Suomijos vaikų darželiai: holistinis požiūris į ugdymą ir sėkmės paslaptys

Švietimo sistemos tobulinimas yra nuolatinis procesas, o Suomijos modelis, pasižymintis holistiniu požiūriu į ugdymą, dažnai laikomas pavyzdžiu. Šiame straipsnyje aptariami Suomijos vaikų darželių ypatumai, siekiant atskleisti, ko Lietuva galėtų pasimokyti. Straipsnis remiasi ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklos analize, švietimo sistemos apžvalga ir suomiškos patirties įžvalgomis.

Suomijos švietimo sistemos filosofija ir sėkmės paslaptys

Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje Suomijos švietimo sistemos modelis kelia didelį susidomėjimą. Tarptautiniame mokinių raštingumo tyrime PISA Suomija užima lyderio pozicijas, o suomiškos švietimo institucijos pasižymi itin aukšta specialistų rengimo kokybe. Suomijos švietimo sistema kategoriškai pasisako prieš ugdymo standartizavimą ir testus, suteikdama pedagogams platų požiūrį į švietimo tikslus. Vietoj standartų atitikimo, akcentuojamas mokinio parengimas gyvenimui.

Svarbiausi principai ir vertybės

Suomijos švietimo sistema, atkreipusi viso pasaulio edukologų dėmesį, išsiskiria keliais esminiais principais:

• Bendra ilgalaikė politika: Ministrų ir valdančiųjų partijų kaita nekeičia dėmesio švietimo sričiai, sudarant sąlygas tolygiam sistemos tobulinimui.
• Plataus masto įsipareigojimai ateities visuomenės vizijai: Orientuojamasi ne tik į šiuolaikinius, bet ir į ateities poreikius, integruojant mokymosi dalykus ir nuolatos klausiant moksleivių, kas jiems aktualu.
• Lygybė švietime: Ugdymas nemokamas nuo darželių iki universitetų, pasiekdamas ir atokiose vietovėse gyvenančius vaikus. Svarbiausia švietime - lygybė. Suomiai susikūrė tokią švietimo sistemą, kurioje yra atsižvelgiama į kiekvieno mokinio poreikius. Visi mokiniai gauna nemokamus pietus. Mitybos įpročiais rūpinamasi, atsižvelgiama į kiekvieno specialius poreikius, netgi vegetarinę mitybą. Visi vaikai gauna mokymo priemones ir nemokamą maitinimą, todėl socialinės nelygybės savo rate vaikai nemato.
• Sprendimų priėmimas ir atsakomybė vietos lygmeniu: Pagrindiniai sprendimai priimami pačiose mokyklose, kurios įsivertina savo veiklą, kad sprendimai būtų pagrįsti duomenimis.
• Pasitikėjimo kultūra: Laisvė mokykloms ir mokytojams, todėl svarbu - inovatyvūs mokytojai. Nėra jokios inspektavimo sistemos ar valstybinių egzaminų. Mokyklų auditas Suomijoje panaikintas 1990 metais.

Dėl geriausios mokyklų sistemos vardo jau daug metų varžosi kelios valstybės: Pietų Korėja, Suomija, Singapūras, Japonija. Viena iš šalių, kuri nuolatos pasirodo puikiai, yra Suomija. Skirtingai nei Pietų Korėja ar Singapūras, kurie akcentuoja discipliną ir sunkų darbą mokyklose, Suomija žiūri kiek laisviau. Svarbiausias jiems - žmogiškasis aspektas. Testai, anot daugelio suomių, net nėra svarbūs, nes tai - statistika, kuri paslepia tikrąjį žmogaus tobulėjimą.

Ikimokyklinis ugdymas Suomijoje

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų istorija Suomijoje siekia 1860-uosius metus. Tuo metu buvo pradėti steigti vaikų darželiai, skirti padėti šeimoms kokybiškai ugdyti vaikus, ir lopšeliai, kurių paskirtis - užtikrinti mažų vaikų globą, kol tėvai dirbo, taip padedant nedideles pajamas turinčioms šeimoms ar vienišoms mamoms, priverstoms anksti grįžti į darbą iš motinystės atostogų. 1973 metais buvo priimtas Dienos priežiūros centrų aktas, ir vaikų darželiai ir lopšeliai buvo pavadinti bendru pavadinimu, t.y. dienos priežiūros centrais, suvienodinant ir jų paskirtį - užtikrinti vaikų priežiūrą ir ugdymą.

