Vaikų ir paauglių psichikos sveikata: iššūkiai, požymiai ir pagalbos galimybės

Gera psichologinė savijauta yra pagrindas vaiko sveikatai, sėkmingam vystymuisi ir tolimesniam gyvenimui. Tačiau Lietuvoje vaikų ir paauglių psichikos sveikatos situacija kelia vis didesnį susirūpinimą.

Aktuali situacija ir statistika Lietuvoje

Maždaug pusė psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14-ųjų gyvenimo metų. Negydomi vaikų psichikos sutrikimai ir paauglių psichikos problemos gali turėti ilgalaikių pasekmių - vyresniame amžiuje gali kilti emociniai, elgesio sunkumai ar pasireikšti dar sunkesni psichikos sveikatos sutrikimai.

Šiuo metu 32 proc. 7-14 metų amžiaus vaikų Lietuvoje turi labai rimtų elgesio ir emocinių problemų, siekiančių sutrikimo rizikos lygį, kas reiškia - tikėtina diagnozė. Palyginus su priešpandeminiu laikotarpiu, rimtų psichikos sveikatos problemų turinčių vaikų skaičius padidėjo tris kartus, rodo tyrimo „Ilgalaikis ekranų poveikis vaikų fizinei ir psichikos sveikatai*“, finansuojamo Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, duomenys.

Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų tyrimo duomenimis, 2021 m. balandį apklausus per 500 vaikų, emocinių sutrikimų riziką šiuo metu patiria beveik kas trečias (30 proc.), dėmesio sutrikimų - kas ketvirtas (26 proc.), o bendrai bet kokio elgesio ar emocijų sutrikimo riziką šalyje patiria trečdalis 7-14 metų amžiaus vaikų (32 proc.).

Vaikų psichikos sveikatos rodikliai Lietuvoje (2021 m. balandis)

VU mokslininkų tyrimo duomenimis, po pandemijos stebimi šie rodikliai:

Bendrai bet kokio elgesio ar emocijų sutrikimo riziką šalyje patiria trečdalis 7-14 metų amžiaus vaikų (32 proc.). Palyginus su priešpandeminiu laikotarpiu, rimtų psichikos sveikatos problemų turinčių vaikų skaičius padidėjo tris kartus.

„2020-ieji buvo paskelbti Vaikų emocinės gerovės metais. Paradoksalu, tačiau šiandien stebime labai rimtas vaikų ir paauglių psichikos sveikatos prastėjimo tendencijas. Skaičiai šokiruoja ir rėkia apie vis dar nematomą visuomenėje problemą. Vaikai neretai serga tyliai ir šį vaikų pagalbos šauksmą kol kas mažai kas girdi. Vaikų emocinė gerovė ir švietimas turi tapti prioritetu valstybėje.”

Priežastys ir veiksniai, darantys įtaką psichikos sveikatai

Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos sunkumų priežastys dažniausiai yra daugialypės. Joms įtakos gali turėti biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Reikšmės gali turėti genetinis polinkis, nervų sistemos jautrumas, ilgalaikis stresas, patyčios, sunkumai šeimoje, trauminės patirtys, didelis akademinis ar socialinis spaudimas.

VU mokslininkai jau praėjusio karantino metu net dviejuose tyrimuose pastebėjo, kad trečdalio vaikų emocinė savijauta šalyje blogėja. Praėjusią vasarą ir ankstyvą rudenį, vaikams sugrįžus į mokyklas, buvo fiksuojamas žymus pagerėjimas, o nuo 2020-ųjų vėlyvo rudens iki šio pavasario - nuolatinis blogėjimas.

Psichikos sveikatos specialistai įspėja: pastaruosius dvejus metus besitęsianti pandemija ir šių dienų karas Ukrainoje gali išprovokuoti vaikų ir paauglių sunkiai kontroliuojamą nerimą, pablogėjusią emocinę sveikatą, išauginti psichologinį pažeidžiamumą, padidinti konfliktinių situacijų šeimoje ar mokykloje, net lemti psichikos ar elgesio sunkumų atsiradimą.

Be to, džiaugsmai ir rūpesčiai, su kuriais vaikai susiduria būdami prie ekranų, paveikia juos taip pat stipriai, kaip ir realiame gyvenime. Žalingas turinys, patyčios, sekstingas, viliojimas - tik dalis pavojų, su kuriais vaikai susiduria internete.

