Nėščiųjų vitaminų, mikroelementų ir kitų svarbių tyrimų reikšmė sveikai nėštumo eigai

Nėštumas - tai normali fiziologinė sveikatos būsena. Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų. Tačiau dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka.

Nėštumo metu įvairių mikroelementų ir elektrolitų poreikis ženkliai išauga, nes jie būtini ne tik normalių moters organizmo funkcijų palaikymui, bet ir besivystančiam vaisiui. Mikroelementai - vitaminai ir mineralai, kurių žmogaus organizmui reikia labai nedideliais kiekiais, tačiau jie itin svarbūs gerai savijautai. Elektrolitai - mineralų jonai, turintys teigiamą arba neigiamą krūvį ir galintys praleisti elektros srovę.

Bendrieji patarimai ir tyrimų svarba

Siūlomi laboratoriniai tyrimai - tik viena iš diagnostinių pagalbinių priemonių, kurios taikomos tiriant ir nustatant ligą. Tyrimų svarba yra neatsiejama nuo sveiko naujagimio gimimo. Tyrimai yra svarbūs ir profilaktiškai - pavyzdžiui, moterims, siekiant anksti nustatyti ligas ar stebėti nėštumo eigą.

Jeigu vartojate vaistus, vitaminus, maisto papildus reikėtų įspėti gydytoją ar laboratorijos darbuotoją. Kai kurie vaistai gali iškreipti kraujo tyrimų rezultatus, pvz., vartojant steroidinius vaistus, gali padidėti leukocitų skaičius, vartojant vitamino B12, geležies, folio rūgšties preparatus, kraujo tyrimas gali rodyti didesnius eritrocitų rodiklius. Yra vaistų, trikdančių kraujo gamybą, kraujo ląstelių kiekį.

Geriausia visus tyrimus atlikti ryte, nevalgius, nevartojus alkoholio, nerūkius, nepatyrus streso ir įtampos, nes visi šie veiksniai gali turėti įtakos kraujo rezultatams. Jeigu disbalansas ne toks ryškus, pakaks subalansuoti mitybą, darbo ir poilsio režimą. Rinkitės įvairų, šviežią, pilnavertį maistą, gerkite daugiau vandens, pailsėkite.

Nėštumo trimestrai ir rekomenduojamų tyrimų apžvalga

Nėštumo periodas skirstomas į tris trimestrus. Normalus nėštumo laikas yra trys trimestrai, 40 savaičių.

• Pirmasis nėštumo trimestras prasideda nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos ir tęsiasi 12 savaičių. Šiuo periodu nėščiosioms atsiranda hormoninių ir fizinių pokyčių, formuojasi svarbiausi vaisiaus organai, tačiau nauja gyvybė yra itin pažeidžiama dėl galimo žalingų medžiagų, aplinkos poveikio, infekcijų. Pirmosios 12 savaičių yra pačios svarbiausios - vyksta vaiko organogenezė.
• Antrasis nėštumo trimestras tęsiasi nuo 14 iki 28 nėštumo savaitės. Vaisius moters gimdoje sparčiai vystosi, šio trimestro pabaigoje susiformuoja visi svarbiausi organai, todėl pagrindinis dėmesys tenka vaisiaus dydžiui ir svoriui.
• Trečiasis nėštumo trimestras tęsiasi nuo 29 iki 40, kartais 41 savaitės.

Tyrimų programas nėščiosioms sudaro pagrindiniai laboratoriniai tyrimai, kurie yra įprastinė prenatalinės diagnostikos dalis. Programos sudarytos atsižvelgiant į simptomatiką ir visuomenėje dažniausiai pasitaikančias ligas. Pagrindiniai rekomenduojami tyrimai nurodyti kiekvienos nėščiosios kortelėje esančioje lentelėje.

Išsamiau apie specifinius tyrimus ir infekcijas

Folio rūgšties svarba

Tik pamačiusi teigiamą nėštumo testą, moteris turėtų pradėti gerti folinę rūgštį. Folinė rūgštis ženkliai mažina vaisiaus nervinio vamzdelio displazijų riziką. Folinės rūgšties rekomenduojamos dozės skiriasi skirtingos rizikos grupės moterims.

