Vaikų žaislai darželyje: iššūkiai, dalijimasis ir sėkminga adaptacija

Atkeliavo dar vienas rugsėjis, ir darželyje prasidėjo ugdomoji veikla. Tačiau vis dar aktualus klausimas: kodėl į darželį nerekomenduojama neštis žaislų iš namų? Šis klausimas slepia kur kas daugiau nei paprastą taisyklę - jis susijęs su vaiko socializacija, adaptacija, nuosavybės suvokimu ir net sveikata. Nors tėveliai dažnai galvoja, kad mylimas žaisliukas padės vaikui greičiau adaptuotis, psichologai ir pedagogai įspėja apie galimus iššūkius.

Kodėl nerekomenduojama neštis žaislų iš namų į darželį?

Dauguma ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir vaikų psichologų laikosi griežtos nuomonės: namų daiktai darželyje trukdo. Yra kelios esminės priežastys, kodėl tai nėra rekomenduojama praktika:

• Dalijimosi sunkumai ir emocinis prisirišimas: Vaikas į grupę atsineša žaisliuką - sunku juo dalytis, nes žaislas yra jo, jis pats nori žaisti, o kai žaisti nebenori, pradeda labai saugoti, rūpintis, kad niekas nepaimtų, neatimtų, neprisiliestų. Perdėtas rūpinimasis savo turtu trukdo įsijausti į darželio reikalus, įsilieti į grupę, dalyvauti bendruose žaidimuose, ugdomojoje veikloje, vaikui neįdomu niekas, tik jo žaislas.
• Konkurencija ir vertės matas: Žaislas vaikui yra daugiau nei žaislas - jis tampa įrankiu konkuruoti, pelnyti sėkmę (arba, deja, ją prarasti), įsitvirtinti grupėje (arba būti iš jos „išmestam"). Iš namų į darželį atsineštas žaislas tampa vaiko vertės matu. Vaikai greitai supranta, kad žaislu galima „nusipirkti" draugą.
• Žaislų pametimas ir konfliktai: Jei vaikas nėra atidus savo žaislui, juo nesirūpina, dažniausiai nutinka taip, kad keliaudamas iš rankų į rankas jis pasimeta. Tada visus užvaldo rūpesčiai ir nemalonumai, kunkuliuoja emocijos: kas paėmė, kur padėjo, gal sulaužė ir t. t.
• Higiena ir infekcinės ligos: Maži vaikai dar neturi pakankamai higienos įgūdžių, todėl rizika išplisti infekcinėms ligoms vaikų ugdymo įstaigose visada išlieka. Infekcijos išplitimui labai gerai pasitarnauja iš namų atsinešami žaislai.

Mylimų žaislų vaidmuo adaptacijos procese

Dauguma tėvų mano, kad daiktai iš namų gali padėti pagreitinti darželio naujoko adaptaciją. Tačiau psichologai pataria - būtų gerai, kad savo mylimo žaisliuko vaikas į darželį išvis nesineštų, nes jis šį žaislą saugos dar atidžiau, su didesniu rūpesčiu ir nerimu - juk tai ryšys su namais! Be to, taip tik dar labiau prie jo prisiriš.

Jei vaikas be „mylimuko" negali išeiti iš namų, tai jis turi palikti jį darželio spintelėje. Tačiau mylimas žaislas spintelėje gali tik dar labiau vaiką blaškyti ir trukdyti įsijungti į ugdomąją veiklą. Kai vaikas priims darželio taisykles ir su jomis susitaikys, jausis saugiau ir jam bus lengviau, nei būti apsikabinus savo žaislą. Tai, kad darželis yra saugi vieta vaikui, pirmiausia turi patikėti mama.

Dalijimosi menas: kaip mokyti vaikus suprasti nuosavybę ir dosnumą

Ką 1,5-4 m. amžiaus vaikui reiškia dalintis? Jam dalintis - vadinasi, kažkam atiduoti ir nebeturėti pačiam arba turėti mažiau. Neverta net bandyti tokiam mažyliui aiškinti apie dalinimosi džiaugsmą ar karmos taškus, nes jo smegenys ir visiškai tokiam amžiui normalus didžiulis jo ego šios informacijos tiesiog nepriims.

