Kiaušinių perėjimas yra esminis procesas paukštininkystėje, leidžiantis užtikrinti paukščių populiacijos augimą. Nesvarbu, ar renkatės natūralų perėjimą su višta-perekšle, ar naudojate šiuolaikinius inkubatorius, sėkmė priklauso nuo daugybės veiksnių - nuo tinkamo kiaušinių atrinkimo iki kruopščios viščiukų priežiūros.
Šiame straipsnyje apžvelgsime visą perėjimo ciklą, pateikdami patarimus ir informaciją, padėsiančią pasiekti geriausių rezultatų auginant paukščius.
Perėjimas - tai paukščių tupėjimas ant kiaušinių ir jų šildymas, kad išsiristų jaunikliai. Perėjimo metu kiaušinyje vystosi gemalas. Peri visų rūšių naminiai paukščiai, išskyrus putpeles. Vištų perėjimas - tai natūralus procesas, kurio metu višta deda kiaušinius ir juos šildo, kol išsirita viščiukai. Šis procesas yra gana sudėtingas ir reikalauja ne tik laiko, bet ir tinkamų sąlygų.
Sėkmingo perėjimo pagrindas yra tinkamai atrinkti kiaušiniai. Perinimui kiaušiniai renkami kuo dažniau - bent 4-5 kartus per dieną, siekiant išvengti jų atšalimo ir užteršimo. Iš surinktų kiaušinių perinimui rekomenduojama atrinkti tik pačius geriausius, atidžiai įvertinant jų savybes.
Kiekvieną kiaušinį apžiūrėkite, įvertinkite jo formą, dydį ir svorį, lukštą ir jo tekstūrą. Kiaušinių dydį ir formą lemia ir pati paukščio veislė. Per daug mažus kiaušinius ir per didelius kiaušinius, jei toks svoris nėra tos veislės kiaušinių vidurkis, reikia atmesti. Idealiu atveju, kiaušiniai turėtų būti vienodo dydžio ir taisyklingos formos.

Yra tradicinių metodų, skirtų bandyti prognozuoti viščiukų lytį pagal kiaušinio formą. Pavyzdžiui, manoma, kad reikia rinkti kuo apvalesnius vištų kiaušinius, jei norima daugiau vištelių. Kiti metodai apima kiaušinio peršvietimą, stebint oro tarpo vietą, arba prie siūlo pritvirtintos adatos pakabinimą virš kiaušinio. Tačiau moksliškai turėtų išsiristi 50/50 gaidelių ir vištelių, o šie metodai nėra patikimi.
Kiaušinio sudėjimo metu jo temperatūra yra šiek tiek mažesnė nei vištos ir siekia ~40°C. Patekęs į aplinką kiaušinis pradeda vėsti, prasideda oro maišelio atsiradimas, sukeliantis siurbimo efektą. Aplinkos oras patenka į kiaušinį ir yra užrakinamas tarp lukšto membranų. Jeigu įėjęs oras yra užterštas (išmatomis, nešvariu kraiku ir t.t.), bakterijos ar grybeliai gali patekti į lukšto membraną. Užterštumas gali būti labai nežymus, tačiau bet kokia tarša yra labai pavojinga.
Pilnas kiaušinio atvėsimas, priklausomai nuo aplinkos temperatūros, trunka apie 4-6 valandas. Kaip tik šiuo momentu ir galima kiaušinį nuvalyti ir dezinfekuoti. Vienas iš būdų pašalinti kraiko likučius ar išmatas nuo lukšto yra nutrynimas arba pašlifavimas. Plauti reikėtų su vandeniu, šiltesniu (~5-10°C) nei kiaušinis. Tai privers kiaušinį „išprakaituoti“ nešvarumus iš porų. Geriausias apsisaugojimas - kokybiškas, storo lukšto kiaušinis.
Retai kuris veislinių paukščių mėgėjas per porą dienų surenka reikiamą perinimui kiaušinių kiekį. Paprastai tai daroma kelias dienas, kartais net savaites. Geriausius rezultatus gausite, jeigu saugosite kiaušinius ne ilgiau kaip 7-8 dienas. Kuo ilgiau saugosite, tuo didesnis bus neišsiritusių viščiukų procentas. Ilgas kiaušinių saugojimas ne tik mažina išsiritimo procentą, bet ir blogina išsiritusių viščiukų kokybę bei tolesnį jų augimą. Prieš inkubaciją vaisingą kiaušinį galima laikyti iki 7 dienų vėsioje patalpoje, kurioje temperatūra nuolat svyruoja tarp 55-60 laipsnių pagal Farenheitą (apie 13-16 °C), bet ne šaldytuve, nes ten per šalta.