Suomijoje visi vaikai vienus metus prieš privalomąjį mokymą turi teisę dalyvauti savanoriškame ikimokykliniame ugdyme. Priešmokyklinis ugdymas Suomijoje nėra privalomas, tačiau jame dalyvauja 98,5 proc. priešmokyklinio amžiaus vaikų. Išėję į pradinę mokyklą, suomių vaikai joje praleidžia gana trumpą laiką. Darželis suprantamas ne kaip vieta, kurioje galima palikti savo vaiką tuomet, kai dirbi, bet kaip vieta, kurioje vaikas gali žaisti, mokytis, susirasti draugų.

Ikimokyklinis ugdymas prasideda nuo septynerių. Vaikai pradeda eiti į darželį anksti. Darželių kokybe rūpinasi Suomijos valstybė, todėl vaikai neformaliai pradeda mokytis kur kas anksčiau. Jei nori, jie gali išmokti ir skaityti, ir rašyti jau darželyje. Tiesa, tai nėra privaloma. Iki septynerių metų kur kas svarbesnis yra mokymasis per patirtį, žaidimas. Suomiai neskuba, juk vaikai mokosi tuomet, kada yra labiausiai tam pasiruošę.

Ikimokyklinio ugdymo organizavimas ir prieinamumas

Už ikimokyklinio ugdymo organizavimą Suomijoje atsakingos savivaldybės. Jos yra įpareigotos sukurti vietą ugdymo įstaigoje kiekvienam vaikui, kurio tėvai pareiškė norą, kad jų vaikas lankytų ikimokyklinę įstaigą. 2011 metais ikimokyklinio ugdymo įstaigas Suomijoje lankė 55 proc. vaikų nuo gimimo iki 6 metų amžiaus (palyginimui - Lietuvoje 53 proc. vaikų nuo 1 iki 6 metų amžiaus).

Helsinkyje yra daug savivaldybinių vaikų darželių ir privačių vaikų darželių. Savivaldybėje yra suomių kalbančių ar švediškai kalbančių vaikų darželių. Privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklas Suomijoje nėra labai platus, nes kiekvienoje savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vaikams garantuojamas visapusiškas kokybiškas ugdymas(is). Privačios įstaigos steigiamos tik Valdorfo, Montessori ir kitoms alternatyvioms pedagoginėms sistemoms įgyvendinti.

Alternatyvos ikimokykliniam ugdymui

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų nelankantys vaikai Suomijoje prižiūrimi ir ugdomi namuose, o tėvai už tai gauna vadinamąją „namų priežiūros“ pašalpą. Suomijos švietimo strategų nuomone, ikimokyklinio amžiaus vaikams daug naudingiau lankyti savivaldybių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, tačiau dalis tėvų pasirenka vaiko priežiūrą ir ugdymą namuose. Štai kokios alternatyvos yra siūlomos tėvams:

1. Vaikų priežiūra ir ugdymas namuose: Mokama vaikų priežiūros ir ugdymo pašalpa, kurios fiksuotoji dalis gali siekti iki 1 200 Lt per mėnesį už pirmąjį vaiką, o didžiausia kintamoji dalis yra 600 Lt per mėn. už vaiką. Kiekviena savivaldybė gali skirti papildomų lėšų mažas pajamas turinčioms šeimoms ar tėvams, patiems prižiūrintiems vaikus. Šią alternatyvą Suomijoje yra pasirinkę apie 11 proc. šeimų.
2. Šeimos dienos priežiūros centras: Jeigu laisvų vietų savivaldybės darželiuose nėra ir svarstoma apie naujų grupių steigimą, savivaldybė šeimoms gali pasiūlyti susiburti į šeimos dienos priežiūros centrą. Savivaldybė suranda tinkamas patalpas, jas pritaiko vaikų priežiūrai ir ugdymui, parūpina reikalingas priemones. Vienas šeimos dienos priežiūros centras įsteigiamas ne daugiau kaip keturiems vaikams. Grupiniame šeimos dienos priežiūros centre bent vienas auklėtojas turi turėti tinkamą profesinį išsilavinimą.
3. Privati ikimokyklinio ugdymo įstaiga: Tėvai, negavę vietos savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir nesutikę steigti šeimos dienos priežiūros centro, iš savivaldybės gauna pasiūlymą vaikus ugdyti privačioje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Savivaldybė „perka“ ikimokyklinio ugdymo vietas iš privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir padengia visas vienam vaikui tenkančias ikimokyklinio ugdymo sąnaudas. Tokiu atveju tėvai savivaldybei moka tokį pat ikimokyklinio ugdymo mokestį kaip ir visi tėvai, kurių vaikai ugdomi savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose (vidutiniškai siekia apie 500 Lt per mėnesį). Arba savivaldybė gali pasiūlyti vaiko ugdymo privačiose įstaigose kompensaciją, kuri gali siekti iki 2 000 Lt per mėnesį.

