Tėvystės (motinystės) nuginčijimas: teisminė praktika ir sąlygos

Nustatant vaiko kilmę siekiama įteisinti giminystės ryšius. Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju. Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas.

Tėvystės (motinystės) nuginčijimo teisinis pagrindas

Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.

Pagrindai tėvystės (motinystės) nuginčijimui

Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.

LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo. Tuo tarpu jeigu vaikas yra miręs ir jo kilmė iš tėvo vaikui esant gyvam nebuvo nustatyta, tokio vaiko kilmė iš tėvo nustatoma tik jei vaiko yra susilaukęs palikuonių, t.y. LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai.

Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais. Be šio, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai.

LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia.

LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai, pvz.

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Mirusio asmens tėvystę galima nustatyti tik tuo atveju, jei jis yra susilaukęs palikuonių. Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ar nuginčyti vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą, ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali pareikšti vyras, laikantis save vaiko tėvu. Atsakovai pagal tokį ieškinį yra vaikas ir jo motina. Jei vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo ar vaiko tėvas mirė, ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali paduoti vaiko motina, vaikas, įgijęs visišką veiksnumą, vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys.

Yra du atvejai, kada motinystė nustatoma teismo tvarka. Pirmasis, kai vaikui gimus motina nebuvo nustatyta (pvz. vaikas rastas) arba vaiką pagimdžiusi moteris neturi aukščiau paminėtų dokumentų, ir vaiko gimimo įraše bei išduotame gimimo liudijime nėra duomenų apie motiną. Šiuo atveju civilinės metrikacijos skyriuje padarius vaiko gimimo įrašą iškart atsiranda galimybė kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti motinystę. Antrasis atvejis, kai motinystė nuginčyta ir gimimo įrašę motinos duomenys išbraukti remiantis teismo sprendimu (pvz., supainiojus vaiką gimdymo įstaigoje ir pan.), o išduotame gimimo liudijime žinių apie motiną nėra.

Vaiko, gimusios santuokoje, tėvas įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Pagrindas įrašyti vyrą kaip vaiko tėvą yra santuokos liudijimas. Taigi kaip vaiko, gimusio įregistravus santuoką, kad ir kiek laiko vaiko motina ir jos vyras yra susituokę, tėvas vaiko gimimo įraše nurodomas jo motinos vyras. Tuo atveju, kai vaikas gimė išsituokusiai motinai, bet po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu.

Asmenys, turintys teisę kreiptis dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo

Pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaikas, sulaukęs pilnametystės, ar nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą. Jei vaiko motina ar tėvas yra neveiksnūs arba ribotai veiksnūs, pareikšti ieškinį gali jo globėjai ar rūpintojai. Pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo vyrui, kuris yra miręs, gali jo įpėdiniai, jeigu asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, mirė nepasibaigus ieškinio senaties terminui, numatytam šio kodekso 3.152 straipsnyje.

Ieškovė, būdama pilnametė, prašė teismo nustatyti, kad atsakovas nėra jos tėvas, ir pripažintinegaliojančiais civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo duomenis apie tėvą. Ji teigė, jog su tėvunepalaiko jokių ryšių, ketina dabartinę pavardę pakeisti į motinos sutuoktinio pavardę, kuris Italijojesiekia pripažinti tėvystę. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinio netenkino, be kita ko,konstatavę, kad ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis dėl tėvystėsnuginčijimo. Nagrinėjamu atveju teismų nustatyta, kad ieškovė pripažino, jog atsakovas yra jos biologinistėvas, o atsakovas tėvystės fakto neginčijo, kaip ir paties ieškinio. Kasacinis teismas pažymėjo, jognors biologinės tiesos, biologinės vaiko kilmės reikšmingumo aspektas yra svarbus, ginčo nebuvimastėvystės teisinių santykių kontekste taip pat gali būti reikšmingas ir teismų svarstytinas teisingos visųsusikirtusių interesų pusiausvyros nustatymo požiūriu. Šioje byloje, sprendžiant dėl teisingos interesųpusiausvyros, liko neįvertinta, kaip dabartinis teismų sprendimas galėtų apsunkinti ieškovės teisės įprivataus ir šeimos gyvenimo gerbimą įgyvendinimą Italijoje, neištirta ieškovės motinos sutuoktiniopozicija dėl socialinės tėvystės pripažinimo, šis asmuo nebuvo įtrauktas į bylą tiek dėl savo nuomonėspareiškimo, tiek dėl jo informavimo apie kitoje valstybėje pradėtą teismo procesą, kuris gali sukeltiteisinius padarinius šiam asmeniui, taip pat liko netirtas klausimas dėl ieškovės galimybių,nepanaikinus atitinkamo įrašo Lietuvoje, naudotis vienoda šeimos pavarde Italijoje.Kasacinis teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovė nebendrauja su biologiniu tėvu,socialiniai ieškovės ir atsakovo ryšiai nutrūkę, nesudaro pagrindo panaikinti teisingus civilinėsmetrikacijos duomenis, tačiau klausimas dėl tokių duomenų panaikinimo gali būti svarstomas,ieškovei įrodžius, kokių teisinių padarinių ji siekia reikšdama šį ieškinį ar kokios realios jos teisėsbuvo pažeistos.

