Trims Karaliams skirti papročiai ir legendos
Trims Karaliams skirti papročiai ir legendos yra giliai įsišakniję lietuvių kultūroje, simbolizuodami laikotarpio pabaigą ir naujo pradžią. Ši šventė, minima sausio 6-ąją, vainikuoja 12 dienų laikotarpį po žiemos saulėgrįžos, vadinamą tarpukalėdžiu ar tarpušvenčiu. Šiuo laikotarpiu, senovėje tikėta, kad didelę galią įgyja nepalankios dvasios, todėl daugelis draudimų buvo susiję su darbu ir buitimi. Nuo 1605 m. minimi draudimai, kurie mažai pakitę pasiekė ir 20-ąjį amžių. Pavyzdžiui, moterys negalėdavo siūti, nes tikėta, kad aštriu įrankiu jos gali susižeisti dvasias. Taip pat moterys negalėdavo taisyti drabužių, o vyrai - skaldyti malkų. Kai kur net drausdavo skusti bulves ar imti į rankas peilį.
Šis laikotarpis buvo itin laukiamas jaunimo, nes po ilgo advento, trukusio nuo Šv. Kalėdų, jie galėdavo linksmintis. Nors pirmąją Kalėdų dieną buvo per didelė šventė, kad būtų galima linksmintis, vėliau jaunimas susiburdavo į šokių, dainų ir žaidimų vakarėlius. Dažnai per adventą, tarpukalėdžio metu, buvo žaidžiami vestuves simbolizuojantys žaidimai. Remiantis K. duomenimis, nuo Kalėdų iki Trijų Karalių jaunieji kas vakarą eidavo į „jaunimo vakarėlius“, kuriuose vaikinas ir mergina, pasibučiavę, būdavo „susituokiami“. Panašūs advento žaidimai išliko iki 20-ojo amžiaus.
Tradicijos ir apeigos
Niūrius žiemos vakarus paįvairindavo persirengėlių eisenos. Viena iš tokių tradicijų buvo „šyvio šokdinimas“. Gižuose (Vilkaviškio raj.) „šyvį šokdindavo“ tik nuo Naujųjų metų. Šyvio kostiumą sudarydavo paklodė, uždėta ant pečių, ir medinė arklio galva rankoje. Kartais prie eisenos prisijungdavo ir kareiviai su mediniais kardais. Susidarydavo dešimties žmonių, o kartais ir didesnė grupė, kuri apeidavo kaimų namus. Kiekvienas kaimas turėjo savo šyvį, kurį vesdavo čigone su vaiku. Procesijos susitikdavo, šyviai susikabindavo ir stengdavosi vienas kitam nuplėšti apdarą, o kareiviai kovodavo kardais. Stipresnė grupė atimdavo visą iš žmonių surinktą gėrį - pinigus, maistą.
Pirmasis eisenos dalyvis paklausdavo namų šeimininko, ar bus leista šokdinti šyvį. Po leidimo, dalyviai sueidavo į trobą. Vyrai nustumdavo stalą į trobos vidurį, ir šyvis (arba jo partneris, kurį vaidindavo vyras) šokdavo per stalą. Čigonas tuo metu stengdavosi ką nors pavogti. Po pasirodymo, namų šeimininkui atnešdavo dovanų - dešros, lašinių, pinigų. Eidavo iki sutemstant, o jei kviesdavo, tai ir vėliau. Per vakarą apeidavo 10-12 sodybų. Surinktus pinigus panaudodavo maistui, gėrimams, o kartais pasikviesdavo merginų pasilinksminti. Šyvį šokdindavo ir per vakarėlius. Šuolių atlikimas galėjo turėti magišką prasmę.
20-ojo amžiaus pradžioje gyvavo paprotys „įrašinėti į bernus“. Per vakarėlius paauglys, norintis tapti bernu, turėjo atlikti tam tikrą veiksmą, dažnai - peršokti suolą. Šis paprotys, paplitęs 20-ojo amžiaus 3-5 dešimtmečiais, buvo dažnas dabartinio Šakių, Vilkaviškio rajonų ribose, ir retesnis Marijampolės, Prienų rajonuose. „Įeinantis“ paauglys turėjo peršokti kliūtis, panašiai kaip šyvis. Tarpušventis tarp senųjų ir Naujųjų metų galėjo būti apeigų atlikimo laikas.