| Parametras | Rekomendacija |
|---|---|
| Kiaušinių surinkimas | Kuo dažniau, bent 4-5 kartus per dieną |
| Saugojimo trukmė | Ne ilgiau kaip 7-8 dienas. Ilgesnis saugojimas mažina išsiritimo procentą ir kokybę. |
| Saugojimo vieta | Vėsioje patalpoje (apie 13-16 °C), ne šaldytuve. |

Prieš perinimą galite patikrinti gaidžių darbą sudaužydami kelis atmestus kiaušinius ir paieškodami taip vadinamos „jaučio akies“ (angl. bull's eye). Tai padeda įsitikinti, kad patinai yra vaisingi ir kiaušiniai yra apvaisinami. Apvaisinimas yra būtinas sėkmingam viščiukų vystymuisi.
Išsiritusių paukščiukų kokybė priklauso nuo perinti skirtų kiaušinių kokybės, jų transportavimo, laikymo, inkubavimo higienos ir technologinio proceso reikalavimų paisymo. Didelis kiaušinių neapvaisinimas ar embrionų žuvimas gali turėti įvairių priežasčių.
Perinant išaiškėjęs didelis kiaušinių neapvaisinimas dažnai siejamas su patelių apvaisinimo problemomis. Neretai patelės lieka neapvaisintos dėl per mažo vyriškos lyties paukščių kiekio pulke ar jų nenoro poruotis. Taip pat svarbu įvertinti paukštidės, kurioje laikomi paukščiai, temperatūrą (kad ji nebūtų per aukšta), lesinimo sąlygas, streso veiksnius, paukščių sveikatingumą ir ar paukščiai nenutukę, neturi kojų patologijų.
Embrionų žuvimas perinimo laikotarpiu yra dažna problema. Yra skiriamas ankstyvasis - pirmoje perinimo pusėje, arba vėlyvasis periodas - antroje paukščiukų perinimo pusėje. Ankstyvasis embrionų žuvimas gali būti siejamas su inbrydingu (artimos giminystės paukščių poravimu), todėl reikėtų to vengti, o rizikai sumažinti imti jaunus patinus. Jei kiaušiniai apvaisinti, bet perinimo laikotarpiu nesivysto, problema dažnai susijusi su kiaušinių laikymu prieš perinimą per žemoje ar aukštoje temperatūroje arba per ilgai, netinkamomis sąlygomis.
Pasitaiko įvairių išsiritusių paukščiukų patologijų. Viščiukai gali išsiristi su sukryžiuotu snapeliu - ši patologija siejama su virusinėmis ligomis ir paveldimumu. Kai kuriais atvejais, dėl lesinimo paklaidų ar netinkamos kiaušinių perinimo temperatūros, matyti paukščiukų kreivakaklystė ar kojų iškrypimas. Galvos ir kaklo audinių edema pasitaiko, kai užtrunka išsiritimas, susijęs su per žema temperatūra inkubatoriuje. Anksčiau laiko paukščiukai gali išsiristi, jei perinami kiaušiniai yra maži arba inkubatoriuje per aukšta temperatūra.
Omfalitas - tai jaunų paukščiukų liga, kuriai būdingas bambos uždegimas, dažnai pasireiškiantis kartu su trynio maišo uždegimu. Pirminė omfalito priežastis yra ką tik išsiritusio paukščiuko atviros bambos kontaktas su nešvariais paviršiais. Omfalitas siejamas su temperatūros, drėgmės rodiklių paklaidomis kiaušinių perinimo paskutinėmis dienomis, netinkamu kiaušinių sandėliavimu, perinamų kiaušinių, inkubatorių ar paukščiukų transportavimo dėžučių užteršimu.
Ligos požymiai: Omfalito atveju per išorinę apžiūrą randamas bambos uždegimas, neužsidaręs bambos žiedas, šlapia apatinė paukščiuko pilvo dalis, bambos pažeidimo vietoje gali būti susidaręs šašas. Paukščiukai apatiški, nelesa, būriuojasi, glaudžiasi prie šilumos šaltinio, jų galvos nulinkusios. Jie nepriauga svorio, paukštidėje matyti padidėjęs iki dviejų savaičių amžiaus viščiukų gaištamumas, siekiantis iki 15 proc., o kalakučiukų - net 50 proc.
