis arba balandžio 25-30 dienomis. Po pirmo susitikimo matosi vaiko žinių lygis, žinių įsisavinimo greitis. Pagal tai rekomenduojama tolimesnio mokymo eiga. Galima toliau mokytis mokyklėlėje individualiai arba grupelėse po du, tris ar keturis vaikus. Taip pat galima mokytis savarankiškai namuose. Jeigu renkamasi mokytis namuose, tai yra suteikiami patarimai ką ir kaip reiktų daryti, duodami paaiškinimai ir/ar medžiaga ruošimuisi. Tokiu planu neretai pasinaudoja kituose miestuose gyvenantys tėveliai. Per atostogas suplanuoja pirmą konsultaciją, o tada jau mokosi savarankiškai savo mieste, ar su kitų korepetitorių pagalba. Individualios pamokos kaina €30, o 2-3 vaikų grupėje €15. Galima pamokėlę ilginti, tačiau tokio amžiaus vaikai labai greitai pavargsta, todėl ilgesnė pamokėlės trukmė neatneštų norimų rezultatų. Yra galimybė mokytis dviese arba tryse, kai vaikų žinių lygis yra panašus. Dažniausiai draugai ir broliai į tą pačią grupelę nejungiami, nes tai trukdo vaikams susikaupti. Pirmos pamokėlės metu dažniausiai pasitariame dėl galimybių mokytis grupelėje ir tokiu atveju - didesnio pamokėlių dažnumo.
Žemiau pateikiama informacija apie pasiruošimą Jėzuitų gimnazijos 5 klasės egzaminams:
| Dalykas | Pamokos formatas | Pamokos trukmė | Kaina | Grupės dydis | Pastabos |
|---|---|---|---|---|---|
| Lietuvių kalba | Individuali / Grupinė | 60 min. | €30 (individuali) / €15 (2-3 vaikai grupėje) | 1-4 vaikai | Pagal poreikį |
| Anglų kalba | Individuali / Grupinė | 60 min. | €30 (individuali) / €15 (2-3 vaikai grupėje) | 1-4 vaikai | Pagal poreikį |
| Matematika | Individuali / Grupinė | 60 min. | €30 (individuali) / €15 (2-3 vaikai grupėje) | 1-4 vaikai | Pagal poreikį |
| Tikyba | Grupinė | 90 min. | €8 (už 90 min. pamoką, mokama €32/mėn.) | 7-10 vaikų | Ruošiama pagal knygelę „Didieji klausimai vaikams ir tėvams“. Dažniausiai apie 15-16 pamokų iki egzamino. Grupės formuojamos nuo spalio 31 d. |
Stojant į Jėzuitų gimnaziją, reikia pasiruošti iš knygelės „Didieji klausimai vaikams ir tėvams“. Knygelė yra nestandartinė, sunki. Jos nepaskaitysi kaip kokios liaudies pasakos. Ją reikia skaityti po truputį ir analizuoti su suaugusiais. Knygelę parašė Vilniaus jėzuitų gimnazijos kapelionas Vytautas Sadauskas SJ. Jis jau labai ilgą laiką dirba gimnazijoje su vaikais, veda tikybos pamokas, popamokinį ugdymą, lankosi gimnazijos stovyklavietėje. Vytautas Sadauskas taip pat visada dalyvauja pokalbyje stojant į gimnaziją, todėl tie, kas gerai pasirodys - tikrai susitiks su juo antrame stojimo etape. Kadangi pasiruošti nėra lengva ir užima daug laiko, mokykloje mokytojos Rasa Maskeliūnaitė, Viltė Jonynaitė, Aušrinė Klapatauskaitė, Odilija Danilevičiūtė veda tikybos pamokėles po kartą per savaitę, kuriose mokytojos su vaikais pasakoja gyvenimiškus palyginimus iš istorijų papasakotų knygelėje, analizuoja knygutę. Iki egzamino dažniausiai būna apie 15-16 pamokų po 1,5 val. Gaunasi 4 pamokėlės per mėnesį. Tikybos grupelės rezultatai yra labai geri. Beveik visi tikybą lankę vaikai iš tikybos egzamino dalies surinkdavo daugiau nei 22 taškus (iš 25). Tikybos mokytoja taip pat prieš egzaminą duoda nedidelius testukus raštu ir žodžiu, be abejo - kartojimo konspektus ir net kontrolinius. Tokiu būdu per 4 mėnesius išmoktos žinios yra puikiai atsimenamos ir vaikai į egzaminą eina labai stipriai paruošti.
Dabar nedidelius priėmimo egzaminus į 5 klasę organizuoti pradėjo ir Vilniaus technikos licėjus. Ypač daug laisvų vietų pas juos atsiranda paskutinėmis rugpjūčio savaitėmis, todėl padaugėjo vaikų liepos ir rugpjūčio mėnesiais besiruošiančių egzaminams. Vasarą visoms pamokėlių kainoms taikoma 30% nuolaida. Mokiniams, kurie atlieka patikros testus, yra galimybė gauti asmeninį pagyrimo raštą. Kiekvieno testo pradžioje nurodoma: koks tai testas, keli klausimai bus pateikti, kiek skiriama laiko klausimo atsakymui, kiek klausimų testo banke.