Daugelis tėvų, auginančių 4-12 m. vaikus, žino apie vadinamųjų augimo skausmų egzistavimą. Nereta šeima, auginanti vaiką nuo trejų iki dešimties metų amžiaus, susiduria su šia problema. Tačiau vaikų blauzdų skausmai gali turėti ir kur kas rimtesnių priežasčių, todėl svarbu atskirti, kada tai yra gerybiniai „augimo skausmai“, o kada reikalinga mediko konsultacija.
Tiek mergaitės, tiek berniukai turi du augimo šuolius: nuo trejų iki penkerių metų ir nuo aštuonerių iki trylikos. Šiuo laikotarpiu gali pasireikšti taip vadinami „augimo skausmai“. Augimo skausmai - tai gerybiniai, dažniausiai naktį pasireiškiantys kojų skausmai, būdingi 3-13 metų vaikams. Jie paveikia 10-30 proc. vaikų ir yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių tėvai kreipiasi į vaikų ortopedą. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad nuo 10 iki 30 % vaikų vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu patiria augimo skausmus.
Dažniausiai vaikai diskomfortą jaučia vakare prieš miegą arba prabunda dėl kelių ar blauzdų diegimo naktį. Dažniausiai vaikas prabunda naktį, skundžiasi, kad skauda blauzdas ar kelio sąnarius, prašo pamasažuoti kojas, o po kurio laiko vėl užmiega. Ryte jie jau nieko nejaučia, eina į mokyklą ir užsiima įprasta veikla. Tačiau po to simptomai kartojasi.
„Augimo skausmai kiekvienam yra skirtingi. Dažniausiai vaikas jaučia gilų mėšlungį ar skausmą, kuris gali būti lengvas arba ganėtinai stiprus. Vienus simptomai kamuoja vos porą minučių, kitus - kelias valandas. Augimo skausmai gali būti periodiniai, o kai kuriems berniukams ir mergaitėms gali pasireikšti kasdien.“
Priežastys nėra aiškios. Dažnai klaidingai manoma, kad šiuos negalavimus sukelia kaulų augimas. Tačiau skeletas didėja lėtai, net esant augimo šuoliams. Šis procesas tikrai nesukelia skausmo. Taigi nors pavadinimas „augimo skausmai“ yra plačiai vartojamas, tikroji priežastis nėra iki galo aiški. Vaikui kojų skausmo epizodai gali pasireikšti kelias dienas iš eilės, paskui dingti ir vėl kartotis.
2023 m. žurnale Pediatrics publikuota sisteminė apžvalga, apėmusi 20 klinikinių tyrimų, patvirtino, kad augimo skausmai yra gerybinė būklė, nesusijusi su kaulų augimu ar struktūriniais pakitimais. Tyrimų duomenimis, iki 50 proc. vaikų su augimo skausmais turi padidėjusį sąnarių paslankumą (hipermobilumą).

Augimo skausmai nėra liga, todėl specifinio gydymo ar profilaktikos nuo augimo skausmų nėra. Jeigu tai tikrai augimo skausmai, specialaus gydymo jiems nereikia. Taikomos tik simptomus malšinančios priemonės:
Lengvai numalšinami skausmai. Paprastai pakanka kojas pamasažuoti, šiltai užkloti, ir vaikas ramiai užmiega. Skausmą malšina ne tik vaistai, bet ir švelnus suaugusiųjų elgesys, glamonės, žodis, šiluma, dėmesio nukreipimas į neįprastą žaidimą. Baimė skausmą sustiprina.
Taip pat yra svarbi subalansuota mityba ir poilsio režimas. Paaugliai dažnai linkę nesilaikyti įprastos rutinos, ilgai vakaroja, sėdi prie kompiuterio, „skrolina“ telefone. Jaunam žmogui reikia mažiausiai 8,5 - 9 valandų miego per naktį. Tačiau tyrimai rodo, kad tik 15 proc. jaunuolių naktimis miega 8 valandas. Be to, fizinis aktyvumas taip yra labai būtinas, norint maksimaliai padidinti kaulų tankį ir stiprumą augimo metu - svarbiausia, kad krūviai būtų tinkami.
Blauzdos raumenų skausmas nėra tik raumenų patempimo pasekmė. Neretai tai gali būti ir susijęs su kitomis būklėmis.
Padidėjęs fizinis aktyvumas taip pat gali būti į augimo skausmus panašaus diskomforto priežastimi. Gydytojos teigimu, labai aktyviems vaikams sunku nustatyti, ar tai yra augimo skausmai ar nuo per didelio sportinio krūvio kylantys negalavimai - ypač jei mažametis ar paauglys žaidžia futbolą 12 valandų per savaitę arba lanko baleto pamokas ir šoka po 3 valandas per dieną. Taigi labai aktyviems vaikams ne visada lengva atskirti, ar vaikui skauda kojas dėl augimo, ar dėl per didelio fizinio krūvio.
