Žinduolių apvaisinimo būdai ir dauginimosi ypatumai
Dauguma gyvūnų yra skirtingų lyčių ir dauginasi lytiniu būdu. Apvaisinimo metu susilieja vyriškoji (spermatozoidas) ir moteriškoji (kiaušinėlis) lytinės ląstelės, susijungia jų branduoliai ir atsiranda nauja ląstelė (zigota). Joje vyksta segmentacija, pradeda vystytis naujas organizmas.
Lytinis dauginimasis ir partnerio paieška
Artėjant tuoktuvių metui, patinai pradeda ieškoti patelių. Jie pateles prisišaukia baubimu, kurkimu, rėkimu ar giesmėmis. Nemažai žinduolių ir vabzdžių partnerį randa pagal kvapą. Patinai ir patelės skiriasi kūno dydžiu, spalvingumu. Elnių, stirnų ir briedžių patinams prieš veisimosi sezoną užauga ragai, o paukščių patinų plunksnos tampa spalvingesnės. Per tuoktuves stuburiniams gyvūnams būdingas sudėtingas elgesys: patinai kovoja tarpusavyje arba stengiasi įsiteikti patelėms.
Išorinis ir vidinis apvaisinimas
Gyvūnams būdingas išorinis arba vidinis apvaisinimas. Išorinis apvaisinimas vyksta ne patelės organizme, daugeliui vandens gyvūnų vyriškąsias ir moteriškąsias lytines ląsteles išleidžiant į vandenį. Šis procesas, vadinamas nerštu, būdingas žuvims ir daugumai varliagyvių. Pavyzdžiui, žuvų patelės į vandenį išleidžia ikrus - smulkius kiaušinius plonu apvalkalu, o patinai išleidžia spermą.
Sausumos gyvūnams būdingas vidinis apvaisinimas, kai patinai spermą suleidžia tiesiai į patelės kūną, kur spermatozoidai pasiekia kiaušinėlius. Šis būdas būdingas ropliams, paukščiams ir žinduoliams. Nariuotakojai, moliuskai, ropliai ir paukščiai deda kiaušinius tvirtu apvalkalu, kuris saugo gemalą nuo pažeidimų ir išdžiūvimo. Žinduolių gemalas įsitvirtina patelės lytiniuose organuose ir čia kurį laiką vystosi - tai vadinama gyvavedyste.
Pagalbinio apvaisinimo technologijos
Reprodukcinė medicina - viena sparčiausiai besivystančių medicinos sričių. Nuolat kuriamos ir tobulinamos įvairios pagalbinio apvaisinimo technologijos. 1978 metais Didžiojoje Britanijoje gimė pirmasis in vitro (IVF) kūdikis pasaulyje - Louise Brown. Nuo šio įvykio skaičiuojama tikroji pagalbinio apvaisinimo procedūrų pradžia.
Santaros vaisingumo centre, įsigalėjus Pagalbinio apvaisinimo įstatymui, atliekamos visos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Pagal tai, kur vyksta kiaušialąstės ir spermos susijungimas, metodai skirstomi į dvi grupes:
- Apvaisinimas moters kūne (in vivo), pavyzdžiui, intrauterininė inseminacija (IUI).
- Apvaisinimas ne moters kūne (in vitro), pavyzdžiui, IVF arba ICSI.
| Metodas | Aprašymas |
|---|---|
| IUI | Spermos sušvirkštimas į gimdą (in vivo). |
| IVF | Apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro). |
| ICSI | Vienintelio spermatozoido injekcija į kiaušialąstę. |
Vystymosi etapai ir genetinė įvairovė
Lytinių ląstelių susijungimo metu užtikrinama genetinė įvairovė, nulemiama individo lytis bei sužadinamas zigotos rutuliojimasis. Zigota pradeda dalytis, sudarydama morulę, o vėliau - blastocistą. Pirmos savaitės pabaigoje blastocista išsilaisvina iš dangalo ir pradeda skverbtis į motinos gimdos gleivinę - tai vadinama implantacija.
Kiekvieno embriono individualų vystymąsi lemia genų rinkinys, gaunamas iš motinos ir tėvo susijungusių lytinių ląstelių. Būsimo palikuonio lytį genetiškai nulemia kiaušialąstės apvaisinimo metu įėjusi chromosoma: jei apvaisina spermatozoidas, turintis Y lytinę chromosomą, gaunami vyriški (XY) palikuonys, o jei spermatozoidas su X chromosoma - moteriški (XX) individai.
tags: #zinduoliu #apvaisinimo #budai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