Taip pat šiukštu negalima ir versti dalintis - kuo daugiau versime ar net išgriebsime žaislą iš jo rankų per prievartą, tuo labiau vaikas nenorės dalintis ir pats atiminės žaislus iš kitų vaikų. Taip nutinka todėl, kad versdami dalintis, kai vaikas nenori, verčiame jį jaustis nesaugiai. Pasak psichologų atliktų studijų, vaikai, kurie buvo visada verčiami dalintis, neatsižvelgiant į jų norą, galiausiai dalinasi nesipriešindami, kai tą mato suaugusieji, tačiau likę vieni su vaikais, žaislus iš jų atiminėja daug agresyviau ar tiesiog agresiją jiems išreiškia visai be priežasties. Todėl svarbu suprasti, kad tik kai vaikas pats savo noru atiduoda žaislą laukiančiam vaikui - tik tada pradeda formuotis ir augti dosnumo jausmas ir malonumas dalintis.

Kuo dažniau vaikas turi galimybę turėti žaislą tiek, kiek jam norisi, tuo labiau mažėja jo egoizmas, nes jis paprasčiausia supranta, kad tik jis kontroliuoja, kiek galės žaisti ir niekas nereikalaus atiduoti per prievartą, o augant (apie 4-5 metus) jam pačiam darysis aišku, kad geri socialiniai santykiai ir linksmas žaidimas kartu su draugu yra kur kas svarbiau ir linksmiau, nei godumas.

Tėvų veiksmai ir jų pasekmės mokant vaiką dalytis

Mokome dalytis: patarimai tėvams

• Savo nuosavais žaislais vaikas neprivalo dalintis. Jei žaislų dalybų drama ištiko jūsų namuose su jūsų vaiko žaislais - vienareikšmiškai, duoti žaislą ar ne, sprendžia tik jūsų vaikas! Tai yra jo žaislas ir jūs galite tik bandyti patarti ir paskatinti, bet nešantažuoti ir juo labiau neatimti prievarta.
• „Apsikeiskite“ vietoj „duok“. Vietoje žodžių „duok“, „dalinkis“, vartokite žodį „apsikeiskite“. Pastarasis žodis reiškia, kad ir vaikas kažką gauna, o ne tik atiduoda, todėl jam gali būti lengviau susitaikyti su dalybomis.
• Aptarkite mylimiausius žaislus prieš ateinant svečiams. Dar prieš ateinant svečiams į namus, su vaikučiu aptarti, kurie žaisliukai yra jo patys mylimiausi ir kuriais jis tikrai nenorės dalintis. Paraginkite juos padėti atskirai.

Kaip elgtis viešumoje ir svečiuose?

Daug daugiau pastangų reikalauja elgesys, kai jūs patys esate svečiai kituose namuose arba apskritai išeinate į bendras susibūrimo vietas, kur žaislai yra kažkieno kito arba visų (žaidimų kambariai, mokyklėlės, o idealiomis sąlygomis taip turėtų elgtis ir auklėtojos darželiuose). Mažiems vaikams mažai pažįstami, ar netgi pažįstami žmonės, bet kai jų yra daug, kelia stresą, nesaugumo jausmą, o tada jis tampa mažiau pakantus ir geranoriškas kitam, esančiam šalia.

1. Paruošti vaiką situacijai. „Kai nueisime pas kaimynę, tu žinai, kad ten bus du vaikai Tomas ir Tadas, ir kad jūs visi drauge žaisite kieme. Aš visada būsiu šalia, jei tau manęs reikės. Jei tu norėsi žaislo, kurį turi kitas vaikas ir tau nepavyks susitarti, ateik pas mane ir aš tau padėsiu pasikalbėti ir apsikeisti žaislais, o jei tu supyksi, ateik pas mane ir aš tau padėsiu tai iškęsti. Jei tu pamirši ir mušiesi - mes tiesiog turėsime išeiti“.
2. Būti šalia vaikų. Praneškite kitoms mamoms, kad jūs turite būti šalia savo vaiko, nes dabar periodas, kai jis atiminėja daiktus ir mušasi, tad norite apsaugoti tiek savo, tiek jų vaikus.
3. Ugdyti derybų įgūdžius. Būdami šalia ir nuolat stebėdami vaikų žaidimą, iš anksto pamatysite savo vaiko ketinimus ir, užbėgant už akių mušimuisi, pamokysite derybų ir susitarimo įgūdžių.
4. Nuraminti, kai derybos nepavyksta. „Matau, kaip stipriai tu nori to dinozauro, sunku matyti, kaip kažkas su juo žaidžia, tikrai sunku laukti. Tomas sakė, kad tikrai duos, kai jis baigs“.
5. Būti pasirengus isterijai. Jums teliks apkabinti ir pasakyti, kaip vaiką suprantate ir leisti išreikšti savo liūdesį verkimu. Švelniai ir pozityviai palaikant jo būseną, parodysite jam, kad jums svarbu, kad jo emocijos yra normalios ir kad jis yra mylimas net ir kai yra piktas bei nuliūdęs.
6. Ugdyti empatiją. Parodykite įvairių pavyzdžių kasdienybėje, kaip atrodo vaikai, kai blogai jaučiasi. Mokyti, kaip išreikšti emocijas, kai vaikas puikios nuotaikos.