Taigi, pasirenkant vieną iš minėtų trijų alternatyvų, vaikams suteikiama galimybė gauti kokybišką ikimokyklinį ugdymą arba nuolatinę tėvų priežiūrą.

Atviros ikimokyklinio ugdymo veiklos

Siekiant užtikrinti kokybiškesnį vaikų ugdymą šeimose, kai kurios savivaldybės šeimoms sudaro galimybę kartu su vaiku dalyvauti nemokamose atvirose ikimokyklinio ugdymo veiklose. Šioms veikloms skiriama aptverta lauko žaidimų aikštelė arba vaikų ir jų šeimų narių veiklai pritaikyta patalpa pastate. Atviros ikimokyklinio ugdymo veiklos metu žaidimų aikštelėje dirba 2-3 ikimokyklinio ugdymo auklėtojo padėjėjai, kurie turi profesinį socialinės rūpybos ir sveikatos priežiūros krypties išsilavinimą (ISCED 3 lygmuo).

Vaikai ir tėvai atvirose ikimokyklinio ugdymo veiklose ir mokymuose gali dalyvauti be jokios išankstinės registracijos. Vienintelė taikoma sąlyga - tėvai negali palikti vaikų šioje aikštelėje ar patalpoje ir išeiti savais reikalais.

Ugdymo filosofija ir metodai

Viena svarbiausių Suomijos ikimokyklinio ugdymo sistemos prielaidų - holistinis požiūris į vaiko augimą, sveikatą, gerovę, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius poreikius. Svarbiausias kiekvieno pedagogo tikslas yra padaryti kuo daugiau dėl kiekvieno vaiko. Gerbiamas kiekvienas vaikas, nepaisant jo tautybės ar religijos.

Individualizuotas ugdymas

Viena iš pagrindinių Suomijos švietimo sistemos savybių yra individualizuotas ugdymas. Šalys, tokios kaip Suomija, stengiasi pereiti prie individualaus santykio su vaiku, keisdamos dėstymo metodus ir sutelkdamos reikalingus pedagoginius resursus. Ugdymas vyksta mažose 3-5 vaikų grupelėse, kur dėmesio centre - vaikas, o auklėtoja - ugdymosi pagalbininkė. Kiekvienam vaikui rengiamas individualus ugdymosi ir priežiūros planas, kuriame bendradarbiauja pedagogai, tėvai ir medicinos darbuotojai. Pabrėžiama, kad kiekvieno vaiko pažanga - individuali, todėl nebandoma pasiekimų standartizuoti.

Mokymosi motyvacija ir patirtinis ugdymas

Ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikus, pagrindinis auklėtojų tikslas - vaiko mokymosi motyvacija. Mokymasis Suomijoje grįstas ne faktų išmokimu, bet jų giliu supratimu. Suomiai jau seniai suprato, kad sausų faktų „kalimas“ išmokimo procese nėra efektyvus. Patirtinis mokymasis prasideda nuo susidomėjimo faktu, nuostabos, klausimų iškėlimo. Vaikas skatinamas aktyviai mąstyti ir daryti išvadas. Taip išmokstama pasitikėti savimi, nebijoti išsakyti savo nuomonės, išklausyti šalia esantį. Sukuriant tam tikrą situaciją ar kontekstą yra įtraukiama kuo daugiau tikrovės, gyvų pavyzdžių, juslės ir emocijų. Patirtiniu mokymusi grįsto mokymosi negalima apriboti griežtais rėmais ir taisyklėmis. Viskas turi vykti tarsi savaime patiriant pažinimo džiaugsmą, be nusivylimo ir neigiamų emocijų. Patirtinis mokymasis nėra individualus procesas. Vaikus reikia paskatinti ir nukreipti dirbti drauge su kitais.

