Visas kiaušinių perėjimo ciklas: nuo atrinkimo iki viščiukų priežiūros

Kiaušinių perėjimas yra esminis procesas paukštininkystėje, leidžiantis užtikrinti paukščių populiacijos augimą. Nesvarbu, ar renkatės natūralų perėjimą su višta-perekšle, ar naudojate šiuolaikinius inkubatorius, sėkmė priklauso nuo daugybės veiksnių - nuo tinkamo kiaušinių atrinkimo iki kruopščios viščiukų priežiūros.

Šiame straipsnyje apžvelgsime visą perėjimo ciklą, pateikdami patarimus ir informaciją, padėsiančią pasiekti geriausių rezultatų auginant paukščius.

Perėjimo samprata ir reikšmė

Perėjimas - tai paukščių tupėjimas ant kiaušinių ir jų šildymas, kad išsiristų jaunikliai. Perėjimo metu kiaušinyje vystosi gemalas. Peri visų rūšių naminiai paukščiai, išskyrus putpeles. Vištų perėjimas - tai natūralus procesas, kurio metu višta deda kiaušinius ir juos šildo, kol išsirita viščiukai. Šis procesas yra gana sudėtingas ir reikalauja ne tik laiko, bet ir tinkamų sąlygų.

Kiaušinių atrinkimas sėkmingam perėjimui

Sėkmingo perėjimo pagrindas yra tinkamai atrinkti kiaušiniai. Perinimui kiaušiniai renkami kuo dažniau - bent 4-5 kartus per dieną, siekiant išvengti jų atšalimo ir užteršimo. Iš surinktų kiaušinių perinimui rekomenduojama atrinkti tik pačius geriausius, atidžiai įvertinant jų savybes.

Kiaušinių savybės: forma, dydis ir svoris

Kiekvieną kiaušinį apžiūrėkite, įvertinkite jo formą, dydį ir svorį, lukštą ir jo tekstūrą. Kiaušinių dydį ir formą lemia ir pati paukščio veislė. Per daug mažus kiaušinius ir per didelius kiaušinius, jei toks svoris nėra tos veislės kiaušinių vidurkis, reikia atmesti. Idealiu atveju, kiaušiniai turėtų būti vienodo dydžio ir taisyklingos formos.

Yra tradicinių metodų, skirtų bandyti prognozuoti viščiukų lytį pagal kiaušinio formą. Pavyzdžiui, manoma, kad reikia rinkti kuo apvalesnius vištų kiaušinius, jei norima daugiau vištelių. Kiti metodai apima kiaušinio peršvietimą, stebint oro tarpo vietą, arba prie siūlo pritvirtintos adatos pakabinimą virš kiaušinio. Tačiau moksliškai turėtų išsiristi 50/50 gaidelių ir vištelių, o šie metodai nėra patikimi.

Kiaušinių švarinimas ir dezinfekcija

Kiaušinio sudėjimo metu jo temperatūra yra šiek tiek mažesnė nei vištos ir siekia ~40°C. Patekęs į aplinką kiaušinis pradeda vėsti, prasideda oro maišelio atsiradimas, sukeliantis siurbimo efektą. Aplinkos oras patenka į kiaušinį ir yra užrakinamas tarp lukšto membranų. Jeigu įėjęs oras yra užterštas (išmatomis, nešvariu kraiku ir t.t.), bakterijos ar grybeliai gali patekti į lukšto membraną. Užterštumas gali būti labai nežymus, tačiau bet kokia tarša yra labai pavojinga.

Pilnas kiaušinio atvėsimas, priklausomai nuo aplinkos temperatūros, trunka apie 4-6 valandas. Kaip tik šiuo momentu ir galima kiaušinį nuvalyti ir dezinfekuoti. Vienas iš būdų pašalinti kraiko likučius ar išmatas nuo lukšto yra nutrynimas arba pašlifavimas. Plauti reikėtų su vandeniu, šiltesniu (~5-10°C) nei kiaušinis. Tai privers kiaušinį „išprakaituoti“ nešvarumus iš porų. Geriausias apsisaugojimas - kokybiškas, storo lukšto kiaušinis.