• Pačios didžiausios dozės - 4-5 miligramai (mg) - siūlomos tik toms nėščiosioms, kurios pačios gimusios su nervinio vamzdelio defektais arba tokie defektai buvo nustatyti jų vaikams.
• Vidutinė dozė (1 mg) reikalinga moterims, kurios serga cukriniu diabetu, vartoja vaistus, trikdančius folinės rūgšties apykaitą, toms, kurios turi žarnyno ligų, veikiančių folinės rūgšties absorbciją.
• Vidutinė dozė reikalinga ir nėščiosioms, kurioms yra įgimtų vystymosi defektų (gomurio-lūpos, širdies, šlapimo organų, galūnių) ar kurių šeimoje buvo atvejų su nervinio vamzdelio defektais (I ir II eilės giminaičiai).

Lytiškai plintančios infekcijos (LPI)

Lytiškai plintančios ligos perduodamos vieno asmens kitam lytinių santykių metu. Nėštumo metu galima užkrėsti dar negimusį kūdikį. Rekomenduojama tirtis toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių.

Sifilis

Sifilis - gana lengvailytiškai plintanti liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos kūdikiui. Sifilis yra bakterinė infekcija, dažniausiai perduodama lytinių santykių ar labai artimo, intymaus kontakto su sergančiu šia liga žmogumi metu. Sifilis labai pavojingas dar negimusiam kūdikiui. Į vaisiaus organizmą ši infekcija patenka per kraują nėštumo ar gimdymo (tiek natūralaus, tiek cezario pjūvio) metu. Jei taip nutinka, kūdikis gimsta sirgdamas įgimtu sifiliu. Dėl to labai svarbu, kad visos nėščios moterys kuo anščiau nėštumo metu atliktų tyrimus, skirtus sifiliui diagnozuoti.

Ligos eiga susideda iš trijų stadijų. Pirmoje atsiranda neskausmingos raudonos opelės burnoje ir ant lyties organų, laikosi apie 1-5 sav. Antroje ligos stadijoje pasireiškia bėrimas bet kurioje kūno vietoje, jaučiama panašūs į peršalimą požymiai. Trečioji stadija prasideda, jeigu liga neišgydoma per kelerius metus. Tada sifilis apima vidaus organus: kraujotakos sistemą, širdį, smegenis, akis, stuburą. Gali sukelti paralyžių ir mirtį.

ŽIV (Žmogaus imunodeficito virusas)

Žmogaus imunodeficito virusas - viena iš pačių pavojingiausių lytiškai plintančių ligų. Jos kilmė - virusinė. ŽIV pažeidžia kraujyje esančius limfocitus, kurie atsakingi už organizmo apsaugą nuo svetimkūnių, todėl organizmas tampa ypač lengvai pažeidžiamas bet kokios kitos infekcijos ar uždegimo. ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi, todėl rekomenduojama ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai skirti antiretrovirusinę terapiją (ART gydymą), 38 sav. atlikti planinę cezario pjūvio operaciją ir naujagimio nežindyti.

Gonorėja

Tai gonokokų (Neisseria gonorrhoea) sukelta, lytiniu keliu plintanti infekcija. Šia liga sergančios moterys skundžiasi išskyromis iš makšties.

Chlamidiozė

Sukėlėjas Chlamydia trachomatis - viena iš dažniausiai pasitaikančių lytiškai plintančių ligų. Būdinga jauniems, lytiškai aktyviems asmenims, ypač 16 - 24 metų moterims ir 18 -29 metų vyrams, tačiau serga ir lytiškai aktyvūs vyresnio amžiaus asmenys. Kadangi dauguma atvejų būna besimptominiai, didžioji dalis pacientų lieka nediagnozuoti.

Ureaplazmozė ir Mikoplazmozė

Ureaplazmozė - bakterinės kilmės lytiškai plintanti liga, sukeliama Ureaplasma urealyticum bakterijos. Sukelia vyrams uretritus - šlaplės uždegimus, moterims cervicitus - gimdos kaklelio uždegimus.

Lytiškai plintančių ligų sukėlėjai Mycoplasma hominis ir Mycoplasma genitallium laboratorijoje nustatomi moderniu molekulinės biologijos metodu - PGR (polimerazės grandininė reakcija). Mikoplazmos sunkiai pasiduoda gydymui, jos neturi sienelės, todėl nejautrios vaistams, veikiantiems į sienelės receptorius.

Herpes virusas (HSV)

Skiriami HSV1 ir HSV2 tipai, kurių išoriškai atskirti neįmanoma. HSV1 pažeidžia organus, esančius virš juosmens, HSV2 - sritį žemiau juosmens. Plinta kontaktiniu būdu. Patekęs į organizmą, herpes virusas visam gyvenimui išlieka nugarinio ir trišakio nervų mazguose. Nusilpus imuninei sistemai, susidarius palankioms sąlygoms, HSV reaktyvuojasi ir vėl keliauja per sensorinius nervus. HSV ypač pavojingas nėščiosioms. Nors HSV labai retai pereina placentą ir pažeidžia vaisių, virusas ypač pavojingas nėščiosioms gimdymo metu. Infekuotam naujagimiui gali būti pažeista oda, gleivinės, akys, vidaus organai. Rekomenduojama tirtis simptomų turinčioms nėščiosioms ir toms, kurių partneris serga.

Perinatalinės infekcijos

Bakterijų ir virusų nešiojimas labai paplitęs reiškinys ir dažnai būna besimptomis, dažnai subklinikinis, nustatomos tik laboratorinių tyrimų pagalba. Sukėlėjus nešiojanti moteris yra infekcijos šaltinis ir nėštumo metu gali sukelti pavojų vaisiui. Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės, kadangi šios infekcijos vaisiui yra pavojingos, tačiau gydymo veiksmingumas ir saugumas neįrodyti.

Toksoplazmozė (Toxoplasma gondii)

Nėščiajai I-ame nėštumo trimestre susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar žūtį gimdoje. Užsikrėtus III-ame nėštumo trimestre, yra didesnė vaisiaus užkrėtimo rizika. Toksoplazmozės eiga tiek nėščiai moteriai, tiek gimusiam užkrėstam naujagimiui dažniausiai yra besimptomė, o jei būna simptomų, jie panašūs į gripo. Įgimtai toksoplazmozei būdingi trys požymiai: kalcifikatai smegenyse, chorioretinitas ir hidrocefalija. Įgimtai toksoplazmozei būdinga smegenų pakenkimas, hidrocefalija, chorioretinitas, sutrikęs psichomotorinis vystymasis.

Toksoplazmozei diagnozuoti atliekami specifinių antikūnų prieš toksoplazmą IgM ir IgG tyrimai. Jei pirmą trimestrą IgM (-), IgG (-), - infekcijos nėra. Esant užsikrėtusiai motinai vaisius infekuojamas apie 50 proc. atvejų. Dauguma besilaukiančių moterų, užsikrėtusių toksoplazmoze, nepastebi jokių ligos simptomų, tačiau yra 50 proc. tikimybė šią infekciją perduoti kūdikiui.

Veiksmingiausia laikytis profilaktinių priemonių: plauti rankas po kontakto su gyvūnais, prieš ruošiant ar pateikiant maistą, tinkamai termiškai paruošti mėsos ir žuvies produktus, plauti vaisius ir daržoves.

Raudonukė

Didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims: raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Vaisius užsikrečia hematogeniu (kraujo) keliu. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija, vystymosi/formavimosi pažeidimai: katarakta, kurtumas, širdies ydos, sklaidos sutrikimai, mokymosi sutrikimai, kepenų ir blužnies padidėjimas, hepatitas, ausų defektai, mažas svoris.

Moterims, kurios planuoja turėti vaikų, reikėtų pasitikrinti, ar yra susidaręs imunitetas raudonukei. Jei imuniteto nėra ar jis nepakankamas, reikėtų pasiskiepyti (nėštumo metu neskiepijama). Atliekamas antikūnų (IgG ir IgM) tyrimą iš kraujo. Jei tyrimo rezultatas neigiamas, patariama pakartoti 24 sav.

