Vaiko globos raida ir jos formos

Vaiko globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, sąlygų jam tinkamai augti sudarymas, jo teisių ir interesų gynimas, kai vaikas patikėtas fiziniam ar juridiniam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka.

Vaikui globa (rūpyba) nustatoma, kai tėvai negali juo rūpintis dėl įvairių priežasčių, tokių kaip priklausomybės, liga, socialinių įgūdžių stoka, nesirūpinimas ar tėvų valdžios piktnaudžiavimas.

Vaikams iki 14 metų yra nustatoma globa ir skiriamas globėjas, o vyresniems nei 14 metų vaikams - rūpyba ir rūpintojas.

Globos rūšys

Išskiriamos dvi pagrindinės vaiko globos rūšys:

  • Vaiko laikinoji globa (rūpyba): tai laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas ir jo teisių atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Pagrindinis laikinosios globos tikslas - vaiko grąžinimas į jo šeimą. Laikinoji globa nustatoma savivaldybės mero potvarkiu.
  • Vaiko nuolatinė globa (rūpyba): tai globa, nustatoma vaikams, kurie negali grįžti į savo biologinę šeimą. Jų priežiūra, auklėjimas ir teisių atstovavimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Nuolatinė globa nustatoma teismo nutartimi, remiantis valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimu.

Schema: Vaiko globos rūšys

Globos formos

Vaiko globa gali būti teikiama įvairiomis formomis:

  • Globa (rūpyba) šeimoje: tai iki trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius su savais vaikais šeimoje ne daugiau kaip šeši) natūralioje šeimos aplinkoje. Šiuo atveju globėju (rūpintoju) skiriamas fizinis asmuo arba sutuoktiniai.
  • Globa (rūpyba) šeimynoje: tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius su savais vaikais šeimynoje ne daugiau kaip aštuoni) šeimos aplinkoje.
  • Globa (rūpyba) globos centre: kai vaikui globa nustatoma globos centre, jo globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo (globos centras), o vaikas gyvena budinčių globotojų ar nuolatinių globotojų šeimoje.
  • Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje: tai globa socialinės globos įstaigoje, kurioje vaiko globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo - pati įstaiga.

Globėjas (rūpintojas) ir jo vaidmenys

Globėjas (rūpintojas) yra asmuo, kuriam paskirta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Tai gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo.

  • Budintis globotojas: tai fizinis asmuo, kuris laikinai prižiūri be tėvų globos likusį vaiką savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje. Jis užtikrina vaiko fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia jo poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Vaiko priežiūros trukmė paprastai yra iki 12 mėnesių, kol jis bus grąžintas į biologinę šeimą, jam bus nustatyta nuolatinė globa ar jis bus įvaikintas. Budintis globotojas vienu metu gali prižiūrėti iki 3 vaikų (bendras vaikų skaičius su savais vaikais - iki 6). Veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymą ir yra sudaręs sutartį su globos centru, kuris yra vaiko atstovas pagal įstatymą.
  • Nuolatinis globotojas: tai fizinis asmuo, kuris prižiūri be tėvų globos likusį vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais, ir kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa. Norintys tapti nuolatiniu globotoju turi atitikti tam tikrus reikalavimus: ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą ir bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį. Nuolatinis globotojas veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymą, su globos centru sudaro bendradarbiavimo sutartį ir savo namuose prižiūri, auklėja bei atliepia vaiko poreikius iki jam sukaks pilnametystė. Amžiaus riba - 21-65 metai, svarbiausia - turėti tinkamas sąlygas vaikui augti.

Nuotrauka: Globėjas su vaiku

Žingsniai norint tapti globėju (rūpintoju)

Procesas, norint tapti vaiko globėju (rūpintoju), apima kelis etapus:

  1. Sprendimo priėmimas: Pirmiausia reikia surinkti informaciją ir pasikonsultuoti.
  2. Sveikatos pažyma: Būtina kreiptis į savo gydymo įstaigą dėl sveikatos pažymos (forma 046/a).
  3. Dokumentų pateikimas: Reikia kreiptis į gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių. Pateikiami dokumentai: prašymas, sveikatos pažyma ir vyresnio nei 16 metų asmens sutikimas dėl globos.
  4. Laukimas: Dokumentai bus persiųsti ir išnagrinėti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų.
  5. Kvietimas į mokymus: Gavus teigiamą pradinį vertinimą, globos centras pakvies kandidatus į mokymus, kurie trunka ne ilgiau nei 3 mėnesius. Mokymai yra privalomi visiems norintiems globoti vaiką.
  6. Išvados dėl globos gavimas: Po mokymų specialistai parengs išvadą dėl pasirengimo vaiko globai (ji galioja 24 mėnesius).
  7. Laukimas ir sprendimo priėmimas: Pasirašius teigiamą išvadą, laukiama skambučio iš globos centro, informuojama apie konkretų vaiką, vyksta susipažinimas su dokumentais, susitikimai ir galutinio sprendimo priėmimas.

Viso globos laikotarpio metu globėją (rūpintoją) lydi globos koordinatorius ir kiti globos centro specialistai, teikiantys pagalbą ir paramą.