Kiaušinių laikymas prieš perėjimą

Retai kuris veislinių paukščių mėgėjas per porą dienų surenka reikiamą perinimui kiaušinių kiekį. Paprastai tai daroma kelias dienas, kartais net savaites. Geriausius rezultatus gausite, jeigu saugosite kiaušinius ne ilgiau kaip 7-8 dienas. Kuo ilgiau saugosite, tuo didesnis bus neišsiritusių viščiukų procentas. Ilgas kiaušinių saugojimas ne tik mažina išsiritimo procentą, bet ir blogina išsiritusių viščiukų kokybę bei tolesnį jų augimą. Prieš inkubaciją vaisingą kiaušinį galima laikyti iki 7 dienų vėsioje patalpoje, kurioje temperatūra nuolat svyruoja tarp 55-60 laipsnių pagal Farenheitą (apie 13-16 °C), bet ne šaldytuve, nes ten per šalta.

Apvaisinimo patikrinimas prieš inkubaciją

Prieš perinimą galite patikrinti gaidžių darbą sudaužydami kelis atmestus kiaušinius ir paieškodami taip vadinamos „jaučio akies“ (angl. bull's eye). Tai padeda įsitikinti, kad patinai yra vaisingi ir kiaušiniai yra apvaisinami. Apvaisinimas yra būtinas sėkmingam viščiukų vystymuisi.

Kiaušinių apvaisinimo įtaka ir embrionų žuvimo priežastys

Išsiritusių paukščiukų kokybė priklauso nuo perinti skirtų kiaušinių kokybės, jų transportavimo, laikymo, inkubavimo higienos ir technologinio proceso reikalavimų paisymo. Didelis kiaušinių neapvaisinimas ar embrionų žuvimas gali turėti įvairių priežasčių.

Apvaisinimo problemos

Perinant išaiškėjęs didelis kiaušinių neapvaisinimas dažnai siejamas su patelių apvaisinimo problemomis. Neretai patelės lieka neapvaisintos dėl per mažo vyriškos lyties paukščių kiekio pulke ar jų nenoro poruotis. Taip pat svarbu įvertinti paukštidės, kurioje laikomi paukščiai, temperatūrą (kad ji nebūtų per aukšta), lesinimo sąlygas, streso veiksnius, paukščių sveikatingumą ir ar paukščiai nenutukę, neturi kojų patologijų.

Ankstyvasis ir vėlyvasis embrionų žuvimas

Embrionų žuvimas perinimo laikotarpiu yra dažna problema. Yra skiriamas ankstyvasis - pirmoje perinimo pusėje, arba vėlyvasis periodas - antroje paukščiukų perinimo pusėje. Ankstyvasis embrionų žuvimas gali būti siejamas su inbrydingu (artimos giminystės paukščių poravimu), todėl reikėtų to vengti, o rizikai sumažinti imti jaunus patinus. Jei kiaušiniai apvaisinti, bet perinimo laikotarpiu nesivysto, problema dažnai susijusi su kiaušinių laikymu prieš perinimą per žemoje ar aukštoje temperatūroje arba per ilgai, netinkamomis sąlygomis.

Patologijos ir jų priežastys

Pasitaiko įvairių išsiritusių paukščiukų patologijų. Viščiukai gali išsiristi su sukryžiuotu snapeliu - ši patologija siejama su virusinėmis ligomis ir paveldimumu. Kai kuriais atvejais, dėl lesinimo paklaidų ar netinkamos kiaušinių perinimo temperatūros, matyti paukščiukų kreivakaklystė ar kojų iškrypimas. Galvos ir kaklo audinių edema pasitaiko, kai užtrunka išsiritimas, susijęs su per žema temperatūra inkubatoriuje. Anksčiau laiko paukščiukai gali išsiristi, jei perinami kiaušiniai yra maži arba inkubatoriuje per aukšta temperatūra.

Omfalitas: ligos priežastys, požymiai ir profilaktika

Omfalitas - tai jaunų paukščiukų liga, kuriai būdingas bambos uždegimas, dažnai pasireiškiantis kartu su trynio maišo uždegimu. Pirminė omfalito priežastis yra ką tik išsiritusio paukščiuko atviros bambos kontaktas su nešvariais paviršiais. Omfalitas siejamas su temperatūros, drėgmės rodiklių paklaidomis kiaušinių perinimo paskutinėmis dienomis, netinkamu kiaušinių sandėliavimu, perinamų kiaušinių, inkubatorių ar paukščiukų transportavimo dėžučių užteršimu.

Ligos požymiai: Omfalito atveju per išorinę apžiūrą randamas bambos uždegimas, neužsidaręs bambos žiedas, šlapia apatinė paukščiuko pilvo dalis, bambos pažeidimo vietoje gali būti susidaręs šašas. Paukščiukai apatiški, nelesa, būriuojasi, glaudžiasi prie šilumos šaltinio, jų galvos nulinkusios. Jie nepriauga svorio, paukštidėje matyti padidėjęs iki dviejų savaičių amžiaus viščiukų gaištamumas, siekiantis iki 15 proc., o kalakučiukų - net 50 proc.