Profilaktika: Specifinio gydymo nuo omfalito nėra. Ligos profilaktikai labai svarbu kontroliuoti temperatūrą ir drėgnumą, taip pat sanitarines sąlygas inkubatoriuje. Perinti turi būti naudojami švarūs, neįskilę kiaušiniai. Inkubatorius po kiekvieno perinimo turi būti nuodugniai išvalytas ir dezinfekuotas.
Nors dauguma pramoninių paukštynų renkasi dirbtinį perėjimą, daugelis smulkių ūkininkų vis dar pasitiki natūraliu perėjimo instinktu.
Įvairių paukščių rūšių perėjimo instinktas nevienodas. Gerai peri mėsinės vištos ir kalakutės, o dėsliosios vištos - blogai. Kuo labiau pramoninė vištų veislė, tuo silpnesnis perėjimo instinktas. Kai kurios veislės, tokios kaip šilkinės vištos, yra žinomos dėl savo puikių perėjimo įgūdžių ir dažnai naudojamos kaip "auklės" kitų veislių kiaušiniams.
Perėjimui parinktas paukštis tupdomas į lizdą; tinka aptemdyta, vėdinama patalpa, kurioje temperatūra 10-12 °C. Perintiems paukščiams būtina ramybė. Po perekšlėmis kiaušinių dedama tiek, kad jos gerai aptūptų: po višta dedama 15-17 vištų, 9-11 kalakučių ar ančių, 5-7 žąsų kiaušiniai. Vištos ir kalakutės peri ne tik savo, bet ir kitų paukščių rūšių kiaušinius. Standartinė vištos perėjimo trukmė yra 21 diena.

Aplinkos sąlygos, kuriose višta peri kiaušinius, gali turėti įtakos perėjimo trukmei ir sėkmei. Ideali temperatūra perėjimo metu turėtų būti apie 37,5-38,5 °C. Rekomenduojama palaikyti 50-60 % drėgmę, kad kiaušiniai neišdžiūtų. Be to, triukšmas ir stresas gali trukdyti vištos perėjimui. Vištos, kurios jaučia nuolatinį stresą, gali palikti lizdą arba netinkamai prižiūrėti kiaušinius. Svarbu užtikrinti ramų ir saugų lizdą.
Atpažinti, kad višta peri, yra svarbu, kad galėtumėte jai suteikti tinkamas sąlygas. Yra keletas požymių, kurie rodo, kad višta ruošiasi perėti arba jau peri:
Padėti perinčiai vištai yra svarbu, kad užtikrintumėte sėkmingą perėjimą ir sveikų viščiukų išsiritimą:
Jei višta neperi kiaušinių 21 dieną, yra keletas galimų priežasčių:
Jei praėjo 21 diena ir viščiukai neišsirito, galima palaukti dar kelias dienas. Tačiau jei praėjo daugiau nei 25 dienos ir viščiukai neišsirito, greičiausiai kiaušiniai yra nevaisingi arba embrionai žuvo. Kartais višta gali palikti lizdą po mėnesio, jei perėjimas nebuvo sėkmingas.
Dirbtinis perėjimas yra puiki alternatyva, kai norima padidinti išsiritimo procentą arba neturima perinčios vištos.
Jei neturite vištos, kuri norėtų perėti, arba norite užtikrinti didesnį viščiukų išsiritimo procentą, galite naudoti dirbtinį perėjimą. Dirbtinis perėjimas atliekamas naudojant inkubatorių, kuris reguliuoja temperatūrą ir drėgmę, reikalingą embrionų vystymuisi. Inkubatoriai gali būti įvairių dydžių ir konfigūracijų.

Dirbtinis perėjimas reikalauja daugiau priežiūros ir dėmesio nei natūralus. Paruoškite inkubatorių maždaug savaitę prieš atvykstant vaisingiems kiaušiniams. Išplaukite jį 10 proc. baliklio tirpalu, po to šiltu muiluotu vandeniu ir kruopščiai nuplaukite. Kai inkubatorius bus švarus ir sausas, įjunkite jį ir įsitikinkite, kad nuolat palaikoma reikiama temperatūra ir drėgmė. Tuomet pastatykite inkubatorių vietoje, kurioje aplinkos temperatūra yra stabili ir nėra skersvėjo pavojaus. Temperatūra ir drėgmė inkubatoriuje yra kritiniai veiksniai sėkmingam kiaušinių perėjimui.