Kai vaikas žaislus atiduoda ar mainosi neapgalvotai

Daugelis tėvelių nuolatos skundžiasi, kad jų mažyliai kategoriškai atsisako dalintis savo žaislais. Žinoma, toks vaiko egoizmas gali kelti rimtų problemų, tačiau pasitaiko ir priešingų variantų - kuomet vaikas pasiryžęs atiduoti viską, kas jam priklauso. Dosnumas - geras bruožas, tačiau tik tuomet, kad jis yra saikingas ir apgalvotas. Priešingu atveju problemų gali kilti ir vaikui, ir tėvams.

Vaikai dažnai atiduoda savo žaislus arba jais keičiasi vedini skirtingų motyvų: dosnumo, naivumo, vidinio nepasitikėjimo savimi ir t.t. Maži vaikai menkai supranta skirtumą tarp „dovanoti“ ir „paskolinti“. Vos tik vaikas parodys norą ką nors padovanoti, iš karto paaiškink jam dovanojimo prasmę. Pabrėžk, kad padovanoto daikto atsiimti negalima ir dovanoti - tai atiduoti visam laikui. Nereikėtų tikėtis, kad 3-4 metų vaikas sugebės teisingai įvertinti daikto kainą. Nedrausk vaikui keistis daiktais. Tiesiog padėk jam daryti tai teisingai, kad neliktų nuskriausta nei viena pusė. Paaiškink, kad galima padovanoti gražų piešinį arba žaisliuką, tačiau negalima atidavinėti mamos ar tėčio daiktų.

Labai svarbu, kad 2-3 metų vaikas, kartu su žodžiu „mano“ išmoktų suprasti ir žodį „svetimas“. Kai tik iš savo vaiko lūpų išgirsi „Tai mamos krepšys, tėčio laikrodis ir močiutės skara“ - iš karto pradėk mokyti, kad prieš imant svetimą daiktą, būtinai reikia atsiklausti. Tuo pačiu reikėtų padėti vaikui suprasti, kad daiktai gaunami ne už dyką. Juos reikia pirkti, o pinigėliai atsiranda tik sunkiai dirbant. Todėl kiekvieną daiktą reikia labai vertinti.

Gali būti, kad kitokiais būdais vaikas negali susirasti draugų. Labai tikėtina, kad šitaip elgtis skatina sudėtinga situacija namuose ir meilės bei dėmesio trūkumas (tėvų skyrybos, naujo brolio ar sesės atsiradimas ir t.t.). Juntamas aplinkinių dėkingumas skatina jaustis reikalingu, taigi toks dosnumas gali būti paprasčiausias bandymas „nusipirkti“ trūkstamos šilumos. Visų pirma, turėtum įsitikinti, ar suteiki savo vaikui pakankamai dėmesio ir meilės. Kalbėkitės, aptarinėkite praėjusią dieną ir patirtus įspūdžius. Praleiskite daugiau laiko kartu: pasivaikščiokite, pažaiskite, pasilinksminkite. Stiprus emocinis kontaktas - geriausia prevencinė priemonė neapgalvotam vaiko dosnumui. „Tikros draugystės niekas negali nupirkti nei saldainiais, nei žaislais. Žmonės draugauja, nes jiems kartu įdomu ir gera.“

Visų pirma turėtum nuolatos mokyti vaiką, kad dovanoti galima tik savo noru, o ne tuomet, kai kas nors to reikalauja. 1,5-3 metų amžiaus tarpsnyje labai svarbu ugdyti gebėjimą pasakyti „ne“, todėl nereikėtų mažyliui nuolatos „kalti“ į galvą, kad dalintis būtina visais atvejais. Padėk vaikui suprasti, kad jis gali dalintis žaislais, tačiau neprivalo to daryti.