Daugumos paauglių raidos uždaviniai šiais mokslo metais nevyko, nes šiame amžiaus tarpsnyje turi būti bendraujama bendraamžių grupėse. Mokymosi laiko praradimui spręsti reikės papildomos paramos grįžus į mokyklą.

Psichikos sveikatos sutrikimų požymiai

Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos sutrikimų požymiai gali būti įvairūs. Priešmokykliniame amžiuje neretai pasitaiko brandumo mokyklai problemos, elgesio ir emocijų, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai.

Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys atsisako anksčiau valgytų patiekalų, vengia valgyti kartu su šeima ar draugais, ženkliai mažina maisto porcijas, pradėjo itin daug sportuoti, slepia savo kūną po laisvais drabužiais. Jei įtariate, jog jūsų vaikas susiduria su sunkumais, galite drąsiai kreiptis pagalbos.

Tėvų vaidmuo ir pagalba vaikui

Vaiko raida nėra jau visai toks savaiminis dalykas, čia svarbus ir suaugusiųjų vaidmuo. Štai keletas pagrindinių aspektų, į kuriuos tėvai turėtų atkreipti dėmesį:

1. Vaiko supratimas

   Tai pats svarbiausias dalykas, kurio gali išmokti tėvai. Mokytis draugiškai vadovauti ir rūpintis augančiu vaiku, yra labai naudinga. Svarbu atsiminti, kad vaikui yra būdingi unikalūs asmenybės bruožai, kurie išliks visą gyvenimą. Pabandykite stebėti vaiką, kai jis miega, žaidžia ar valgo. Kokie bruožai pasirodo nuolatos? Kuo vaikas mėgsta užsiimti? Ar jam lengva prisitaikyti prie naujų aplinkybių, ar užtrunka laiko? Tai yra įprastos vaikų savybės. Kiek tik galite, skirkite laiko kalbėtis su vaiku. Tai svarbiausias būdas gauti informaciją, suprasti jį ir situacijas. Mažiems vaikams reikalinga mažiau žodinio bendravimo, ir daugiau veido išraiškų, kūno kalbos, kad suprasti jų jausmus bei išgyvenimus. Vaikai svajoja leisti laiką su tėvais. Dėl to jie jaučiasi ypatingi. Labai svarbu būtų reguliariai rasti laiko pažaisti su vaiku. Geriausia būtų, jei būtų žaidžiamai atskirai su kiekvienu, ir su grupe vaikų, su visais žmonėmis, gyvenančiai namuose.

2. Pasitikėjimo savimi ugdymas

   Pasitikėjimas savimi yra pagrindinis kriterijus sėkmingam gyvenimui. Pozityvus savęs suvokimas ir sveikas pasitikėjimas savimi yra ypatingai svarbūs, kad vaikai ir paaugliai būtų laimingi ir gyventų sėkmingą gyvenimą. Pozityvūs tėvų ir vaikų santykiai yra svarbiausias fonas, vaikui užsiauginti sveiką pagarbą, ir požiūrį į save bei aplinkinius.

3. Socialinių gebėjimų lavinimas

   Dėl vienų ar kitų priežasčių, kai kuriems vaikams sunkiau ir ilgiau trunka išvystyti socialinius gebėjimus. Kai kurie iš jų sąžiningai siekia draugiškų santykių su bendraamžiais, ir kai nepavyksta, o būna ir susidūrimų su vaikų agresija, jie atsitraukia į šeimą, ir savo kompaniją, kur jaučiasi saugiai. Tikriausiai tėvams nieko nėra skaudžiau, nei vaiko atstūmimas. Tėveliams gerai būtų įsigilinti į socialinės problemos istoriją, ir sudaryti lygiai tokį pat kruopštų planą problemai įveikti, koks būtų sudaromas sveikatos problemos atveju.

Svarbu prisiminti, kad vaikai yra vaikai. Pamirškime vaiko lyginimą su kitais. Prisiminkime, kad drausminimu siekiame mokyti. Taip pat žinokime, kas mus pačius dirgina, kad galėtume reaguoti ramiau ir konstruktyviau.

Konfliktų sprendimas šeimoje

Laikantis tam tikrų principų ir konfliktus priimant kaip natūralią tėvų ir vaikų santykių dalį, juos spręsti kur kas lengviau. Pirmiausia reikėtų nusiraminti patiems tėvams, tada išklausyti vaiką ar paauglį, sugerti dalį jo audringų emocijų ir ieškoti galimo konflikto sprendimo.