„Jei manote, kad skausmas kyla dėl pernelyg didelio sportinio aktyvumo, dažnai patariame tėvams įtikinti atžalas įsiklausyti į savo kūną ir padaryti pertrauką,“ - sako „Ortopro“ klinikos vaikų chirurgė Julija Prosianikova. Taip, labai aktyvūs vaikai (pvz., futbolininkai, šokėjai, gimnastai) gali jausti skausmus dėl per didelio fizinio krūvio.
Priešmokyklinio amžiaus vaikas, norėdamas atkreipti į save dėmesį, sako tai, ką girdėjo iš jam artimų žmonių, kurie skundžiasi širdies, krūtinės skausmu. Šono skausmai dažniausiai atsiranda staiga. Pamokykite vaiką prieš daug jėgų reikalaujančius fizinius užsiėmimus apšilti, pvz., padaryti pratimus - rankų pirštais paliesti kojų pirštus, daug sykių pritūpti; ištiestas rankas pakelti virš galvos ir lėtai lenktis į šonus. Po to nuleisti rankas, paskui ištiesti jas pirmyn, sulenkiant nugarą ir pečius. Vėliau atsipalaiduoti, giliai lėtai įkvėpti. Skatinkite vaiką nuolat žaisti judrius žaidimus. Jeigu vaikas šono skausmais skundžiasi po treniruočių, pakalbėkite su treneriu, kad laikinai, kol vaikas pripras prie jo duodamo fizinio krūvio, jam parinktų mažesnį fizinį krūvį.
Staiga atsiradęs blauzdos skausmas verčia mus galvoti, jog tai yra raumens patempimo pasekmė, tačiau ar iš tikrųjų kojų skausmą blauzdose gali sukelti tik tai? Blauzdos raumens patempimas pasireiškia kai užpakulinei blauzdos grupei priskiriami raumenys patiria didesnį tempimą nei pajėgia atlaikyti.
| Laipsnis | Aprašymas | Simptomai | Gijimo laikas |
|---|---|---|---|
| Pirmasis | Smulkūs raumens skaidulų mikro įplyšimai. | Neapsunkina vaikščiojimo ar bėgimo, raumuo gali būti skausmingas. | Apie 1-2 savaites. |
| Antrasis | Didesni raumens skaidulų plyšimai. | Stiprus skausmas, apribojama veikla, dažnai tenka visiškai nutraukti. | Nuo 5 iki 8 savaičių po traumos. |
| Trečiasis | Stiprus raumenų patempimas ar net visiškas nutraukimas. | Itin stiprus skausmas, galimas chirurginės operacijos poreikis. | Ilgesnis, priklausomai nuo gydymo. |
Pirmoji pagalba patempus raumenį (RICE principas):
Kineziterapinių pratimų kompleksas, stiprinantis blauzdikaulio raumenis, taip pat giliųjų audinių masažas. Priklausomai nuo pažeidimo sunkumo, raumens atsistatymui gali būti rekomenduojama reabilitacija su kineziterapeuto sudaryta pratimų programa. Praėjus ūmiam skausmui dažniausiai rekomenduojama atlikti pasyvaus tempimo pratimus, kurių metu raumuo laikomas ištemptas pasinaudojant kita savo kūno dalimi arba kito žmogaus pagalba. Kai raumuo sugyja, rekomenduojama atlikti reguliarius blauzdos raumens tempimo ir judesių amplitudės didinimo pratimus ir taip sustiprinti raumenį. Atliekant savimasažą tikslinga naudoti volą, kadangi voluojant traumuotą vietą aktyvinama kraujotaka ir yra sumažinamas pažeistoje vietoje besiformuojantis randas. Po blauzdos raumenų pažeidimo itin svarbu atlikti Achilo sausgyslės tempimo pratimus, kurių dėka sumažinama pakartotinio pažeidimo rizika. Svarbu pabrėžti, kad po blauzdos raumenų plyšimo ir reabilitacijos į kasdienę veiklą ar sportą reikia sugrįžti palaipsniui.
Be patempimų, blauzdų skausmus gali sukelti ir kitos būklės:
Blounto liga, dar žinoma kaip tibia vara, yra augimo sutrikimas, pažeidžiantis blauzdos kaulus, ypač blauzdikaulį. Šiai būklei būdingas nenormalus blauzdikaulio išlinkimas, dėl kurio kojos išlinksta. Blounto liga yra reikšminga ne tik dėl savo poveikio fizinei išvaizdai ir judrumui, bet ir dėl galimo ilgalaikio poveikio sąnarių sveikatai ir funkcijai.