Profilaktika: Specifinio gydymo nuo omfalito nėra. Ligos profilaktikai labai svarbu kontroliuoti temperatūrą ir drėgnumą, taip pat sanitarines sąlygas inkubatoriuje. Perinti turi būti naudojami švarūs, neįskilę kiaušiniai. Inkubatorius po kiekvieno perinimo turi būti nuodugniai išvalytas ir dezinfekuotas.

Natūralus perėjimas: vištos-perekšlės vaidmuo

Nors dauguma pramoninių paukštynų renkasi dirbtinį perėjimą, daugelis smulkių ūkininkų vis dar pasitiki natūraliu perėjimo instinktu.

Perėjimo instinktas ir veislių įtaka

Įvairių paukščių rūšių perėjimo instinktas nevienodas. Gerai peri mėsinės vištos ir kalakutės, o dėsliosios vištos - blogai. Kuo labiau pramoninė vištų veislė, tuo silpnesnis perėjimo instinktas. Kai kurios veislės, tokios kaip šilkinės vištos, yra žinomos dėl savo puikių perėjimo įgūdžių ir dažnai naudojamos kaip "auklės" kitų veislių kiaušiniams.

Perėjimo sąlygos ir trukmė

Perėjimui parinktas paukštis tupdomas į lizdą; tinka aptemdyta, vėdinama patalpa, kurioje temperatūra 10-12 °C. Perintiems paukščiams būtina ramybė. Po perekšlėmis kiaušinių dedama tiek, kad jos gerai aptūptų: po višta dedama 15-17 vištų, 9-11 kalakučių ar ančių, 5-7 žąsų kiaušiniai. Vištos ir kalakutės peri ne tik savo, bet ir kitų paukščių rūšių kiaušinius. Standartinė vištos perėjimo trukmė yra 21 diena.

Aplinkos įtaka perėjimo sėkmei

Aplinkos sąlygos, kuriose višta peri kiaušinius, gali turėti įtakos perėjimo trukmei ir sėkmei. Ideali temperatūra perėjimo metu turėtų būti apie 37,5-38,5 °C. Rekomenduojama palaikyti 50-60 % drėgmę, kad kiaušiniai neišdžiūtų. Be to, triukšmas ir stresas gali trukdyti vištos perėjimui. Vištos, kurios jaučia nuolatinį stresą, gali palikti lizdą arba netinkamai prižiūrėti kiaušinius. Svarbu užtikrinti ramų ir saugų lizdą.

Kaip atpažinti perinčią vištą

Atpažinti, kad višta peri, yra svarbu, kad galėtumėte jai suteikti tinkamas sąlygas. Yra keletas požymių, kurie rodo, kad višta ruošiasi perėti arba jau peri:

• Sėdi ant kiaušinių: Višta nuolat sėdi ant kiaušinių ir nenori palikti lizdo.
• Pūsta plunksnos: Perinti višta gali atrodyti pūsta, nes ji bando sulaikyti šilumą.
• Agresyvumas: Višta gali tapti agresyvi, jei kas nors artinasi prie jos lizdo, gindama savo kiaušinius.
• Sumažėjęs kiaušinių dėjimas: Kai višta pradeda perėti, ji nustoja dėti kiaušinius.
• Lizdo ruošimas: Višta gali pradėti ruošti lizdą, tampydama plunksnas ir dėdama jas į lizdą, kad padarytų jį patogesnį.
• Specifinis garsas: Perinti višta gali skleisti specifinį garsą, kuris skiriasi nuo įprasto kudakavimo.

Pagalba perinčiai vištai

Padėti perinčiai vištai yra svarbu, kad užtikrintumėte sėkmingą perėjimą ir sveikų viščiukų išsiritimą:

• Sukurkite tinkamą lizdą: Lizdas turėtų būti ramus, tamsus ir saugus, pakankamai didelis.
• Užtikrinkite švarą: Lizdas turėtų būti švarus ir sausas.
• Pasiūlykite maisto ir vandens: Maistas ir vanduo turėtų būti šalia lizdo, kad višta galėtų lengvai pasiekti. Perėjimo metu perekšlė lesinama grūdais, žole, šakniavaisiais, gyvūninės kilmės lesalais, jai beriama kriauklelių ir kreidos, duodama švaraus vandens.
• Stebėkite vištą: Reguliariai stebėkite vištą, kad įsitikintumėte, jog ji yra sveika ir tinkamai prižiūri kiaušinius.
• Apsaugokite nuo plėšrūnų: Užtikrinkite, kad lizdas būtų apsaugotas nuo plėšrūnų.
• Pašalinkite nereikalingus kiaušinius: Jei višta peri per daug kiaušinių, ji gali nesugebėti tinkamai apšildyti visų.