Parama globėjui (rūpintojui)

Globėjai (rūpintojai) gauna nuolatinę paramą iš globos centro specialistų komandos. Kiekviena savivaldybė gali skirti ir mokėti pagalbos pinigus Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka, taip pat teikti vienkartinę materialinę pagalbą ar kitas išmokas.

Infografika: Vaiko globos procesas

Istorijos apie vaikus, netekusius tėvų globos, atskleidžia didžiulius iššūkius, su kuriais susiduria tiek vaikai, tiek juos globojančios šeimos. Jos parodo, kokia svarbi yra meilė, kantrybė ir nuoseklumas auginant vaikus, ypač tuos, kurie patyrė nepriteklių ar netektį. Šios istorijos pabrėžia globėjų svarbą kuriant saugią ir mylinčią aplinką vaikams, padedant jiems atsiskleisti ir tapti savarankiškais visuomenės nariais.

Nuotrauka: Šeima

Pasikeitimai, kurie įvyksta priėmus sprendimą globoti, yra didžiuliai. Meilė tampa ne tik jausmu, bet ir kasdieniu sprendimu, kurį reikia priimti net ir tada, kai sunku ar pavargsti. Kantrybė, ribos ir požiūris į žmones keičiasi. Suprantama, kokią didelę įtaką vaikui daro vaikystės patirtys ir aplinka. Gyvenimas tampa sudėtingesnis, pilnas įvairių istorijų ir emocijų, tačiau kartu jis tampa daug prasmingesnis, suteikiantis jausmą, kad esi reikalingas.

Jauni globėjai, tokie kaip Edita ir Aidas Deltuvai, auginantys septynis paauglius, tampa pavyzdžiu kitiems. Jų istorija, kai mirus globėjai, Aidas su žmona nusprendė globoti dešimtį vaikų, parodo didžiulę meilę ir atsidavimą. Jie padeda vaikams visose veiklose, tampa autoritetais, padeda tvarkytis su kasdieniais reikalais. Šeimos tradicijos, tokios kaip sekmadienio pietūs, kelionės, padeda kurti bendrumo jausmą.

Gydytoja kardiologė Jovita Samauskienė, kartu su vyru auginanti biologinius vaikus, pasirinko globos kelią, norėdama turėti mergaitę šeimoje. Jos patirtis, kai šeima sulaukė dviejų globotinių - kūdikio ir berniuko, o vėliau ir mergaitės, rodo, kad meilė ir parama yra svarbiausia. Jovitai ir jos vyrui svarbus besąlygiškas vienas kito palaikymas, leidžiantis lygiavertiškai dalintis pareigomis.

Budinti globotoja Roma Ruikienė, kurios šeimoje laikinai gyveno 15 vaikų, sako, kad tėvų globos netekę vaikai yra visų reikalas. Ji, kaip ir jos vyras, stengiasi užauginti pilnaverčius visuomenės narius. Jos šeima, grįžusi iš Švedijos, aktyviai dalyvauja globos bendruomenės gyvenime, keliauja, dalijasi patirtimi.

Istorija apie berniuką, kuris stabdė mašinas lietui lyjant, norėdamas grįžti pas brolį, ir kaip jis buvo pavežėtas bei pamaitintas, parodo, kad net vienas mažas gerumo aktas gali turėti didelę įtaką. Tai primena, kad kiekvienas vaikas nusipelno saugių namų ir meilės.

Donalda, dalindamasi savo patirtimi, pabrėžia, kad globojant vaikus, net ir auginus savuosius, reikia suprasti, kad globojami vaikai turi savų netekčių ir patirčių. Kartais prireikia ir psichologų pagalbos, tačiau džiaugsmas matant vaikų pokyčius, atsirandantį prieraišumą ir pasitikėjimą, atperka visus sunkumus.

Budintys globotojai Klaipėdos rajone, kurių yra vos trys, susiduria su dideliu poreikiu. Jie tampa tarpine stotele vaikams, kol jų šeimos išgyvena krizę ar jiems randami nuolatiniai globėjai. Nors prisirišimas atsiranda, svarbu mokėti susidoroti su išsiskyrimu, žinant, kad vaikas grįžta į geresnę padėtį.

Vaikai dažniausiai paimami iš šeimų dėl tėvų priklausomybių, tačiau svarbu suprasti, kad jie gyvena tarsi užburtame rate. Jiems reikia nuoseklumo, šilumos, dėmesio, rutinos ir kasdienio maisto. Svarbu, kad suaugusieji suprastų, jog vaikams svarbiausia yra jų mamos ir namai, net jei šie namai nėra tobuli.

Kai vaikai atvyksta į globos namus, jie dažnai būna sutrikę ir išsigandę. Jiems reikia laiko priimti naują realybę. Svarbu suprasti, kad net ir tie vaikai, kurie atrodo nemylintys tėvų, kurie leidžia viską, vis tiek juos myli, nes jie yra viską leidžiantys.

Sprendimas tapti globėju ar įtėviu yra didelis žingsnis, reikalaujantis pasiryžimo, kantrybės ir meilės. Tačiau matant, kaip vaikai atsiskleidžia, kaip keičiasi jų elgsena, kaip jie tampa laimingesni, visa tai tampa vertinga.

tags: #vaiko #globos #istoriskai



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems