Vilniuje, šalia Pavilnių regioninio parko, medžiais kvepiančioje gamtos apsuptyje, įsikūręs restoranas „Tores Bravoras“ išsiskiria savo unikalia lokacija. Ant raguvos šlaito įsikūręs „Tores Bravoras“ siūlo kerintį vaizdą į mišką ir išraiškingą panoramą, kuri neleidžia nuobodžiauti visais metų laikais. Vasarą lankytojai gali mėgautis trimis terasomis, iš kurių atsiveria nuostabūs apylinkių vaizdai.

Gurių g. Ribiškių kalvyne, kur yra įsikūręs restoranas, taip pat rasite aukščiausią Vilniaus vietą - Laimio kalną (235 m.). Kita išskirtinė kalvyno ypatybė - raguvos, kurios sudaro įspūdingas erozines vėduokles, pasižyminčias ypač raiškiu reljefu ir savitu kraštovaizdžiu. Kalvyne gausu nedidelių šaltinių, kurie suteka į Kaukystos upelį, o šis - į Vilnią. Kalvyno raguvos nuo seno gyvenamos, čia lyg kalnų slėniuose išsidėstę Ribiškių kaimo sodybos. Čia stovėjo ir Ribiškių dvaras, kuris vėliau buvo paverstas restoranu „Kaimiška kava“.
Adomo Honorio Kirkoro 1859 m. išleistame gide po Vilnių ir apylinkes rašoma, kad „Kaimiška kava“ jau daugelį metų yra miesto gyventojus labiausiai viliojanti vieta.
„Tores Bravoras" didžiuojasi vietoje gaminamais patiekalais: čia kepama kvietinė-ruginė duona, rūkoma skumbrė, gaminamos skumbrės ir saulėje džiovintų pomidorų užtepėlės. Darbo dienomis nuo 11 iki 15 val. siūlomi dienos pietūs.

Ieškote erdvės banketui ar furšetui? Restoranas „Tores Bravoras" - taikliausias pasirinkimas! Planuojate didesnę šventę? Ne bėda! Restorano erdvės pritaikomos įvairiems renginiams.
Nepaisant išskirtinės vietos ir gamtos grožio, restoranas susidūrė su nemaža kritika. Pasklidus gandams, kad „Tores“ šis sezonas - paskutinis, mat visas didžiulis pastatas parduotas, ir naujasis šeimininkas čia maitinimo įstaigos nebelaikys, daugelis lankytojų ėjo atsisveikinti ir paskutinįsyk patikrinti girdėtų nuomonių.
Pagrindinės kritikos priežastys buvo prastas aptarnavimas ir maisto kokybė. Daugelį metų čia nebuvo tvarkos, personalas keitėsi dažniau, nei metų laikai; savininkai, matyt, rankas nuleido net jų nepakėlę. Plėšikiškos kainos taip pat nedžiugino, o maisto net negalėjai pavadinti maistu. Daugelis lankytojų nusivildavo perkeptais patiekalais, prastai parinktais ingredientais ir nuobodžiu meniu.
Aptarnavimas ir interjeras:
Nors „Tores“ šūkis - „sumanus skonis“, lankytojai dažnai suabejodavo šio šūkio tikrumu. Nepaisant to, vieta turi didelį potencialą, kuris, daugelio nuomone, nebuvo pilnai išnaudotas. Tik laikas parodys, ar šiai vietai pavyks atgimti ir tapti tikra aukso kasykla, kaip ją matė restoranų verslo žinovai.
Apsilankymo metu, pliaupiant lietui, didžioji dalis didesnių stalų buvo užimti, girdėjosi įvairių kalbų, bet mažiausiai - lietuvių. Tai rodo, kad vieta traukė ir užsieniečius, ypač tuos, kurie jau nusivylė lietuviškų pseudokaimo užeigų maistu, neatitinkančiu laminuotų valgiaraščių paveikslėlių.
Užkandžiai:
Pagrindiniai patiekalai:
Vynas „Dietrich Alsace Gewurztraminer“ buvo įvertintas teigiamai, jo kaina buvo 50 Lt, o antkainis - dvigubas. Desertų meniu nesužavėjo dėl neįpareigojančių pyragų pavadinimų ir rizikos, susijusios su tiramisu (ankstesnė patirtis su maisto apsinuodijimu).
Nepaisant visų trūkumų, vieta „Tores“, Užupio g. 40, Vilnius, turi nepaprastą potencialą dėl savo lokacijos ir nuostabios panoramos.
tags: #tores #bravoras #krikstynos