Blounto liga yra raidos sutrikimas, dėl kurio blauzdikaulis nenormaliai auga, todėl kaulas išlinksta į išorę. Ši būklė gali pasireikšti vaikams ir paaugliams, ypač spartaus augimo laikotarpiu. Blounto ligą galima suskirstyti į dvi rūšis: kūdikių ir paauglių. Kūdikių forma paprastai pasireiškia vaikams iki ketverių metų, o paauglių forma - vyresniems vaikams ir paaugliams. Nėra tvirtų įrodymų, siejančių infekcinius agentus ar specifinius aplinkos veiksnius su Blounto ligos išsivystymu.
Genetinis polinkis: Genetinis polinkis gali turėti įtakos Blounto ligos vystymuisi. Kai kurie tyrimai rodo, kad vaikai, kurių šeimoje yra šios ligos atvejų, turi didesnę riziką. Be to, tam tikri genetiniai sindromai, turintys įtakos kaulų augimui ir vystymuisi, taip pat gali padidinti jautrumą Blounto ligai.
Mityba ir gyvenimo būdas: Nors gyvenimo būdas ir mitybos veiksniai nėra tiesioginės Blounto ligos priežastys, jie gali turėti įtakos bendrai kaulų sveikatai. Mityba, kurioje trūksta būtinų maistinių medžiagų, tokių kaip kalcis ir vitaminas D, gali lemti kaulų silpnumą ir pabloginti būklę. Nutukimas gali padidinti mechaninį blauzdikaulio krūvį, o tai gali pabloginti su Blounto liga susijusį iškrypimą.
Blounto ligos simptomai gali skirtis priklausomai nuo būklės sunkumo. Ankstyvieji Blounto ligos požymiai yra pastebimas kojų išlinkimas, kelio skausmas ir sunkumai vaikščiojant. Blounto ligos diagnozė prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo.
Blounto ligos gydymas priklauso nuo paciento amžiaus, būklės sunkumo ir progresuojančios ligos. Lengvais atvejais, ypač kūdikiams, Blounto liga gali išnykti savaime vaikui augant. Sunkesniais atvejais arba kai konservatyvios priemonės nepadeda, gali prireikti chirurginės intervencijos. Subalansuota mityba, kurioje gausu kalcio ir vitamino D, yra labai svarbi kaulų sveikatai. Ankstyva diagnozė ir intervencija paprastai lemia geresnius rezultatus. Ilgalaikis poveikis gali būti sąnarių skausmas, osteoartritas ir funkciniai apribojimai, jei būklė negydoma.
Svarbu laiku išsiaiškinti tikslias skausmo priežastis, kad, pasitvirtinus ligos scenarijui, būtų galima kuo skubiau imtis gydymo. Bet kuriam vaikui, kuris jaučia skausmą ryte ar dieną, šlubuoja arba kyla sunkumų normaliai bėgioti ir žaisti, reikia atlikti pilną medicininę apžiūrą. Šie negalavimai, greičiausiai, niekaip nebus susiję su augimo skausmais.
„Jei jūsų vaikui skauda ilgą laiką, visą dieną, skausmas nepraeina ryte ir jį lydi netgi karščiavimas, diegia sąnarius, jei šlubuoja arba teikia pirmenybę vienai kojai, jaučiasi pavargęs, mažiau aktyvus nei įprastai - turėtumėte kreiptis į gydytoją, kad nepradelstumėte ligos pradžios.“ Skausmas susijęs su žinoma priežastimi, t. y. skausmas labai aiškiai lokalizuotas, kartojasi toje pačioje vietoje. Yra kitų simptomų, pvz., infekcinės ligos požymiai.
Pasikonsultuoti derėtų ir turint antsvorio. Tai papildomai apkrauna raiščių - raumenų aparatą.
Pirmiausia vaikui rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus, kurie gali parodyti prasidėjusius uždegiminius procesus. „Ortopro“ klinikoje dirba 6 vaikų ortopedai-traumatologai ir chirurgai, kurie konsultuoja dėl augimo skausmų, plokščiapėdystės, laikysenos ir eisenos sutrikimų, skoliozės ir kūdikių klubų displazijos. Konsultacijos metu atliekama echoskopija ir, jei reikia, rentgenas - kad būtų galima patikimai atskirti augimo skausmus nuo rimtesnių būklių. Tėvai turėtų kreiptis į gydytoją, jei pastebi stiprų kojų skausmą, sunkumų vaikštant arba sparčiai progresuoja kojų linkis.