Kaip ginčuose gimsta tiesa: nuo aistringų diskusijų iki tarpusavio supratimo
Ginčai ir pykčiai šeimoje gali būti ne tik neišvengiami, bet ir naudingi, jei jie nėra santuokos leitmotyvas. Tai normalus poros santykių augimo prieskonis, padedantis sudėlioti viską į vietas ir atnaujinti ryšį. Juk kokia būna gaivuma po gero lietaus, po audros. O jei visada ramu? Užsistovėjęs vanduo ima smirdėti. Gyvybė ten, kur tėkmė. Taigi pykčiai, tos mažos perkūnijos, tik atgaivina santykius. Bet esmė - nespekuliuoti jais ir nekelti bangų ramioje jūroje.
Ginčų priežastys ir stereotipai
Dažnai manoma, kad 60-65 procentus ginčų sukelia moterys. Dažniausios priežastys: vyras nepadeda buityje, per daug dėmesio skiria darbui ir draugams, nepakankamai uždirba, išgėrinėja. Vyrai irgi turi ką pasakyti: kaltina moteris, kad šios per mažai jiems skiria dėmesio, kad per daug išlaidauja, kad kalba ilgai telefonu, kad yra neryžtingos.
Tačiau svarbu nepamiršti, kad stereotipai gali trukdyti suprasti vienas kitą. Pavyzdžiui, jei moterį suerzina smulkmena, kaip nenuleistas unitazo dangtis, ir ji pradeda dėl to pykti, ji turėtų suprasti, kad tai jos problema, jei tokia smulkmena erzina, o ne vyro problema. Išmokti nebekaltinti kitų, pavyzdžiui, anytos, kad ji blogai išauklėjo sūnų, taip pat svarbu. Su ja net galima pajuokauti dėl tam tikro elgesio.
Svarbu vengti bendrinių žodžių "niekada" ir "visada", pavyzdžiui: "Tu niekada nepasikeisi", "Tu visada palieki vonia netvarkingą". Verčiau, jei vyras neįvykdė pažado, paklausti: "Kada tau būtų patogu imtis to ir to darbo?". Neįžeidinėti jo „tinginys", „pažadukas", „plevėsa", „krapštukas". Kaip ten sakoma? Vadinsi vyrą kiaule, kriuksėti pradės. Geriau pradėti dažniau girti, kaip vaiką, kai šis atlieka kokį darbą. Tada ir pats nori kitą kartą stengtis. Be to, ginčai baigiasi. O tau malonu bus gyventi su vyru, kurį ką tik išvadinai kiaule?
Konstruktyvus bendravimas ginče
Viena iš didžiausių problemų ginčuose yra ta, kad žmonės nemoka ginčytis. Vyrai dažnai linkę vengti ginčo, pabėgti nuo jo. Moterys, priešingai, kartais ieško priekabių, kad tik pasipyktų, ir tuomet nusiaubia viską, prikišdamos visus įmanomus dalykus. Po tokio pykčio lieka įžeistas partneris ir jo artimieji.
Svarbu suprasti, kad ginčuose ne visada gimsta tiesa. Kaip teigia NLP treneris Andrius Jarašiūnas, naujos idėjos gimsta diskusijose ir pokalbiuose. Jei du žmonės susipyksta, už nesusikalbėjimo idėjos glūdi kita - "pozityvūs ketinimai". Pirma, reikia pasakyti sau, kad oponentas turi pozityvų ketinimą, pavyzdžiui, nori būti išgirstas, nori būti priimtas, galbūt nori parodyti, kaip viskas atrodo jo akimis. Antra, duokite pašnekovui erdvę pasipasakoti, išsikalbėti. Kai žmogus papasakoja, padėkokite. Trečia, pasakykite: "Žinai, o aš šitą situaciją matau kitaip." Toks paklausimas ir įvedimas naujo kriterijaus - kad galima ir kita nuomonė, kitas matymas - perveda nuo konkurencijos prie lygiavertiškumo. Ketvirta, turint dvi nuomones, ieškokite, kaip susitarti, kas ką atliepia, į ką atkreipti dėmesį.