Visada naudinga pagalvoti, koks konkretaus konflikto su vaikais ar paaugliais sprendimo būdas būtų konstruktyvus, mokytų deramai atstovėti savo nuomonę arba protingai ieškoti kompromisų. „Paauglystė - kardinalių pokyčių metas vaikams, iššūkių tuo metu kyla ir suaugusiesiems. Svarbu nepamiršti, kad iškilusių problemų smurtas neišspręs, tam yra kitų, kur kas geresnių būdų.“

Tarnybos duomenimis, pernai prieš 10-17 metų vaikus užfiksuoti 1859 galimi smurto atvejai iš 2935. „Tėvams reaguojant į pasikeitusį paauglių elgesį svarbu išlaikyti ramybę, vengti nuolatinių priekaištų, „nekalbadienių“, konfliktų, o svarbiausia - vengti smurto. Būtent šiuo laikotarpiu paauglių santykiai su tėvais galėjo blogėti dėl kylančių iššūkių, įtampų, susijusių su mokymusi, darbu ar buitimi, daugėjo nerimą, stresą patiriančiųjų, suicidines mintis išreiškiančių jaunų žmonių.

Pagalbos paieška ir jos svarba

Anksti pastebėti ir tinkamai įvertinti psichikos sveikatos sunkumai gali padėti išvengti didesnių problemų ateityje. Laiku suteikta pagalba padeda vaikui ar paaugliui geriau suprasti save, sustiprinti emocinį atsparumą, pagerinti kasdienį funkcionavimą ir lengviau augti bei vystytis. Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos sutrikimai yra gydomi, o tinkamai parinkta pagalba gali reikšmingai pagerinti jauno žmogaus savijautą, santykius ir gyvenimo kokybę. Jei reikia - drąsiai nuveskime vaiką į psichoterapiją. Dėl to nei mes, nei vaikas netampame prastesni ar silpnesni.

Pirmasis žingsnis dažniausiai yra išsamus būklės įvertinimas, padedantis suprasti, su kokiais sunkumais susiduria vaikas ar paauglys, kas juos palaiko ir kokia pagalba būtų tinkamiausia. Psichoterapija yra viena svarbiausių pagalbos formų vaikams ir paaugliams, patiriantiems emocinių ar elgesio sunkumų. Ji gali padėti geriau suprasti savo jausmus, išmokti juos reguliuoti, stiprinti savivertę, gerinti bendravimo įgūdžius ir lengviau įveikti kasdienius iššūkius.

Priklausomai nuo situacijos, pagalba gali būti teikiama ne tik vaikui ar paaugliui, bet ir tėvams ar visai šeimai. Tėvų įtraukimas dažnai yra labai svarbi gydymo dalis, nes padeda kurti stabilesnę, saugesnę ir vaikui palankesnę aplinką. Kai kuriais atvejais gali būti reikalinga vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija bei medikamentinis gydymas, ypač jei simptomai yra ryškūs, užsitęsę ar reikšmingai trikdo kasdienį funkcionavimą.

Efektyvus gydymas priklauso nuo sunkumų pobūdžio, jų intensyvumo ir vaiko ar paauglio amžiaus. Dažniausiai taikomas individualizuotas požiūris, derinant psichologinį ar psichiatrinį įvertinimą, psichoterapinę pagalbą, šeimos įtraukimą ir, kai reikia, medikamentinį gydymą. „Kreipimasis į specialistus nereiškia, kad tėvams arba globėjams nepavyko, jie nesusitvarkė ar yra nesėkmingi. Kreipimasis reiškia, kad tėvai ar globėjai neignoruoja vaiko emocinės būklės ir elgesio bei adekvačiai įvertina vaiko poreikius, siekia jam padėti“, - sako S. Bieliūnė.

Psichikos sveikatos paslaugų sistema Lietuvoje ir užsienyje

Turbūt Lietuvoje nėra kitos tokios srities, kurioje būtų toks didelis atotrūkis tarp problemų masto ir daug metų atidėliojamų permainų, kad tos problemos būtų veiksmingai sprendžiamos. Ta sritis - tai vaikų psichikos sveikata ir emocinė gerovė. Visas 20-as amžius pasaulyje buvo vaikystės psichologijos ir naujo supratimo apie tai, kaip reikia padėti vaikams ir šeimoms, amžius. Daug metų Lietuva, tuo metu buvusi okupuota, negalėjo pasinaudoti gerosiomis laisvojo pasaulio praktikomis. Atvirkščiai, per 50 sovietinės okupacijos metų buvo sukurtas toks valstybinių įstaigų tinklas, kurio tikroji misija buvo ne spręsti problemas, o jas paslėpti.