Kas nutinka, jei višta neperi nustatytą laiką

Jei višta neperi kiaušinių 21 dieną, yra keletas galimų priežasčių:

• Nevaisingi kiaušiniai: Jei kiaušiniai yra nevaisingi, iš jų neišsiris viščiukai.
• Temperatūros problemos: Per žema arba per aukšta temperatūra gali sukelti embriono žūtį ar lėtesnį vystymąsi.
• Drėgmės problemos: Per žema drėgmė gali išdžiovinti kiaušinius, per aukšta - sukelti pelėsį.
• Vištos sveikatos problemos: Serganti višta gali neturėti pakankamai energijos perėti.
• Per daug trukdžių: Stresas ar triukšmas gali priversti vištą palikti lizdą.
• Kiaušiniai per seni: Seni kiaušiniai gali būti netinkami perėjimui.

Jei praėjo 21 diena ir viščiukai neišsirito, galima palaukti dar kelias dienas. Tačiau jei praėjo daugiau nei 25 dienos ir viščiukai neišsirito, greičiausiai kiaušiniai yra nevaisingi arba embrionai žuvo. Kartais višta gali palikti lizdą po mėnesio, jei perėjimas nebuvo sėkmingas.

Dirbtinis kiaušinių inkubavimas inkubatoriuje

Dirbtinis perėjimas yra puiki alternatyva, kai norima padidinti išsiritimo procentą arba neturima perinčios vištos.

Kada rinktis dirbtinį perėjimą

Jei neturite vištos, kuri norėtų perėti, arba norite užtikrinti didesnį viščiukų išsiritimo procentą, galite naudoti dirbtinį perėjimą. Dirbtinis perėjimas atliekamas naudojant inkubatorių, kuris reguliuoja temperatūrą ir drėgmę, reikalingą embrionų vystymuisi. Inkubatoriai gali būti įvairių dydžių ir konfigūracijų.

Inkubatoriaus paruošimas ir parametrų nustatymas

Dirbtinis perėjimas reikalauja daugiau priežiūros ir dėmesio nei natūralus. Paruoškite inkubatorių maždaug savaitę prieš atvykstant vaisingiems kiaušiniams. Išplaukite jį 10 proc. baliklio tirpalu, po to šiltu muiluotu vandeniu ir kruopščiai nuplaukite. Kai inkubatorius bus švarus ir sausas, įjunkite jį ir įsitikinkite, kad nuolat palaikoma reikiama temperatūra ir drėgmė. Tuomet pastatykite inkubatorių vietoje, kurioje aplinkos temperatūra yra stabili ir nėra skersvėjo pavojaus. Temperatūra ir drėgmė inkubatoriuje yra kritiniai veiksniai sėkmingam kiaušinių perėjimui.

• Optimali temperatūra: 100,5 °F (38 °C). Diapazonas: 99-102 °F (37-39 °C).
• Santykinė drėgmė 1-17 dienomis: 50-55 proc.
• Santykinė drėgmė 18-21 dienomis: 18 dieną padidinkite iki 70 proc.

Vaisingų kiaušinių pasirinkimas ir įdėjimas

Pirmas dalykas, ko jums prireiks norint išperinti viščiukus, yra vaisingi kiaušiniai. Parduotuvėje parduodami kiaušiniai nėra vaisingi. Vaisingus kiaušinius galima surinkti iš vištų, kurios gyvena kartu su gaidžiu, arba užsisakyti iš veislyno. Planuokite iš karto sudėti mažiausiai šešis kiaušinius. Kiaušinius dėkite į inkubatoriaus dėklą didesniu galu į viršų, siauresniu galu - žemyn. Kartu išsiritusių viščiukų skaičius ypač svarbus, nes vištos yra bandomis gyvenantys paukščiai ir joms reikia draugijos.