Ginčuose labai sunku išlikti oriai. Nežinome, kaip atsiprašyti ir nusileisti. Todėl, jei ginčysimės, kiekvienas taikysimės paeiliui, nesvarbu, kas kaltas buvo. Tada nė vienas nesijaus užpultuoju ar užpuoliku.
Praktikuokite skaičiavimą. Jei pamatau, kad kažkas suerzino, giliai įkvėpiu, palengva iškvėpiu ir suskaičiuoju iki dešimties. Jei vis dar noriu pasakyti, dėl ko suirzau, pasakau. Bet tada pavyksta ramiai, be pakelto balso, neužsipuolant vyro su priekaištais.
Taisyklės, padedančios išsaugoti santykius
Elkis su savu, kaip su svetimu. Visiškai nešaukite. Mano tėvai nešaukė, ir man tai didžiausia nepagarba kitam žmogui. Joks svetimas žmogus neturi teisės ant manęs šaukti! Kai pirmais metais Ričardas buvo pakėlęs balsą, išėjau pusdieniui iš namų. Paskui pasakiau, kad negaliu pernešti tokių dalykų. Jei jis nesusitvarkys, mūsų santuoka ne kažin kiek temps. Įsidėmėjo.
Stengiuosi suprasti. Ir vyrą, ir save. Gal mane erzina ne vyro dėmesys draugams, o tai, kad aš jo negaunu? Labai svarbu įvardinti savo jausmus ir mokėti juos pasakyti. Nesidedu ta, kuri net už jį geriau žino jo paties elgesį. Galiu visai nepataikyti su spėliojimais. Aš įvardinu tik savo jausmus. Kaip galiu suprasti kitą, kai dažnai net pati savęs nesuprantu?
Kantrybė. Ką čia bepridėsi... Mes, moterys, juk kantrios.
Jei jau susipykstame, tai paklausiu, ar tikrai norime dabar viską išsiaiškinti, ar geriau nurimti ir prie problemos grįžti po kurio laiko - 20 minučių, o gal netgi dienos. Emocijoms atslūgus, sugrįžta protas. Kalba būna žymiai civilizuotesnė.
Aišku, labai sunku, kai esame įsiaudrinę, vėl stengtis bendrauti normaliai, lyg nieko nebūtų atsitikę, tačiau bent mažais dalykais parodome, kad esame svarbūs vienas kitam. Pavyzdžiui, vyras mane pabučiuoja į kaktą, aš jam padarau arbatos. Labai svarbu perduoti žinią, kad santykiuose iš esmės niekas nepasikeitė, kad pykstamės tik dėl vieno daikto, o nekuriame mintyse skyrybų planų.
Lotyniški posakiai apie tiesą, teisingumą ir gyvenimo išmintį
Lotynų kalba yra neišsenkantis išminties šaltinis, iš kurio semiamės aforizmų, posakių ir sentencijų, aktualių ir šiandien. Šie posakiai gali padėti geriau suprasti save ir kitus, bei atrasti naujus požiūrius į gyvenimą.
- "In vino veritas" - vyne tiesa.
- "Quod nocent, docent" - kas kenkia, tas moko.
- "Dictum sapienti sat est" - protingam pasakyta užtenka.
- "Historia est magistra vitae" - istorija - gyvenimo mokytoja.
- "Experientia est optima rerum magistra" - patirtis yra geriausia mokytoja.
- "Quot capita, tot sententiae" - kiek galvų, tiek nuomonių.
- "Festina lente" - skubėk lėtai.
14 veiksmingų konfliktų sprendimo būdų
Nors sakoma, kad ginčuose gimsta tiesa, svarbu suprasti, kad tiesa mums turi ateiti iš kito pažinimo lygmens. Mums savyje nėra ko ieškoti. Tad ieškoti nieko nereikia, "tiesos" taip pat. Turime taip susiburti, kad pritrauktume sau aukštesnįjį švytėjimą, Šviesą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