Visapusiška vaiko adaptacija darželyje

Pradėti lankyti darželį yra svarbus etapas kiekvieno vaiko gyvenime. Gaila, tačiau tikrai ne visiems vaikams jis būna lengvas. Kiekvienas vaikas turi adaptacijos problemų. Šis procesas yra labai individualus. Dažniausiai ilgalaikę adaptacijos problemą patiria vaikai, kurie niekada nebuvo palikti su močiute, seneliais ar aukle. Tai pagrįsta emocija, jungiančia mamą ir kūdikį, sukuriančia per didelį prisirišimą.

Nemalonios patirtys darželyje gali vilkinti sėkmingą adaptaciją. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar vaikas buvo likęs vienas be tėvų, ar jis buvo kitų vaikų draugijoje, ar išmoko būti nepriklausomas. Tik rami mama gali padėti vaikui pasijusti ramiau. Priprasti prie darželio vaikui yra iššūkis, dar didesniu iššūkiu tai tampa tuomet, kai nerimas, kurį natūraliai jaučia vaikas tokiomis aplinkybėmis, sumuojamas su mamos nerimu.

Kada kreiptis į specialistą?

Jeigu pastebėjote (o net jei ir ne), kad vaikas neryžtingas, šalinasi kitų, drovisi, parodykite jam, kaip reikia bendrauti. Jei vaikui gera būti vienam, bet retkarčiais žaidžia ir su kitais - tai nieko tokio. Bėda kyla tada, jei mažylis nori bendrauti, akys net spindi, kaip siekia žaisti su vaikais, bet nesugeba. Tokį mažylį reikėtų parodyti psichologui. Ir geriau kuo anksčiau.

Suaugusiųjų vaidmuo yra būti šalia, stebėti ir kartais pakartoti vaiko žodžius. Jei matote, kad vaikas pyksta, priimkite tą jausmą: „Man atrodo, kad tu ant manęs pyksti“, tačiau nepulkite klausinėti, kodėl. Svarbu, kad vaikas pademonstruotų jam skaudžią situaciją ir atrastų geriausią jos sprendimą. Jei pasirinksite piešimą, paklauskite, ką vaikas nori piešti. Kai vaikas nupiešia, pasiteiraukite, ką jis nupiešė, ką veikia, sako ar kaip jaučiasi piešinyje esantys daiktai, gyvūnai, žmonės. Galite paklausti, ko jie norėtų, kas jiems nepatinka. Tai galimybė vaikui išreikšti savo jausmus ir nuoskaudas per kitus veikėjus. Pasakų skaitymas irgi yra vienas iš metodų, padedančių spręsti problemas.

Pakartotinė adaptacija po ligos

Po ilgos ligos pakartotinė adaptacija neturėtų ilgai trukti. Ikimokyklinio amžiaus vaikai dažnai suserga infekcijomis ir kartais būna namuose savaitę ar dvi. Po tokio laikotarpio jiems taip pat sunku persijungti prie kito ritmo. Adaptacija - tiek rutinos kaitos prasme, tiek ir emociniu lygmeniu - vyksta tiek vaikams, tiek ir jų tėvams.

Valgymo sutrikimai adaptacijos metu

Adaptacijos darželyje metu viena iš galimų vaikų reakcijų yra valgymo sutrikimai. Sutrikimus gali sukelti ne vienas gyvenimo pokytis, o keli. Galbūt pradėjęs lankyti darželį vaikutis ten nevalgo dėl to, kad išgyvena stresą dėl adaptacijos, gal jam nepatinka darželio maistas, gal tuo pat metu gyvenime vyksta dar kažkas svarbaus. Jei įmanoma, šiuo laikotarpiu būtų puiku vengti papildomų pokyčių vaiko gyvenime.

Jeigu kitų problemų nepastebite, berniukas yra linksmas, žvalus, nekrenta jo svoris, jis ryte prieš darželį ir vakare grįžęs namo pavalgo visaverčio maisto - galbūt jam tiesiog nepatinka darželio maistas. Svarbu neužmiršti, jog vis dėlto tėvai galų gale lemia, ką vaikas valgys. Maisto „kimšimas“ prievarta gali sukelti didelį pasibjaurėjimą maistu, didelių emocinių sutrikimų.