Kiaušinių vartymas inkubacijos metu

Inkubavimo procesas reikalauja reguliaraus kiaušinių vartymo. Kiaušinius būtina fiziškai sukti, kad besivystantis viščiukas neprilipdytų prie lukšto. Moksliškai kalbant, embrionas turi gulėti ant trynio viršaus. Trynys linkęs kilti į viršų, virš baltymo, linkdamas prie lukšto, jei kiaušinis nėra verčiamas. Dėl to besivystantis embrionas gali prikibti prie lukšto ir žūti. Vartyti reikia bent tris kartus per parą pirmąsias 18 dienų.

Kiaušinių apvaisinimo tikrinimas (peršvietimas)

Norint įsitikinti, kad inkubuojami apvaisinti kiaušiniai, rekomenduojama juos patikrinti praėjus maždaug savaitei nuo inkubacijos pradžios. Tai galima padaryti naudojant kiaušinių sklaidytuvą (peršviečiant kiaušinį šviesa). Apvaisintame kiaušinyje matysis smulkūs kraujagyslių tinklai ir tamsus taškelis - embrionas. Jei kiaušinis yra skaidrus, vadinasi, jis neapvaisintas ir jį galima pašalinti. Šis patikrinimas padeda atlaisvinti vietą inkubatoriuje ir užtikrinti, kad šildomi tik tie kiaušiniai, iš kurių gali išsiristi viščiukai.

Šiuolaikiniai viščiukų lyties nustatymo metodai

Viščiukų lyties nustatymo problema yra labai aktuali pramoniniams paukštynams. Vien tik Vokietijoje kasmet sunaikinami 45 milijonai tik išsiritusių mažų gaidelių. Tradicinė nuomonė, kad temperatūra inkubacijos metu neturi reikšmės paukščių lyčiai, yra ginčytina. Manoma, kad aukštesnė temperatūra gali sunaikinti kiaušinius, kuriuose yra gaidelių embrionai, nes gaidžiukų embrionai yra mažiau atsparūs temperatūrai negu vištelių.

2018 metais po ilgų tyrimų ir milijonų eurų investicijų grupė mokslininkų Vokietijoje surado būdą, kaip nuspėti paukščiuko lytį prieš jam išsiritant. Fermeriai galės nustatyti viščiuko lytį po 8 dienų inkubacijos. Proceso metu lazeris pradegina kiaušinyje ne didesnę kaip 0,3 mm skylutę. Neinvaziniu būdu paimamas skystis ir dedamas ant žymeklio. Pagal gautos spalvos rezultatą yra žinoma viščiukų lytis. Vyriškos lyties kiaušinius bus galima panaudoti kitų gyvūnų maitinimui, o moteriškos lyties - palikti išsiristi. Toks lyties nustatymo procesas yra paprastas ir paklausus, o kai kurios šalys planuoja uždrausti viščiukų gaidelių naikinimą.

Viščiukų priežiūra po išsiritimo

Kai viščiukai išsirita, jiems reikia specialios priežiūros, kad užtikrintumėte jų gerą startą gyvenime.

Šiluma

Pirmiausia, svarbu užtikrinti, kad jie būtų šiltai. Viščiukams reikia šilumos šaltinio, ypač pirmosiomis savaitėmis. Galima naudoti specialias šildymo lempas arba brooderį - specialią dėžę su šildymo elementu. Temperatūra brooderio viduje turėtų būti apie 35 °C pirmąją savaitę, o vėliau palaipsniui mažinama.

Lesalas ir vanduo

Prieš viščiukams išsiritant, įsitikinkite, kad turite pakankamai pašaro. Išsiritusiems viščiukams iš karto reikia duoti pilnaverčio pašaro, kai jie įdedami į šildomą dėžę. Viščiukams taip pat reikia nuolatinio priėjimo prie maisto ir vandens. Galima naudoti specialų viščiukų lesalą, kuris yra smulkus ir lengvai virškinamas. Vanduo turėtų būti švarus ir visada prieinamas.

Apsauga ir stebėjimas

Svarbu užtikrinti, kad viščiukai būtų apsaugoti nuo plėšrūnų ir kitų pavojų. Viščiukus galima laikyti aptvare arba narve, kad jie būtų saugūs. Taip pat svarbu stebėti viščiukų sveikatą ir nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją, jei pastebėjote kokių nors sveikatos problemų.

tags: #vienam #perejimui #dedami #kiausiniai

• Sužinokite viską apie nėštumą ir gimdymą čia
• Kaip rasti optimalius sprendimus dėl vaiko bendravimo?
• Baseinas Mažeikių rajone
• Lietuvos miškininkų sąjungos istorija ir dabartis
• Sužinokite, kodėl vaikui skauda pilvą