Daug metų buvo tikėtasi proveržio sveikatos sistemoje, teikiant paslaugas vaikams, turintiems psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimų. Pagalbos vaikams standartai skiriasi nuo pagalbos suaugusiems tuo, kad vaikams reikia ypatingai daug ir įvairių nemedikamentinių paslaugų, ir ne tiek pirminiame, kiek antriniame lygyje. Todėl nepriklausomi ekspertai ir nevyriausybinės organizacijos jau daug metų rekomenduoja plėtoti tęstines nemedikamentines ir nestacionarines paslaugas vaikams ir paaugliams, turintiems psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimų.

Ypač svarbu yra sukurti paskatas antrinio lygio nestacionarinių paslaugų plėtrai. Šios paslaugos turėtų būti lemiamos vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūroje. Pirminio lygio centrai negali šių paslaugų teikti, ir ypač vaikams bei paaugliams jų siūloma pagalba yra nepakankama. Deja, antrinio lygio paslaugų - tokių, kokios jau daug metų veikia užsienio valstybėse, Lietuvoje iki šiol nėra.

2013 metais VU tyrėjų komanda, atlikusi Lietuvos psichikos sveikatos politikos įgyvendinimo analizę, ypatingą dėmesį studijoje skyrė nepatenkinamai situacijai vaikų psichikos sveikatos priežiūros srityje. 2015 metais buvo paskelbti tarptautinio projekto ADOCARE rezultatai, o Koalicija „Psichikos sveikata 2030“ parengė Alternatyvų psichikos sveikatos strategijos priemonių planą, kuriame daug dėmesio skyrė vaikų psichikos sveikatos problemų sprendimo būdams ir teikė konkrečius siūlymus. Tačiau proveržio siekiantys ekspertai nusivylė, pasirodžius ilgai lauktam ir 2019 metais pasirašytam Sveikatos apsaugos ministro įsakymui. Nors 2020-ieji Seimo buvo paskelbti vaikų emocinės gerovės metais, tačiau ir vėl jokio proveržio, kad būtų šiuolaikiškai investuojama į emocinę gerovę, nebuvo.

Vaikams ir paaugliams, kurie turi psichikos ir elgesio problemų, reikia ne bet kokios pagalbos. Jiems retai reikia vaistų ar stacionarinio gydymo. Tokios pagalbos reikia dideliam skaičiui vaikų ir paauglių, kurių emocinė ir socialinė raida sutrinka. Ta pagalba turi būti teikiama taip, kad ji būtų draugiška vaikams ir paaugliams, atsižvelgianti į vaiko amžių ir į šeimos ypatumus. Vaikai, o ypač paaugliai, gali būti skeptiški ir net įtarūs suaugusiųjų norams jiems padėti, ir dažnai jų gyvenimiškoji patirtis būna tokia, kad suaugusiais sunku pasitikėti. Neigiamos vaikystės patirtys, kaip dabar įrodyta mokslo, yra svarbiausia priežastis ne tik psichikos sveikatos problemoms, bet ir plačiai paplitusioms kūno ligoms suaugusiųjų amžiuje.

Lietuvoje, kalbant apie paslaugų sistemą, esame stipriai atsilikę. Daugelyje valstybių, po to, kai jos jau investavo daug lėšų į vaikų psichikos sveikatos priežiūrą ankstesniais dešimtmečiais, šiuo metu papildomai plėtojamos įvairios prevencinės ir terapinės paslaugos, skirtos vaikams, paaugliams ir jų šeimos nariams. Europos valstybės, jau ir ankstesniais dešimtmečiais sukūrusios pagalbos sistemą, kurios mes neturime iki šiol, papildomais šimtais milijonų eurų ar svarų visai neseniai vėl didino investicijas vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos paslaugoms bent keletą kartų.

Štai Jungtinė Karalystė, 2008 metais paaiškėjus, kad depresijos gydymas vaistais nėra toks veiksmingas, kaip skelbė farmacijos kampanijos ir nuo jų priklausomi medikai, investavo papildomus 170 milijonų svarų į tai, ką jie vadina „talking therapies“. Visai neseniai, reaguodama į karantino pasekmės vaikų psichikos sveikatai, Jungtinės karalystės Vyriausybė vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūrai papildomai skyrė 79 milijonus svarų iš bendros 500 milijonų svarų pagalbos paketo, pagelbėjant žmonėms tvarkytis su jų psichikos sveikata pandemijos akivaizdoje.