Tiek darželiuose, tiek mokyklose dažniausia naudojamas patirtinis ugdymo metodas, grįstas atradimais, tyrimais, bandymais, pažinimu natūralioje aplinkoje. Sukaupta patirtis vėliau pritaikoma mokantis įvairių dalykų akademiškai.

Skaitymo kultūra

Suomiai - viena iš labiausia skaitančių tautų pasaulyje. Tai atsispindi ir darželių ugdomojoje veikloje - pasakų skaitymas, improvizacija, pasakų projektai užima reikšmingą ugdymuisi skirtą laiko dalį.

Buvimas lauke

Vaikų ugdymas lauke yra viena iš išskirtinių Suomijos ikimokyklinio ugdymo savybių. Nepaisant oro sąlygų, kasdien, mažiausiai valandą, vaikai praleidžia gryname ore. Vaiko ir pedagogo patogumui pritaikyta lauko apranga ir avalynė, dvi rūbinės, skirtos lauko ir vidaus drabužiams, džiovyklės batams ir kombinezonams. Yra valstybiniai atviri darželiai ir žaidimų parkai, kuriuose kasdien galima ateiti su vaiku ir ten kasdien vyksta lavinamoji veikla. Suomijoje taip pat veikia vadinamieji „miško darželiai“, t. y. ikimokyklinio ugdymo įstaiga įsikūrusi miško apylinkėse, o ugdymas vyksta miške įvairiomis oro sąlygomis. Meteorologų darbas Suomijoje nėra lengvas, nes nuolat reikia pranešti liūdnas naujienas. Tačiau Suomijos vaikams blogo oro nebūna: jie įpratę kasdien žaisti lauke, ragauti „šokolodą“ iš smėlio ir lakstyti balose.

Pedagogai ir darbuotojai

Mokytoju gali dirbti tik pedagoginį magistro laipsnį turintis specialistas. Universitete dėmesys skiriamas analitiniam ir kritiniam mąstymui, o ne sausai dalyko teorijai, supažindinama su pačiais įvairiausiais ugdymo metodais tam, kad mokytojas gautų kuo daugiau įrankių savo darbui. Būsimieji mokytojai turi turėti magistro laipsnį, tačiau magistro laipsnis nėra įprastas - reikia akademinės, tyrimu paremtos krypties taip, tarsi būsimieji mokytojai ruoštųsi doktorantūrai, akademiniam darbui.

Magistro laipsnio būtinumas reiškia, jog mokytojai Suomijoje turi maždaug nuo 5 iki 7 su puse metų pasirengimo ir tik po šio laiko jiems leidžiama būti vieniems atsakingiems už klasę. Iki tol - mokytojai mokosi kartu su kitais mokytojais, nuolat gauna grįžtamąjį ryšį, dirba kartu. Suomijoje buvimas mokytoju - viena populiariausių profesijų.

Auklėtojų ir vaikų santykis

Suomijoje ikimokyklinio ugdymo įstaigose auklėtojų ir auklėtojo padėjėjų skaičius grupėje numatomas pagal didžiausią galimą vaikų ir suaugusių darbuotojų santykį. Grupėje, kurią lanko vaikai nuo trejų iki šešerių metų ir kuri dirba visą dieną, vienam suaugusiam darbuotojui tenka ne daugiau kaip septyni vaikai, dalį darbo dienos dirbančioje grupėje šis santykis yra didesnis - vienam suaugusiam darbuotojui tenka 13 vaikų. Grupėje, kurią lanko vaikai iki trejų metų, nesvarbu, ar ji dirba visą dieną ar dalį dienos, vienam suaugusiam darbuotojui tenka ne daugiau kaip keturi vaikai.

Darbuotojų skaičius grupėse pagal vaikų amžių

Grupėje, kurią lanko 20-21 vaikas, dirba 3 darbuotojai. Jei grupėje ugdomi 22 vaikai nuo trejų iki šešerių metų amžiaus, joje privalo dirbti jau keturi darbuotojai, iš kurių bent du privalo būti auklėtojai, įgiję aukštąjį ikimokyklinio ugdymo srities išsilavinimą. Mokytojai retai kada būna vieni klasėje - jiems padeda asistentai ir socialiniai pedagogai.