Valgymas - tai ne tik maisto medžiagų suvartojimas, bet valgant neretai bendraujama, kalbamasi, yra proga pabūti kartu. Taigi galite šeimoje surengti bendrus pietus ar vakarienes, kai visi susėdate prie vieno stalo, kalbatės apie tai, kaip praėjo diena, domitės vienas kitu. Sveikiausia, jei valgoma taip, kad maisto kiekis dienos metu paskirstomas nedidelėmis porcijomis, o tarpai tarp valgymų nėra tokie dideli, kad vaikas labai išalktų. Ryte, žinoma, pavalgydinkite sočiai, tačiau būtų per sunku apkrauti skrandį sriuba ir kokiu rimtu patiekalu.

Kai vaikas nenori eiti į darželį: priežastys ir sprendimai

Jei ir jūs kas rytą susiduriate su situacijomis, kuomet mažylis atsisako eiti į darželį, gailiai verkia bei niekaip jūsų nepaleidžia, natūralu, jog jums gali kilti įvairių klausimų, ar tikrai viską darote teisingai bei ar jūsų vaikas tam yra pasiruošęs. Nors dažniausiai nenoro eiti į darželį priežastis yra atsiskyrimas nuo tėvų bei sunki adaptacija, tačiau taip pat galimos ir kitos priežastys - dėmesio trūkumas, sunkumai, susirandant draugų, nemaloni aplinka ar kita.

Jei jūsų vaikas jau moka kalbėti, būtinai su juo pasikalbėkite apie darželį bei paklauskite, kaip jam jame sekasi. Klauskite vaiko konkrečių klausimų, pavyzdžiui, kokia veikla darželyje yra jo mėgstamiausia, o kuri kelia daugiausiai sunkumų. Būtent dėl to kalbėkitės su savo vaiku, skatinkite jį išreikšti savo emocijas.

Atsidūrus tokioje situacijoje, pirmiausia susitikite su jūsų vaiko darželio auklėtoja bei pasikalbėkite. Aptarkite, kaip jūsų vaikas bendrauja su kitais, ką jis mėgsta, o ko nemėgsta, o gal yra kokių problemų, kurių nežinote. Nustebsite, tačiau vaikai gali patirti stresą net ir dėl tokių iš pirmo žvilgsnio smulkių dalykų kaip nepatinkanti sėdėjimo ar pietų miego vieta, per didelis garsas ir panašiai. Kai išsiaiškinsite priežastį, dėl ko vaikas nenori lankyti darželio, galite pereiti prie veiksmų plano, leisiančio šią problemą išspręsti, sudarymo. Bendradarbiaukite su mokytojais - dažnai būtent jie gali pasiūlyti naudingų ir veiksmingų būdų, kaip vaiką greičiau pripratinti prie darželio. Taip pat galite pasidomėti ir darželio taikomais metodais.

Teisiniai ir etiniai aspektai

Visi darželiai yra pritaikyti taip, kad juos galėtų lankyti visi vaikai, tame tarpe ir tie, kurių raida yra sutrikus. Šią informaciją reikėtų gražiai primint ne aplinkiniams tėvams, o pačiai direktorei. Direktorė yra "kiemo šeimininkė" ir turi žinot, kas vyksta "jos kieme". Pasakykit, kad jūs darželio nepaliksite, viešinsite šitą reikalą taip pat. Svarbu surinkti visą teisinę informaciją, bet ne iš kaimynų, o iš savo darbą dirbančių ir išmanančių žmonių teisininkų, pasiskambinkit tiesiai į Švietimo ministeriją, taip pat galite kreiptis į žmogaus teisių gynėjų asociaciją.

Rekomenduojama įsiklausyti į kitą nuomonę ir paprašyti daktarės siuntimo į Pedagoginę Psichologinę Tarnybą (PPT), ten nustatys, ar vaikas turi raidos ar psichinių sutrikimų. Taip, vaikas gali turėti sutrikimų, bet jei jų yra, tai geriau apie juos sužinot anksčiau ir kaip galima padėt jam. O galbūt Jūsų vaikas tiesiog yra aktyvus ir judrus. Leiskit šitą nustatyt specialistams, savo darbo žinovams.