Pirmas dalykas, ko jums prireiks norint išperinti viščiukus, yra vaisingi kiaušiniai. Parduotuvėje parduodami kiaušiniai nėra vaisingi. Vaisingus kiaušinius galima surinkti iš vištų, kurios gyvena kartu su gaidžiu, arba užsisakyti iš veislyno. Planuokite iš karto sudėti mažiausiai šešis kiaušinius. Kiaušinius dėkite į inkubatoriaus dėklą didesniu galu į viršų, siauresniu galu - žemyn. Kartu išsiritusių viščiukų skaičius ypač svarbus, nes vištos yra bandomis gyvenantys paukščiai ir joms reikia draugijos.
Inkubavimo procesas reikalauja reguliaraus kiaušinių vartymo. Kiaušinius būtina fiziškai sukti, kad besivystantis viščiukas neprilipdytų prie lukšto. Moksliškai kalbant, embrionas turi gulėti ant trynio viršaus. Trynys linkęs kilti į viršų, virš baltymo, linkdamas prie lukšto, jei kiaušinis nėra verčiamas. Dėl to besivystantis embrionas gali prikibti prie lukšto ir žūti. Vartyti reikia bent tris kartus per parą pirmąsias 18 dienų.
Norint įsitikinti, kad inkubuojami apvaisinti kiaušiniai, rekomenduojama juos patikrinti praėjus maždaug savaitei nuo inkubacijos pradžios. Tai galima padaryti naudojant kiaušinių sklaidytuvą (peršviečiant kiaušinį šviesa). Apvaisintame kiaušinyje matysis smulkūs kraujagyslių tinklai ir tamsus taškelis - embrionas. Jei kiaušinis yra skaidrus, vadinasi, jis neapvaisintas ir jį galima pašalinti. Šis patikrinimas padeda atlaisvinti vietą inkubatoriuje ir užtikrinti, kad šildomi tik tie kiaušiniai, iš kurių gali išsiristi viščiukai.

Viščiukų lyties nustatymo problema yra labai aktuali pramoniniams paukštynams. Vien tik Vokietijoje kasmet sunaikinami 45 milijonai tik išsiritusių mažų gaidelių. Tradicinė nuomonė, kad temperatūra inkubacijos metu neturi reikšmės paukščių lyčiai, yra ginčytina. Manoma, kad aukštesnė temperatūra gali sunaikinti kiaušinius, kuriuose yra gaidelių embrionai, nes gaidžiukų embrionai yra mažiau atsparūs temperatūrai negu vištelių.
2018 metais po ilgų tyrimų ir milijonų eurų investicijų grupė mokslininkų Vokietijoje surado būdą, kaip nuspėti paukščiuko lytį prieš jam išsiritant. Fermeriai galės nustatyti viščiuko lytį po 8 dienų inkubacijos. Proceso metu lazeris pradegina kiaušinyje ne didesnę kaip 0,3 mm skylutę. Neinvaziniu būdu paimamas skystis ir dedamas ant žymeklio. Pagal gautos spalvos rezultatą yra žinoma viščiukų lytis. Vyriškos lyties kiaušinius bus galima panaudoti kitų gyvūnų maitinimui, o moteriškos lyties - palikti išsiristi. Toks lyties nustatymo procesas yra paprastas ir paklausus, o kai kurios šalys planuoja uždrausti viščiukų gaidelių naikinimą.
Kai viščiukai išsirita, jiems reikia specialios priežiūros, kad užtikrintumėte jų gerą startą gyvenime.
Pirmiausia, svarbu užtikrinti, kad jie būtų šiltai. Viščiukams reikia šilumos šaltinio, ypač pirmosiomis savaitėmis. Galima naudoti specialias šildymo lempas arba brooderį - specialią dėžę su šildymo elementu. Temperatūra brooderio viduje turėtų būti apie 35 °C pirmąją savaitę, o vėliau palaipsniui mažinama.

Prieš viščiukams išsiritant, įsitikinkite, kad turite pakankamai pašaro. Išsiritusiems viščiukams iš karto reikia duoti pilnaverčio pašaro, kai jie įdedami į šildomą dėžę. Viščiukams taip pat reikia nuolatinio priėjimo prie maisto ir vandens. Galima naudoti specialų viščiukų lesalą, kuris yra smulkus ir lengvai virškinamas. Vanduo turėtų būti švarus ir visada prieinamas.
Svarbu užtikrinti, kad viščiukai būtų apsaugoti nuo plėšrūnų ir kitų pavojų. Viščiukus galima laikyti aptvare arba narve, kad jie būtų saugūs. Taip pat svarbu stebėti viščiukų sveikatą ir nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją, jei pastebėjote kokių nors sveikatos problemų.
tags: #vienam #perejimui #dedami #kiausiniai