Mokytojų profesionalumo kėlimas ir autonomija

Artimiausiu metu labai reikėtų susitelkti ir į mokytojų profesionalumo lygio kėlimą. Suomija pasiekė, kad mokiniai vienodai gerai gali mokytis bet kurioje mokykloje, daug dėmesio kreipiant į mokytojų profesionalumą. Valstybė mokytojais pasitiki. Jie gali išbandyti naujus mokymosi metodus, o ministerijos paruoštoje programoje dalykams tėra keli puslapiai, apibrėžiantys gaires. Mokytojai gali išbandyti matematikos mokymąsi lauke arba dirbti kartu su kitu mokytoju taip integruojant dalykus.

Priešmokyklinio ugdymo pedagogai glaudžiai bendradarbiauja su pradinių klasių mokytojais, dalijasi informacija apie kiekvieno vaiko gebėjimus, įgūdžius, analizuoja pasiekimų aplanke sukauptą medžiagą, aptaria adaptaciją ir būdus, palengvinančius vaiko patiriamą stresą, pereinant iš vienos švietimo pakopos į kitą.

Darbuotojų gerovė

Šiais metais kurdami „Laimingo kiekvienam“ darželio modelį, pirmenybę teikiame darželio darbuotojams, nes laikomės principo, jog tik laimingi darbuotojai kuria darnius santykius ir augina laimingus vaikus. Palanki, bendradarbiavimą skatinanti aplinka, kurioje mokytojai ir kiti darbuotojai jaučiasi vertinami bei gerbiami, yra pagrindinė Laimingo darželio sąlyga. Kitas svarbus ir dažnai pas mus primirštamas dalykas yra užtikrinti sąlygas profesiniam tobulėjimui. Visi darbuotojai (ne tik mokytojai) siekia augti, siekia būti pripažinti, įvertinti. Vadovai turi pripažinti darbuotojų pasiekimus. Geras žodis šiuo atveju visuomet turi didesnį privalumą, nei karjeros pabaigoje įteiktas garbės raštas. Kalbant apie vadovų bei darbuotojų santykį, Simona Lunina akcentavo frazę: „Apmokykite žmones taip gerai, kad jie galėtų išeiti, ir elkitės su jais taip gerai, kad jie nenorėtų to padaryti.“

Ugdymo aplinka ir erdvės

Didelis dėmesys skiriamas švietimo įstaigų ugdymo aplinkos įrengimui. Planuodami naujus mokyklų pastatus architektai bendradarbiauja su verslininkais ir pedagogais. Pagrindiniai švietimo įstaigų projektų kriterijai: lankstumas ir įvairumas (pritaikymas įvairioms reikmėms), atvirumas. Būdinga centrinė erdvė pastato viduje bendrai veiklai. Šiuolaikiniuose pastatų projektuose svarbu ne mokymosi klasės, o mokymosi peizažai, t.y. transformuojamos, pertvarkomos erdvės, labai mažai skiriančiųjų sienų.

Stebint darželių erdves sunku suprasti, kur yra grupė, kur salė ar patalpa poilsiui. Patalpos yra lengvai transformuojamos, didinamos arba mažinamos lengvomis pertvaromis, daug kambarėlių žaidimams ir kūrybinei veiklai. Ugdymui išnaudotos visos erdvės, pradedant lubomis, baigiant grindimis. Suomijos teisės aktuose nėra apibrėžta, kiek kvadratinių metrų ploto turi atitekti vienam vaikui, tačiau vadovaujantis protingumo principu dažniausiai skiriama nuo 5 iki 10 kv. metrų vienam vaikui. Aplinkiniai miškai ir parko zonos siūlo įvairias galimybes tyrinėti gamtą ir aplinką. Didelis dėmesys skiriamas vaikų popamokinei veiklai, būreliams.

Ugdymo programa ir vertybės

2003 metais Suomijoje buvo paskelbta (2005 ir 2012 metais atnaujinta) nacionalinio lygmens ikimokyklinio ugdymo programa su apibrėžtais ikimokyklinio ugdymo uždaviniais ir tikslais. Programoje nusakomi pagrindiniai ikimokyklinio ugdymosi tikslai - padėti vaikui augti individualia asmenybe, gebančia priimti sprendimus, susijusius su savo gyvenimu ir gerove, bei gebančia užmegzti ir palaikyti geranoriškus santykius su kitais žmonėmis.

