Dalyvaujant beveik 2000 žmonių - 40 proc. jų sudarė mokytojai ir bibliotekininkai, taip pat aktyviai balsavo tėvai ir vaikų literatūros entuziastai - buvo sudarytas lietuviškų vaikų ir paauglių knygų šimtukas. Šis sąrašas, pavadintas „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“, apima knygas, išleistas nuo XIX a. vidurio iki šių dienų, ir yra skirtas Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti.
Projektą sumanė ir įgyvendino Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka. Sąrašo pristatymą visuomenei gegužės 7 d., Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, tradicinės akcijos „Lietuva skaito“ metu, parėmė Lietuvos leidėjų asociacija.
Žvilgtelėjus į sąrašą akivaizdu, kad ne veltui Lietuva vadinama lyrikų kraštu. Pirmajame sąrašo dešimtuke karaliauja eiliuoti tekstai - net 8 iš 10 pozicijų užima poezija, poemos ir eiliuotos pasakos. Pirmose vietose atsidūrė Salomėjos Nėries „Eglė Žalčių karalienė“, Sigito Gedos „Baltoji varnelė“ ir Maironio „Jūratė ir Kastytis“. Iš viso į šimtuką pateko net 30 eiliuotų knygų. Likusios dvi knygos pirmajame dešimtuke yra pasakos.
Toliau sąraše netrūksta realistinės prozos, liaudies pasakų ir smulkiosios tautosakos rinkinių, taip pat yra po vieną paveikslėlių ir pažintinę knygą.
Didžioji dalis į sąrašą įtrauktų knygų - 65 - yra išleistos sovietmečiu. Tai daugelio vaikystėje skaityta lietuvių vaikų literatūros klasika, sukurta tokių autorių kaip Eduardas Mieželaitis, Ramutė Skučaitė, Kazys Saja ir kt. 14 knygų išleistos jau XXI amžiuje. Likusios knygos yra iš XIX a. pabaigos, ikikarinės, tarpukario bei paskutiniojo XX a. dešimtmečio.
Seniausia sąrašo knyga - Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygelė“ (1868). Prie jos glaudžiasi Žemaitės „Rinkinėlis vaikams“ (1904) ir Vinco Pietario „Lapės gyvenimas ir mirtis“ (1905). Naujausios šimtuke atsidūrusios knygos - Akvilinos Cicėnaitės „Niujorko respublika“ (2015) ir Rebekos Unos „Atjunk“ (2015).

Projekto „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ iniciatorius dr. Kęstutis Urba teigia: „Viena kita knyga turbūt jau laikytina literatūros istorija, kai kurios, net ir senesnės, tebėra aktualios ir skaitytinos vaikams šiandieną. Labai svarbu, kad jos būtų nuolat ir kokybiškai perleidžiamos.“
Tikėtina, kad išrinkti kūriniai bus pasitelkiami organizuojant įvairius renginius, konkursus, šventes Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo metais ir taps orientyru ieškantiems laiko patikrintų, reikšmingų ir vertingų vaikų literatūros knygų.
Ministrė R. sako: „Nuoširdžiai sveikinu Vaikų literatūros premijos laureates. Jūsų sukurtų istorijų ir reikšmingų vaikų literatūros darbų sąrašas tikrai įspūdingas. Linkiu kūrybinio įkvėpimo, energijos, smalsių skaitytojų, jaudinančių susitikimų. Knygos mus augina, suteikia žinių, plačiau atveria pasaulį. Lygiai taip pat svarbu susivokti literatūros lauke, todėl labai reikšmingas ir literatūros tyrinėtojų darbas. Jie lyg saugiai vedantys vedliai, padedantys susiorientuoti, pastebėti ir įvertinti kūrinius.“
Džiulieta Maskuliūnienė, viena ryškiausių pastarojo meto vaikų ir jaunimo literatūros tyrinėtojų, pabrėžia: „Ar galime įsivaizduoti pasaulį be vaikų ir jaunimo literatūros? Tikrai ne. Tie, kas dirbame įvairiuose vaikų literatūros baruose, nepavargstame kartoti, kad ji augina žmogų ir yra gyvybiškai svarbi mūsų kultūros ir literatūros dalis. Todėl ir rašome straipsnius, rengiame seminarus, leidžiame žurnalą apie vaikų ir jaunimo literatūrą „Rubinaitis“. Dėkoju, kad tos pastangos pamatytos, įvertintos Vaikų literatūros premija.“
Praeitų metų vasarą skaitančiajai suaugusiųjų bendruomenei buvo pateiktas 500 vaikų, paauglių ir jaunimo knygų, išleistų nuo XIX a. vidurio iki šių dienų, sąrašas. Juo remiantis buvo galima viešai virtualioje erdvėje pusę metų balsuoti už labiausiai įsiminusias, meniniu ir ugdomuoju požiūriu vertingas knygas.
Rinkimuose dalyvavo beveik 2000 žmonių. Atskirai už knygas balsavo ir šešiolika vaikų literatūros žinovų: vaikų literatūros dėstytojų ir doktorantų bei šia sritimi nuosekliai besidominčių mokytojų, bibliotekininkų, literatūrologų. Tarp jų buvo mokytoja Ona Bacvinkienė, doc. dr. Ona Baliulė, literatūros kritikė Eglė Baliutavičiūtė, doc. dr. Asta Gustaitienė, mokytoja Aldona Kruševičiūtė, prof. Dr. Džiulieta Maskuliūnienė, literatūros kritikė Neringa Mikalauskienė, literatūros kritikė Inga Mitunevičiūtė, bibliotekininkė Marta Rudytė, prof. dr. Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė, doktorantė Aleksandra Strelcova-Kelpšė, literatūros kritikė Danguolė Šakavičiūtė, doc. dr. Kęstutis Urba, mokytoja Irma Videikaitė, doc. dr. Loreta Žvironaitė-Udrienė.
Susumavus abiejų grupių vertinimus išrinktas lietuviškų vaikų ir paauglių knygų šimtukas.
Taip pat yra išleistas katalogas „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ - jame kiekviena sąrašo knyga pristatyta trumpa apžvalga, parengta K. Urbos bei G. Dž. Maskuliūnienės.

tags: #100 #reiksmingiausiu #vaiku #knygu