Citomegalo viruso (CMV) sukelta infekcija

Šia infekcija užsikrečiama per kvėpavimo takus, taip pat lytinių santykių metu, atliekant kraujo perpylimą, turint kitų kontaktų su infekuoto individo organizmo skysčiais (seilėmis, šlapimu, motinos pienu). Vaisius ir naujagimis užsikrečia virusui patekus per placentą. Infekcija gali būti pirminė (ūminė) - jos atveju vaisiaus užkrečiamumo tikimybė yra 40 - 50 proc., arba lėtinė, kurios atveju vaisiaus užkrėtimo rizika yra maža. CMV paplitimas nėštumo metu įvyksta 1-7 proc.visų nėščių moterų. Ligos eiga nėščiai moteriai dažniausiai yra besimptomė. Nėštumas ligos sunkumo nekeičia.

Užkrėstam naujagimiui būdingas sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, vaisiaus organų pažeidimai, širdies ydos. Šiai infekcijai diagnozuoti atliekamas specifinių citomegalo viruso imunoglobulinų IgM ir IgG tyrimas. Pirminė CMV infekcija diagnozuojama: nustačius CMV IgG prieš tai buvusiai seronegatyviai moteriai; nustačius CMV IgM su žemo avidiškumo CMV IgG. Jei motinos organizme randama CMV IgG, infekcija jau persirgta, susiformavęs imunitetas ir pavojaus vaisiui nėra. Tyrimas rekomenduojamas prieš pastojant. Citomegalo viruso IgM rodo, kad yra aktyvi infekcija, kuria užsikrėsta neseniai, imunitetas nesusiformavęs. Itin svarbus nėščiųjų tyrimas, nes infekcija nėščiajai dažniausiai yra besimptomė.

Rekomenduojama tirti dėl CMV nėštumo metu: gripo ar infekcinės mononukleozės sindromo simptomams pasireiškus nėštumo metu; vaisiaus ultragarso pakitimams (dažniausiai 18 sav.); imunosupresyvioms nėščiosioms. 80 000 įgimtos CMV infekcijos per metus diagnozuojama JAV ir Europoje.

Hepatitas B

Šia hepatito B viruso sukelta liga užsikrečiama parentaliniu būdu (ne per virškinamąjį traktą) bei lytinio kontakto metu. Nėščiajai sergant ūmia ar aktyvia lėtine infekcija, nėštumo metu vaisius užkrečiamas 5 proc., gimdymo metu - 95 proc. atvejų. Jei nėščioji užsikrečia I nėštumo trimestre, naujagimiui virusas perduodamas iki 10 proc. atvejų, jei III trimestre arba nėščioji yra viruso nešiotoja - iki 70 proc.

Virusu užkrėsti naujagimiai suserga besimptomiu lėtiniu hepatitu. Liga sukelia kepenų uždegimą, cirozę, kuri vėliau gali išvirsti į kepenų vėžį. Infekuotiems kūdikiams tikimybė pasveikti yra maža. Kasmet nuo šios ligos ir jos sukeliamų pasekmių miršta daugiau kaip 1 mln. žmonių. Hepatitui B diagnozuoti atliekami laboratoriniai tyrimai: HbsAG, Anti-Hbs, Anti-Hbcore.

B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS)

Šios bakterijos sukelta infekcija yra pagrindinė ankstyvo naujagimių sepsio ar meningito priežastis. Moterims gali sukelti pogimdymines infekcijas. Randamas makštyje apie 20 proc. nėščiųjų. Diagnozuojama atliekant pasėlį po 35 nėštumo savaitės. Pasėlis imamas iš makšties apatinio trečdalio ir išangės. Tyrimo atlikimo technika: su specialiu tamponėliu iš makšties ir išangės imama medžiaga tyrimui. Makšties skėtikliai nenaudojami. BGS nešiotojoms ir rizikos grupės moterims prasidėjus gimdymui arba nutekėjus vaisiaus vandenims skiriami antibiotikai. Išaugus pasėliui, nustatomi antibiotikai, kuriems jautrus BGS. Esant alergijai penicilinui, nustatomi kiti antibiotikai, kuriems jautrus BGS.