Programoje taip pat apibrėžiamos svarbiausios vertybės, kuriomis vadovaujamasi ugdant vaikus - socialinis teisingumas ir lygybė, atsižvelgimas į vaiko interesus, į vaiko teisę įvairiapusiškai ugdytis pagal savo galimybes, saugumas, šilti santykiai su pedagogais ir grupės vaikais, teisė būti išklausytam ir suprastam, teisė į paramą, kai jos reikia, džiaugsmingas ugdymasis ir kitos. Suomijoje ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai nėra apibrėžti. Orientuojamasi į aukštos kultūros ir kokybės vaikų ugdymo procesą. Vaikas turi teisę žaisti, mokytis žaisdamas ir džiaugtis tuo. Vaikai turi galimybę tobulinti savo įgūdžius ir rinktis.

Ugdymo užduotys

Pagrindiniai Suomijos ankstyvojo ugdymo uždaviniai yra skatinti pozityvųjį ugdymą veiklos metu, nepamirštant vaiko kilmės ir šaknų. Ankstyvojo vaikų ugdymo užduotis - remti vaikų muzikinės, vaizdinės žodinės ir fizinės raiškos plėtrą į tikslą orientuotu būdu ir supažindinti juos su skirtingomis meno ir kultūros paveldo sritimis. Skatinti bendrą kiekvieno vaiko augimą. Remti vaiko mokymosi sąlygas. Užtikrinti besivystančią, mokymąsi skatinančią, sveiką ir saugią ankstyvojo ugdymo aplinką. Lavinti vaiko bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Užtikrinti, kad vaikas turėtų galimybę dalyvauti su juo susijusiuose reikaluose ir turėti jam įtakos.

Pagalba ir inkluzija

Ugdymo specialistai nuo ankstyvosios vaikystės kartu su tėvais dirba maksimalios vaiko gerovės labui: stebi vaiką, šeimą, padeda kurti abipusiu pasitikėjimu grįstus santykius, o esant poreikiui valstybė suteikia psichologo pagalbą. Suomija prabilo apie psichologo pagalbos svarbą ikimokykliniame amžiuje, nes vis daugiau asmenybės ir socialinio bendravimo problemų ima ryškėti būtent šiame amžiuje.

Klasėje kartu mokosi suomiai, imigrantų vaikai, taip pat vaikai, turintys specialiųjų poreikiais. Musulmonų mergaitės gali dėvėti galvos apdangalus ir dėl to niekas nesityčioja ir nekritikuoja. Su patyčiomis kovojama labai intensyviai. Čia populiarūs mokytojų asistentai, kurie dirba kartu klasėje ir daugiau dėmesio skiria kitokiems vaikams. Jau darželyje kitakalbiams vaikams yra sudaromos specialios programos, kuriomis norima padėti greičiau išmokti suomių kalbą ir taip laiduoti lygiavertį ugdymą. Atsakingi specialistai dirba kartu su darželių darbuotojais, o esant poreikiui ir su šeimomis. Suomiai investuoja daug pinigų tam, kad tiems, kurie patys sau negali padėti, būtų padėta. Vaikai, kuriems sunkiau mokytis, iškart sulaukia pagalbos.

Agresijos prevencija ikimokykliniame amžiuje

Mažamečiai dar nemoka tinkamai išreikšti savo emocijų. Dažna emocijų išraiška būna fizinė: mušimasis, kandžiojimasis ir pan. Suomijoje ir kitose šalyse pradėta plačiau tirti agresyvią emocijų raišką. Nustatyta, kad pirmieji agresijos požymiai pasireiškia jau ikimokykliniame amžiuje, todėl darželiai įvairiuose Suomijos miestuose ėmėsi įgyvendinti prevencinę Papilio programą, kuri jau daug metų taikoma Vokietijoje. Šios programos tikslas - mokyti vaikus tinkamai bendrauti tarpusavyje ir reikšti emocijas, taip stiprinant agresijos ir įvairių priklausomybių prevenciją. Programoje akcentuojama, kad kontaktas su vaiku turi vykti jo akių lygmenyje, ir kūnas turi būti atsuktas į vaiko pusę. Kartą per savaitę darželyje organizuojama diena be žaislų. Vaikai dalyvauja jos planavime, galvoja žaidimus ir patys renkasi priemones. Tokiu būdu mokomasi ieškoti problemų sprendimo būdų ir skatinami verbaliniai gebėjimai. Reikšti jausmus mokoma personažų pagalba mažose vaikų grupėse. Mokslininkai vieningai sutaria, kad programą būtina pradėti taikyti jau ikimokyklinio amžiaus vaikams.