Ieškinio senatis ir vaiko teisių apsauga

Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Jeigu asmenys, įrašyti kaip vaiko motina ar tėvas, apie įrašymą jais sužinojo būdami nepilnamečiai ar neveiksnūs, vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai jie sulaukė pilnametystės arba tapo veiksniais.

Nagrinėjant ginčus dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, tėvystės nustatymo, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. LAT teisėjų kolegija pasisakė, kad prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šio pobūdžio bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams.

Todėl faktas, kad vaiko motinos sutuoktinis (ar buvęs sutuoktinis, tuo atveju jei vaikas gimė nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos) nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys.

Šiuo atveju, egzistuojant ieškovo ir vaiko socialiniam ryšiui, nesant aiškios perspektyvos nustatyti biologinį vaiko tėvą, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko interesai. Nuginčijus ieškovo tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo. Tai traumuotų vaiką psichologiškai.

Be to, nutartyje pabrėžta, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad ieškovas praleido CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo terminą, kuris skaičiuojamas nuo momento, kai asmeniui paaiškėjo aplinkybės, teikiančios pagrindą abejoti jo tėvyste. Ieškovui nuo pat vaiko gimimo turėjo būti žinoma arba susidaryti rimtų abejonių dėl to, kad jis galimai nėra biologinis vaiko tėvas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.5 straipsnyje nurodyta, kad fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolikamečiai. Todėl, remdamasi CK 3.152 straipsnio 1 dalimi, ieškovė turėjo teisę pareikšti ieškinį per vienerius metus nuo tada, kai tapo pilnametė, t. y. iki kol jai sueis 19 metų.

Teismų praktika tėvystės nuginčijimo bylose

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko M. D. tėvas (teisinio statuso ir socialinės tėvystės prasme) yra ieškovas R. D., kuris, vaikui gimus Vokietijoje, įregistravo jį kaip savo sūnų, 2011 m. birželio 23 d. suteikė jam vardą ir savo pavardę. Išduotame vaiko gimimo įraše nurodyta, kad vaiko tėvas yra ieškovas. Ieškovas siekė, kad atsakovė grįžtų su juo gyventi į Lietuvą. Šalims susitaikius ir grįžus gyventi į Lietuvą, ieškovas vaiką priėmė kaip savo, juo rūpinosi, ir iki pat 2016 m. balandžio mėnesio teikė išlaikymą. Tarp ieškovo ir vaiko yra susiformavęs glaudus socialinis ryšys, vaikas ieškovą laiko savo tėvu, nori su juo bendrauti, jo pasiilgsta.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė paaiškino, kad vaikas buvo pradėtas ir gimė jai laikinai gyvenant su Vokietijos piliečiu M. S. Teisėjų kolegija nusprendė, kad šiuo atveju, egzistuojant ieškovo ir vaiko socialiniam ryšiui, nesant aiškios perspektyvos nustatyti biologinį vaiko tėvą, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko interesai.

Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nuginčyta tėvystė (motinystė), per tris darbo dienas išsiunčiamas civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.

tags: #tevystes #nugincijimas #ieskove #vaiko #motina #teismu

• Kaip maitinti kūdikius ir vaikus iki 3 metų
• Nėštumo sapnų reikšmės
• Kaip išsirinkti pagalvėlę kūdikiui
• Profesionalus ugdymas darželyje
• Įtraukties svarba vaikų ugdyme