Trys Karaliai: Legendos ir simbolika
Pasakojama, kad Betliejuje gimusį kūdikėlį Jėzų aplankė Trys Karaliai. Iš tiesų jie nebuvo karaliai, o tik nuo viduramžių taip vadinami, nes atkeliavo iš pasakiškai turtingų Rytų. Kasparas, Merkelis ir Baltazaras buvo išminčiai, stebėję dangaus kūnų judėjimą. Netikėtai danguje sužibėjusi ryški žvaigždė sudrumstė šių vyrų ramybę, mat pranašystės skelbė, jog tokio šviesulio pasirodymas sutaps su Atpirkėjo atėjimu į žemę. Trys Karaliai kūdikėliui Jėzui atnešė tris dovanas: auksą, smilkalus ir mirą. Auksas - karališkumo simbolis, smilkalai - dieviškumo, o mira - kančios ir mirtingumo simbolis.
Sausio 6-ąją tradiciškai ant namų durų šventinta kreida užrašomos pirmosios karalių vardų raidės (KMB - Kasparas, Merkelis, Baltazaras). Ši tradicija simbolizuoja karalių apsilankymą ir palaiminimą namams. Trys Karalių diena simboliškai užbaigia Naujųjų Metų laikotarpį, ir nuo jos jau galima nustoti sakyti „su Naujaisiais!“.
Šventės minėjimo būdai
Trims Karaliams skirti papročiai siūlo įvairius būdus šventei paminėti. Visų pirma, tai tinkamas metas atsisveikinti su Kalėdų eglute ir papuošimais, juos saugiai sudėjus laukia kitų metų švenčių. Antra, siūloma pasigaminti karūnas, kurias galima pasipuošti šventės metu. Trečia, kepamas ypatingas pyragas, dažnai „Galette de Rois“ - migdolų pyragas, kurio viduje paslėpta keramikinė figūrėlė, riešutas ar monetos. Kas jį randa, karūnuojamas karaliumi ar karaliene.
Taip pat siūloma apsilankyti bažnyčioje, kur šventinami smilkalai, mira ir kreida. Kreida ant durų staktos užrašoma +K+M+B. Vilniuje, ir kituose miestuose, vyksta teatralizuotos Trijų Karalių eisenos, kurios pritraukia daug žiūrovų.
Senovės Egipte sausio 6-oji buvo laikoma augmenijos globėjo dievo Ozyrio švente, o Graikijoje - žalumynų dievo Dionizo gimtadieniu. Graikiškas žodis „Epifanija“ reiškia šviesos sugrįžimą. Skandinavijos šalyse sausio 6-ąja baigdavosi mitologiškai labai svarbus 12 dienų laiko tarpsnis, tikėta, kad tada mirusiųjų sielos viešėdavo savo namuose.
| Paprotys | Aprašymas |
|---|---|
| "Šyvio šokdinimas" | Persirengėlių eisena su "šyviu", kovojanti dėl surinkto turto. |
| "Įrašinėjimas į bernus" | Paauglių ritualas, siekiant tapti bernu, dažnai peršokant suolą. |
| Karūnos | Gaminamos ir nešiojamos šventės metu. |
| "Galette de Rois" | Pyragas su paslėpta figūrėle, kurio radėjas karūnuojamas. |
| Kreidos užrašai ant durų | +K+M+B - Kasparo, Merkelio, Baltazaro inicialai. |
| Teatralizuotos eisenos | Vieši renginiai, atkuriantys Trijų Karalių istoriją. |
Kiekviena tauta, išsaugojusi savo dvasinės kultūros klodus, yra didi tauta, verta pagarbos ir amžinumo. Mielos senelės, mamos, puoselėkime šias tradicijas ir perduokime jas ateities kartoms, kad jos neišblėstų ir gyvuotų kartu su mumis.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