Iššūkiai ir Suomijos sistemos ypatumai

Apibendrinant Suomijos ikimokyklinio ugdymo apžvalgą, galima teigti, kad ikimokykliniam ugdymui skiriamas itin didelis finansavimas. Dėl to valstybė gali turėti platų ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklą, įstaigos gali dirbti ilgiau, turėti didesnį darbuotojų skaičių, tenkantį vienam vaikui, grupėje nei Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir taikyti aukštesnius auklėtojo padėjėjo išsilavinimo reikalavimus. Suomijoje taip pat nenustatytas minimalus vaiko ugdymosi įstaigoje laikas per dieną ar mėnesį. Tėvai pagal savo poreikius gali atvesti vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigą nors ir dviem valandoms per dieną. Vis dėlto yra apibrėžtas ilgiausias galimas vaiko buvimo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje laikas - t. y. dešimt valandų per dieną. Išimtis taikoma ikimokyklinio ugdymo grupėms, kurios darbo laiką priderina prie tėvų, dirbančių pamainomis.

Auklėtojų trūkumas

Šiuo metu didžiausia Suomijos ikimokyklinio ugdymo problema - bakalauro ar magistro studijas baigusių auklėtojų trūkumas. Šie auklėtojai grupėse atlieka svarbiausią vaidmenį - stebi vaikų pasiekimus ir pažangą, planuoja tolesnį vaikų ugdymą(si), koordinuoja kitų dviejų darbuotojų veiklą ugdant vaikus, reflektuoja ikimokyklinio ugdymo(si) grupėje kokybę. Auklėtojo atsakomybė yra didelė, tačiau atlyginimas ne itin daug skiriasi nuo auklėtojo padėjėjo. Auklėtojo ir auklėtojo padėjėjo vidutiniai atlyginimai atitinkamai siekia 7 000 Lt ir 7 900 Lt. Įgyti auklėtojo išsilavinimą trunka vieneriais metais ilgiau.

Kultūrinės įvairovės pristatymas ir iššūkiai

Pagrindiniai Suomijos ankstyvojo ugdymo uždaviniai yra skatinti pozityvųjį ugdymą veiklos metu, nepamirštant vaiko kilmės ir šaknų. Dėl šios priežasties Suomijoje kiekviena šeima turi galimybę ne tik pristatyti savo kultūrą, bet ir ugdymo įstaigų aplinkoje sukurti aplinką, kurioje vizualiai matytųsi, iš kur atvykusios šeimos, kokiomis kalbomis jos kalba. Yra ir tokių atvejų, kai Rusijos ir Ukrainos vėliavos kabo viena šalia kitos, lyg niekur niekas nevyktų. Suomijoje rusų kultūra yra sukaupusi didžiulį minkštosios galios arsenalą, kuris šalyje buvo propaguojamas daugybę metų. „Šis palikimas yra išlikęs su gana klaidingu supratimu, kas yra rusiškumas. Suomiai to nėra iki galo išsigryninę.“ Būtent per kultūrinius projektus ir jų finansavimą suomiai galėtų padaryti daugiau, kad rusai taip lengvai neskleistų savo piktavališkų naratyvų.

Nors mokykloje tikrai būna egzaminų ir standartizuotų testų, jie niekada nėra akcentuojami nei mokytojų, nei tėvų, nei žiniasklaidos. Dėl šios priežasties mokytojai turi daug daugiau laisvės koordinuoti mokymosi procesą taip, kaip jiems atrodo priimtina. Suomijoje taip pat nėra visiems viešai prieinamų mokyklų rezultatų, pavyzdžiui, kaip tos mokyklos mokiniai išlaikė baigiamąjį egzaminą (jis yra privalomas visiems, baigiantiems mokyklą). Šiuos rezultatus turi tik Švietimo ministerija Suomijoje ir pagal juos bando silpnesnėms mokykloms padėti. Pagrindinė suomiškų mokyklų idėja - visos jos turi būti vienodai geros ir tėvai neturi rinktis mokyklų pagal jų „gerumą“.

tags: #vaiku #darzeliai #suomijoje

• Kaip organizuojamas gimdymas namuose: tvarka ir galimybės
• Atsakingas elgesys su laukiniais paukščiais
• Praktiniai patarimai vaikų kalbos ugdymui
• Apie lopšelį-darželį „Ąžuoliukas“
• Išsamus gidas apie asmens duomenis