Sėkmingos adaptacijos gairės

• Rami mama, ramus vaikas. Jūsų vaikas šiandien nerimauja. Jūs - taip pat, o tai, būkite tikra, per jūsų apkabinimus, žvilgsnį ir žodžius ištransliuojama Jūsų dukrytei papildomu įtampos krūviu. Tik rami mama gali padėti vaikui pasijusti ramiau.
• Atsispindėkite vaiko jausmus. Vaikas, besipratinantis prie darželio ir šią akimirką patirdamas nemalonius jausmus, funkcionuos sėkmingai, jeigu jo jausmai, kokie skaudūs mamai bebūtų, bus ne blokuojami, o atspindėti. Atsakymas labai paprastas - leisti jiems būti. Priimti juos ir vaiką su visais jo jaučiamais jausmais. Suprasti, o ne ignoruoti, aiškinti, nureikšminti.
• Suvienodinkite namų ir darželio rutiną. Pavyzdžiui, jeigu vaikas vis dar miega dienos miegą du kartus, o darželyje tik vieną - naudinga jau namuose pereiti prie miegojimo vieną kartą per dieną (ir, idealu, panašiu metu, kaip ir darželyje). Taip pat galima pradėti pratintis keltis tuo metu, kai teks keltis į darželį, valgyti panašiu metu, eiti į lauką.
• Kalbėkite apie darželį pozityviai. Svarbu apie darželį pradėti kalbėti, kai jau žinote konkrečią vietą, pradžios datą. Pozityvus požiūris ir atsiliepimai apie vaiko lankomą ugdymo įstaigą garsiai tai išsakant vaikui.
• Susikurkite atsisveikinimo ritualus. Trumpas ir struktūruotas atsisveikinimo ritualas, pavyzdžiui, mama arba tėtis nupiešia širdutę vaiko delne, spusteli apsikabindamas, palinki geros dienos ir nusišypso atsisveikindamas. Svarbu, kad po šio „ritualo“ vaikas ir vaiką atvedęs suaugęs atsiskiria, išeina.
• Laiką darželyje ilginkite palaipsniui. Tarkim, iš pradžių vaikas tik pabūna su vaikais ir mokytoja lauke, vėliau jau eina ir valandėlei į vidų. Dar vėliau buvimo laikas ilginamas iki kelių valandų, tada pridedamas pavalgymas, o tada miegojimas.
• Kaskart vaiką informuokite, kada pasiimsite jį. Darželinukai dar negeba suprasti laiko, tad atvykimo laiką jiems nurodome pagal veiklą, pavyzdžiui, kai visi vaikai eis miegoti, kai pavalgysi vakarienę, po pasakos laiko ir t. t. Atvykti pasiimti tuo metu, kai planuojate. Jeigu yra vėluojama pasiimti vaiko, tai kelia vaikui nesaugumą.
• Kada sunerimti ir keisti darželį? Vaikų psichologai akcentuoja, kad sulaukti vaiko elgesio pokyčių jam pradėjus lankyti darželį yra normalu, tačiau jeigu praėjus adaptacijos periodui vaikui nebūdingas elgesys toliau tęsiasi ir vis kartojasi, tai jau signalas, kad pasirinktas darželis galimai nėra tinkamas jūsų vaikui. Adaptacijos periodas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Sunerimti verta, jei adaptacijos požymiai tęsiasi ilgiau nei mėnesį.
• Pasiruošimas darželiui. Pirminiai komunikacijos įgūdžiai turi atsirasti dar šeimoje. Vaiką į darželį geriausia pradėti galvoti leisti tada, kai vaikas geba pasirūpinti savimi ir nors kažkiek iškomunikuoti savo bazinius poreikius. Tėvų pareiga yra lavinti vaiko kalbą, jog jis būtų pasiruošęs išreikšti savo poreikius darželyje.
• Tėvų ir auklėtojų ryšys. Vaikas mato ir jaučia tėvų būsenas, todėl svarbu apie darželį atsiliepti pozityviai. Vaikas, paliktas darželyje, jausis kur kas saugiau jei žinos ir matys, kad tėvai pasitiki auklėtojomis. Todėl jau nuo pat pradžių tėvams svarbu bendrauti su darželio personalu - išsakyti baimes, lūkesčius ir nebijoti klausti.

tags: #vaikas #nesasi #zaislus #is #darzelio

• Idėjos naujagimio dovanoms
• Pykinimas 38 savaitę ir vėliau
• Kaip įamžinti jaukias nėštumo akimirkas namuose
• Vaiko gimdymo eiga
• kaip saugiai naudoti didramunės aliejų vaikams