„Kliniškai, labai mažiems vaikams užtenka 2 mėnesių, kad problemos taptų sutrikimais. Mokyklinio amžiaus vaikams problemos tampa sutrikimais per 4-6 mėnesius. Būtent todėl taip svarbu bent iš dalies sugrąžinti vaikus į mokyklas po trijų-keturių mėnesių… Dabar didžioji dalis 11-18 metų vaikų ir paauglių neturi kontaktinio ugdymo jau daugiau kaip pusę metų“, - sako prof. dr. Roma Jusienė. Daugumos paauglių raidos uždaviniai šiais mokslo metais nevyko. Pasaulio bankas kalba apie misijos atgaivinti švietimą svarbą, iškalbingi ir UNESCO konferencijos pranešimai apie prioritetą švietimo atkūrimui, siekiant išvengti kartų katastrofos. Atlikti skaičiavimai, kiek nuostolių atneš mokyklų uždarymas, ekonominių motyvų atidaryti mokyklas galima rasti ir šiame Pasaulio banko dokumente.

Pasaulio sveikatos organizacijai patariančių ekspertų grupė kalba apie esminį tikslą - išlaikyti atvertas mokyklas. Skelbiami ir naujausi įrodymai, kad mokyklos gali saugiai veikti ir pandemijos bangos metu. Britai dar vasarį paskelbė viešą švietimo atsigavimo paketą, Jungtinės Karalystės Ministras Pirmininkas Boris Johnson pripažino, jog mokytojai ir tėvai, ugdydami vaikus namuose, atliko milžinišką darbą, tačiau pabrėžė žinąs, kad klasė - yra geriausia vieta vaikams. Atvėrus mokyklas kitas prioritetas, pasak jo - užtikrinti pagalbą kiekvienam vaikui dėl prarastų mokymosi metų.

Teisiniai aspektai kreipiantis pagalbos

Ligonių kasų specialistų neretai teiraujamasi, ar gali vaikas be tėvų ateiti pas gydytoją. Juk šeimose pasitaiko, kai susirgus vaikui į gydymo įstaigą jo nėra kam palydėti arba palydi jį ne tėvai, o artimieji. Vaikus nuo gimimo iki 18 metų privalomuoju sveikatos draudimu draudžia valstybė, jiems už paslaugas mokėti nereikia, nes už jas sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Tiek fizine, tiek psichine savo vaikų sveikata bei raida visada turi rūpintis tėvai (įtėviai) ar globėjai. Jų pareiga nuo pat gimimo vaiką prirašyti pasirinktoje sutartį su teritorine ligonių kasa turinčioje poliklinikoje, pas pasirinktą šeimos ar vaikų ligų gydytoją. Tėvams ir globėjams reikia žinoti, kad vaikams iki 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jų įstatyminių atstovų sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas. Paciento atstovais pagal įstatymą gali būti: vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas, rūpintojas. Nesant šių atstovų raštiško sutikimo, gydytojas negalės atlikti patikrinimo. Tiesa, kai vaikui būtina skubi medikų pagalba, ji turi būti teikiama ir nesant tokių atstovų.

Problemų kyla, jei į užsienį ilgesniam laikui išvyksta abu tėvai, o vaikai paliekami artimųjų giminaičių priežiūrai. Teisiškai neįforminus laikinosios globos (rūpybos) šie žmonės negali atstovauti vaikams gydymo įstaigoje. Tuo tarpu turint atstovavimo teisę patvirtinantį dokumentą, sunegalavus vaikui, su juo kreipiantis į gydymo įstaigą rūpesčių nekiltų. Tuo tarpu sulaukę 16 metų jaunuoliai jau gali pasirinkti atstovą pagal pavedimą. Šis atstovavimas įforminamas notarine tvarka arba pacientas apie savo pasirinktą atstovą pasirašytinai gali nurodyti savo medicinos dokumentuose. Tad sunegalavus vaikui, į gydymo įstaigą tėveliams, o jei tėvų nėra - globėjams, reikėtų keliauti kartu su vaiku.

