Vaiko sveikata ikimokykliniame ugdyme

Sveikata - didžiausias turtas. Įstaigoje sveikatinimo procesas orientuotas į sveikatos vertybes, kurios, vaikui augant, plečiasi, tobulėja, tampa įpročiu, o vėliau - gyvenimo būdu.

Didelis dėmesys ikimokykliniame amžiuje skiriamas sveikos gyvensenos nuostatų formavimuisi ir įgūdžių stiprinimui. Sveikatos stiprinimo veikla organizuojama įgyvendinant programą „Mąstau, judu ir žaidžiu“, kurios paskirtis - užtikrinti sveikos gyvensenos visapusiško ugdymo veiksmingumą, formuoti vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius, bendromis pedagogų bei bendruomenės pastangomis kurti integruotą, visa apimančią sveikatos stiprinimo sistemą bei sveikatai palankią aplinką. Programa grindžiama įstaigos, šeimos ir įvairių specialistų bendradarbiavimu, o vykdoma remiantis pagrindiniais ugdymo bei prevencijos principais. Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Įgyvendinant programą svarbi vaikų žaidybinė, patyriminė veikla, atradimų džiaugsmo ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį puoselėjimas, nes taip sudaromos sąlygos vaikams ugdytis programoje numatytas kompetencijas.

Vaikų fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos įgūdžius ugdome per įvairias veiklas (projektinę, pažintinę, socialinę, fizinę, meninę), taikome įvairias veiklos organizavimo formas, ieškome naujų idėjų, kad veikla įvairių poreikių vaikams būtų patraukli, sudomintų ir įtrauktų. Dirbdami su vaikais siekiame, kad šeima ir darželio bendruomenės nariai taptų bendraminčiais ir veiklos partneriais.

Mūsų įstaiga priklauso sveikatą stiprinančių mokyklų tinklui, aktyviai įsitraukia į veiklas, renginius ir iniciatyvas susijusias su vaikų sveikatinimu, sveikos gyvensenos ugdymu.

Ikimokyklinio ugdymo principai ir sritys

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp šių principų yra:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys:

• „Mūsų sveikata ir gerovė“
• „Aš ir bendruomenė“
• „Aš kalbų pasaulyje“
• „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
• „Kuriu ir išreiškiu“

Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Vaiko pasiekimai ir ugdymo(si) aplinkos

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Žaismės kontekstas

Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.

Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas

Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.

Kultūrinių dialogų kontekstas

Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.

Kalbų įvairovės kontekstas

Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.

Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas

Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.

Realios ir virtualios aplinkos kontekstas

Realios ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.

Kūrybinių dialogų kontekstas

Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Vaiko pasiekimai ir gebėjimai

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Vertybinė nuostata

• Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
• Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

Esminiai gebėjimai

A1. Mitybos įgūdžiai

• Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą.
• Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko.
• Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai.
• Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas.
• Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo.
• Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.

A2. Asmens higienos ir savitvarkos įgūdžiai

• Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą.
• Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus.
• Padeda į vietą vieną kitą daiktą.
• Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu.
• Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį.
• Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus.
• Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį.
• Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja.
• Taisyklingai plaunasi rankas.
• Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.

A3. Saugaus elgesio įgūdžiai

• Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju.
• Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis).
• Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių.
• Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles.
• Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti.
• Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki.
• Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus.
• Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose.
• Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas.
• Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį.
• Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

B1. Judėjimo ir koordinacijos gebėjimai

• Pralenda pro kliūtis keturpėsčias.
• Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu.
• Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes).
• Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija.
• Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros.
• Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu.
• Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją.
• Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes).
• Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn.
• Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos.
• Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį.
• Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius.
• Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų.
• Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn.
• Lipa kopėtėlėmis.
• Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes.
• Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį.
• Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai.
• Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus.
• Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu.
• Šoka į tolį, į aukštį.
• Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje.
• Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.

B2. Smulkiosios motorikos ir manipuliacinių gebėjimų įgūdžiai

• Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito.
• Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka.
• Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį.
• Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai.
• Tikslingai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais.
• Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai.
• Tikslingai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

Sveikatos raštingumas ir jo ugdymas

Fizinė ir emocinė darželinukų sveikata Lietuvoje prastėja. Viena pagrindinių to priežasčių - pernelyg nuvertinama ikimokyklinio ugdymo svarba. Neseniai sveikatos apsaugos ministerija kartu su Higienos institutu pristatė Lietuvos ugdymo įstaigas lankančių vaikų kasmetinės sveikatos patikros rodiklių apžvalgą. Jos duomenimis, ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikata Lietuvoje prastėja. 2022-2023 metais ikimokyklinio ugdymo veikloje be įvairiausių apribojimų galėjo dalyvauti tik 85,6 proc. vaikų.