Kepenų funkcijos tyrimai

Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai nėštumo metu taip pat labai reikalingi tyrimai. ALT, AST ir bilirubino koncentracija normalaus nėštumo metu nekinta, jeigu padidėja - kepenų pažeidimas. Normalaus nėštumo metu gali padidėti šarminė fosfatazė, kurią gamina placentą, todėl staiga sumažėjusi šarminės fosfatazės koncentracija rodo gręsiantį placentos nepakankamumą. Nėštumo metu moteris gali sirgti tik nėštumui būdingomis ligomis, ūminėmis arba lėtinėmis kepenų ligomis. Jei moteris pastoja jau sirgdama kepenų liga, nėštumas gali komplikuotis persileidimu, priešlaikiniu gimdymu, vaisiaus raidos sutrikimais ar net vaisiaus žūtimi. Būdingi požymiai I trimestro metu: užsitęsęs nėščiųjų vėmimas, II/III trimestro metu: intrahepatinė nėščiųjų cholestazė, generalizuotas niežulys be odos bėrimo, padidėjusi tulžies rūgščių koncentracija, cholio rūgštis kraujo serume, gali pasireikšti sunki hipertenzija, proteinurija, kepenų infarktas, hemolizė.

Skydliaukės funkcijos tyrimai

Skydliaukės funkcijos sutrikimas yra antra pagal dažnumą endokrininė patologija, kuri gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai, normaliam vaisiaus augimui bei tolesniam vaikų ir paauglių protinės ir fizinės raidos sutrikimui. Netgi esant nedideliam jodo stygiui organizme, pasireiškia nuovargis, sumažėja darbingumas, didėja jautrumas, nervingumas. Jei nėštumo metu moteris su maistu gauna per mažai jodo, embrionas nepakankamai aprūpinamas skydliaukės hormonais (ypač T4), būtinais smegenų formavimuisi.

Hormonų sekreciją nėštumo metu reguliuoja sudėtingi nerviniai - humoraliniai mechanizmai. Nėštumo metu gali pasireikšti ir hipertireozė, ir hipotireozė, kiekviena šių patologijų dar skirstoma į kliniškai pasireiškiančią ir subklinikinę formą. Vertinant skydliaukės hormonų tyrimus, kraujyje nustatomas laisvų FT4 ir FT3 kiekis, nes tik su plazmos baltymais nesusijungę hormonai yra biologiškai aktyvūs. Tireotoksikozė pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali būti būdingi normaliam nėštumui - nervingumas, prakaitavimas. Reiktų atkreipti dėmesį į tokius simptomus, kaip svorio netekimas, išverstakumas, nepraeinanti tachikardija ar drebulys. Diagnostika pagrįsta skydliaukės hormonų kiekio kraujyje nustatymu. Taigi, esant tirotoksikozei, bus dideli FT4 ar FT3 kiekiai ir mažai TTH. Skydliaukės hormonų normos skiriasi kiekvieną nėštumo trimestrą. Pagrindinis pagalbos tikslas gavus teigiamus tyrimo atsakymus - ankstyva diagnozė.

Vaisiaus judesiai

Rekomenduojama judesius pradėti vertinti nuo 26 nėštumo savaitės. Šis tyrimas atliekamas kiekvieno vizito metu ultragarso aparato doplerio arba kardiotokografo pagalba.

Vaisiaus judesių vertinimas

VAISIAUS JUDESIAI. 24 val. 10-12 val. 12 val. nerūkyti mažiausiai 8 val. apie 1 val. pirmiausiai paimamas kraujas nevalgius, po to duodama išgerti 75 g vandenyje (rekomenduojama 200 ml) ištirpintos gliukozės (išgerti per 5 min), tada po 1 val. imamas kraujas ir dar po 1 val. Imamas makšties pasėlis.

Genetiniai tyrimai

Genetiniai tyrimai Lietuvoje yra rekomenduojami visoms moterims, kurios yra vyresnės nei 35 metai arba vyrai vyresni nei 42 metai. Taip pat nėščiosioms, kurios artimoje aplinkoje turi paveldimų ligų, nėštumo pradžioje febriliai karščiavo, t.y. kūno temperatūra pakilo iki 38-39 laipsnių, vartojo nesaugius medikamentus, patyrė jonizuojančios spinduliuotės poveikį, pasikartojančius persileidimus, pastojo po pagalbinio apvaisinimo procedūrų.