Paauglių specifika ir priklausomybių prevencija

Pastaruoju metu, kai aplinkoje daug įtampos ir neapibrėžtumo, paaugliai ypatingai jautriai išgyvena šiuos visuomenėje vykstančius procesus, kurie atsispindi jų šeimose bei aplinkoje. Tokiame amžiuje, nesant patirties bei vidinių resursų labai sunku suprasti įvairius kylančius jausmus, būsenas, įveikti stresą, teisingai įvertinti savo santykius su aplinkiniais. Todėl neretai patikimu būdu įveikti kylančius sunkumus tampa draugų būrys ir svaiginimasis cigaretėmis, alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis.

Daugiausia į „Vaikų liniją“ kreipiasi būtent paaugliai - pernai jie sudarė 56 proc. besikreipusiųjų.

Kauno apskrities priklausomybės ligų centro vaikų ir jaunimo skyrius - vienintelis akredituotas, turintis licenciją (Licencijos Nr. 2305) teikti tokio pobūdžio paslaugas mūsų šalyje, veiklą pradėjo 2006 m. Per 10 darbo metų sukaupėme patirties bei instrumentų, kuriais vadovaudamiesi galime dirbti ir padėti jaunuoliams ir jų šeimų nariams. Pradėję nuo trumpalaikės pagalbos jaunuoliams gyvenantiems Kauno apskrityje, šiuo metu mes aptarnaujame paauglius (nuo 14 iki 18 metų) ir jų artimuosius iš visos Lietuvos.

Teikdami paslaugas savo jauniesiems pacientams siekiame konjunktūrinio ryšio tarp medikamentinio gydymo ir psichosocialinių paslaugų. Įvairių priemonių derinimas - kompleksinė pagalba yra pagrindinis sėkmės garantas, sugrįžtant į produktyvų funkcionavimą savo aplinkoje ir visuomenėje. Aktyvios laisvalaikio formos, pavyzdžiui, muziejų, parodų lankymas, taip pat prisideda prie gerovės.

Vaikų ir jaunimo skyriuje darbo dienomis kasdien vyksta šeši grupiniai užsiėmimai, kurie trunka po vieną valandą. Taip pat per dieną yra skirta 2,5 val. individualioms konsultacijoms. Gydymosi laikotarpiu yra užtikrinamas bendrojo lavinimo ir ugdymo tęstinumas. Užsiėmimus veda ir individualiai konsultuoja skyriaus psichologai bei socialiniai darbuotojai. Du trečdalius dienos veiklas vykdo psichologai (apie 5 val.), o likusį laiką su skyriuje besigydančiais jaunuoliais dirba socialinis darbuotojas (apie 2 val.). Psichologinė pagalba ir priežiūra užtikrinama 24 val. Paslaugos Kauno apskrities priklausomybės ligų centro vaikų ir jaunimo skyriuje teikiamos nemokamai. Asmenims nuo 16 m. Giedraičių g. 8, Kaunas. Darbo laikas nuo 8-17 val. Tel: 8-37 331996.

Apibendrinimas tėvams

O tėvų rankose - didžiulė JĖGA. I. Skuodienė primena, kad ieškoti pagalbos, jeigu jos prireikia, yra visiškai normalu, o galimybių kreiptis pagalbos tikrai yra nemažai. Savivaldybėse taip pat veikia psichikos sveikatos centrai, kurių komandos pasiruošusios padėti tiek paaugliams, tiek jų tėvams. Pripažinkime - psichikos sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė. Tik kalbėdami atvirai ir ieškodami pagalbos galime užtikrinti geresnę vaikų ateitį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijavo trumpų atmintinių tėvams parengimą. Kartu su Valstybinio psichikos sveikatos centro specialistais rengdama informaciją tėvams, SAM identifikavo aktualiausius klausimus, dažniausius pandemijos laikotarpiu išryškėjusius sunkumus, su kuriais susiduria vaikai ir paaugliai.

Lietuvoje plačiai prieinamos psichologinės gerovės paslaugos, atsiradusios COVID-19 pandemijos metu. Šios paslaugos itin tinkamos, kai susiduriama ne su sutrikimais, o sunkumais. Kitaip tariant, išgyvenant skyrybas, susidūrus su elgesio problemomis, netekties atveju ar dėl kitų socialinių veiksnių prireikus pagalbos tiek stiprinti psichikos sveikatą, tiek gauti psichologinę pagalbą.

tags: #vaiku #psichine #sveikata

• Ką verta nuveikti prieš gimus vaikui
• Columbia striukių dydžiai
• Apie tautinio identiteto puoselėjimą bendruomenėse
• Asmeninės refleksijos ir svarbios sukaktys
• Naujienos iš Akušerijos ir ginekologijos srities Panevėžyje