Anot specialistų, ikimokyklinio amžiaus vaikams 3-8 kartus per metus sirgti yra normalu, nes vaikų imunitetas dar tik formuojasi ir visiškai susiformuoja tik apie 11-12 gyvenimo metus. „Panacėjos, kad vaikai nesirgtų, nėra, tačiau svarbu sudaryti tinkamas sąlygas, kad imunitetas atliktų savo darbą. Tam svarbus yra vaikų fizinis aktyvumas, sveika mityba, veiklos ir poilsio higiena, buvimas lauke bet kokiu oru, grūdinimas, saugi emocinė aplinka. Kaip tik tam šiandien ikimokyklinio ugdymo įstaigose skiriama daug dėmesio ir siekiama užtikrinti vaikų priežiūros ir ugdymo vienovę“, - kalba S. Ustilaitė.

Ji pabrėžia, kad neretai pamirštama ir tai, kad ikimokyklinės įstaigos svarbios formuojantis ne ne tik vaiko fizinės, bet ir emocinės sveikatos stiprinimui. „Galiausiai, patys santykiai su kitais vaikais, ilgalaikis, nuolatinis, saugus vaiko emocinis ryšys su mokytoju, žaidimas ir kitos patirtinės veiklos yra labai svarbūs dalykai stiprinant vaikų emocinę sveikatą. Kuo daugiau vaikai laiko praleidžia socializuodamiesi, tuo geresni socialiniai įgūdžiai susiformuoja. Tad psichinei vaikų sveikatai ikimokyklinės įstaigos turi milžinišką vaidmenį“, - dėsto docentė.

Didelis dėmesys skiriamas pedagogo ir tėvų vaidmeniui bei jų abipusiam bendradarbiavimui, ugdant vaikų sveikatos saugojimo kompetenciją ir vaikų sveikatos raštingumą. Sveikatos raštingumas suvokiamas kaip gebėjimas ieškoti, suprasti įvairiais informacijos kanalais perduodamą informaciją apie sveikatą, mokėti ją kritiškai įvertinti, panaudoti kasdieniame gyvenime sveikatos priežiūros, ligų prevencijos ir sveikatos stiprinimo srityse (domenuose) bei pagerinti gyvenimo kokybę. Europos sveikatos raštingumo tyrimo (HLS-ES) duomenimis, maždaug 50 proc. Europos gyventojų sveikatos raštingumas nėra pakankamas. Todėl sveikatos raštingumo dermėje yra ypatingai svarbus ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir tėvų vaidmuo bei jų abipusis bendradarbiavimas, ugdant vaikų sveikatos saugojimo kompetenciją ir vaikų sveikatos raštingumą.

Vaikų sveikatos saugojimo kompetencijos ugdymui reikšmingi Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programoje numatyti tikslai: formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą, užtikrinti ikimokyklinio amžiaus vaikų optimalaus fizinio aktyvumo sąlygas, saugią ir sveiką gyvenamąją bei darželių, viešųjų erdvių aplinką.

Įvertinus tėvų ir pedagogų sveikatos raštingumą, tyrimai rodo, kad nustatytas nepakankamas bei problematiškas sveikatos raštingumo lygis. Didesnė dalis apklausoje dalyvavusių tėvų skiria nuo 3 iki 5 valandų per savaitę vaikų sveikatos kompetencijos ugdymui. Taip pat jie nurodė, kad ugdymo įstaigose sveikos gyvensenos ir sveikatos raštingumo ugdymui skiriamas didelis dėmesys, reguliariai vyksta sveikatinimo bei sporto renginiai. Pedagogai, kurie skiria 5 valandas ir daugiau sveikos gyvensenos ugdymui, yra beveik du kartus daugiau lyginant su tėvų grupe to paties klausimo kategorijoje. Didesnė dalis apklausoje dalyvavusių pedagogų nurodė, kad Lietuvoje vykdomos prevencinės programos jų ugdymo įstaigose taikomos retai. Tačiau ugdymo įstaigose labai dažnai kuriami projektai ir programos vaikų sveikatos stiprinimui ir gerinimui.

Ikimokykliniame amžiuje dedami vaiko emocinės sveikatos pamatai, siekiant optimalios vaiko fizinės, emocinės, socialinės ir pažinimo brandos. Vaikų emocinę sveikatą lemia alfa kartos vaikų bruožai, jos ugdymui(si) teigiamą poveikį daro šie veiksniai: saugumo užtikrinimas, kokybiško laiko su vaiku leidimas, mokymas(is) pažinti ir tinkamai reikšti jausmus, dėmesys vaiko gebėjimams ir jo fiziniam aktyvumui.

tags: #vaiko #sveikata #ikimokyklinis

• Kada nėštumo testai meluoja
• Šiaulių universiteto patirtis ugdant autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus
• Kaip suprasti vaiką
• Efektyvūs būdai apsaugoti vaikus nuo uodų
• Gimtadienio dovanos vaikams