PRISCA I arba II

Kompleksas kraujo tyrimų, kuriuo siekiama išsiaiškinti būsimo vaikelio kai kurių apsigimimų riziką. Pirmasis nėštumo trimestro (11-13 sav.) rizikos vertinimas apima vaisiaus chromosominių ligų rizikos įvertinimą: Dauno sindromo, Edvardo ir Patau rizika. Antrasis nėštumo trimestro (14-22 sav.) rizikos vertinimas taip pat įvertina vaisiaus chromosominių ligų riziką: Dauno sindromo, Edvardo ir Patau rizika.

Kombinuotasis testas ir NIPT

Visoms minėtoms moterims rekomenduojamas kombinuotasis testas, kai kartu su ankstyvuoju ultragarsiniu tyrimu 11-13 nėštumo savaitę tiriamas nėščiosios kraujas (vertinamas placentos gaminamų hormonų ir baltymų kiekis) ir specialios kompiuterinės programos pagalba skaičiuojama pagrindinių chromosominių trisomijų rizika. Labai svarbu laiku suspėti užsiregistruoti šiems tyrimams, nes jį būtina atlikti iki 13 savaičių 6 dienų.

NIPT tyrimas - puikus atrankos tyrimas, tiksliai nurodantis dažniausių chromosominių ligų riziką, jis neinvazinis - tiriamas nėščiosios kraujas.

Invaziniai genetiniai tyrimai

Jei chromosomų patologijos rizika padidėjusi, skiriamos invazinės procedūros, tokios kaip amniocentezė ir choriono gaurelių biopsija. Ši procedūra skirta nustatyti arba atmesti vaisaus chromosomų anomalijas ar kitas genų ligas.

• Amniocentezė - tai diagnostinė procedūra, kurios metu, stebint ultragarsu, duriama plona adata per moters gimdos sienelę ir paimama vaisiaus vandenų.
• Choriono gaurelių biopsija (CGB) - tyrimas atliekamas nuo 10-11-osios iki 13 (+ 6 d.) nėštumo savaitės per priekinę pilvo sieną. Plona adata duriama per priekinę pilvo sieną į besiformuojančią placentą ir paimama 20-40 mg medžiagos (choriono gaurelių). Procedūra kontroliuojama ultragarsu. Trukmė apie 10 minučių. Retais atvejais dėl tam tikros gimdos ar placentos padėties CGB su specialiu kateteriu gali būti atliekama pro gimdos kaklelį.

Vakcinacija nėštumo metu

Skiepai nėštumo metu yra svarbi naujagimio apsaugos dalis. Gripo vakcina - sezoninė, todėl šiuo metu nėščiosioms, kurios pradeda lauktis, skubėti skiepytis neverta. Kokliušo vakcina skirta naujagimio apsaugai, rekomenduojama skiepytis nėštumo pabaigoje, įprastai nuo 28 nėštumo savaitės. Pasiskiepijus paskutinį nėštumo trimestrą, nėščioji pradeda gaminti pakankamą kiekį antikūnų, kurie keliaudami per virkštelės kraują, pasiekia vaisių ir vėliau cirkuliuoja gimusio naujagimio kraujyje bei apsaugo nuo kokliušo beveik šešis mėnesius, kol naujagimis bus vakcinuotas ir įgis imunitetą.

Burnos ertmės priežiūra

Rekomenduojama pasirodyti odontologui pirmojo nėštumo trimestro metu, kad galėtų įvertinti burnos ertmės būklę. Jums bus išduota reikalinga sveikatos pažyma, suplanuoti apsilankymai.

tags: #vitaminu #tyrimas #nesciosioms

• daugiau apie gydytoją oftalmologę Dalią Žaliūnienę
• Vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimas priešmokykliniame amžiuje
• Gilinkitės į Inanos, vaisingumo simbolio, kultą
• Gyvenimo pamokos iš Emilijos Latėnaitės
• Minint Mažeikių lopšelio-darželio „Berželis“ jubiliejų