Tėvystės ir kasmetinių atostogų derinimas pagal Darbo kodeksą
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau - DK) nuolat keičiasi, ne išimtis ir 2023 metai. Nauji Darbo kodekso pokyčiai suteikia galimybę labiau derinti šeimos ir darbo santykius, tai ypač aktualu vaikus auginantiems darbuotojams. Be to, pasikeitė nemažai nuostatų, susijusių su smurto ir priekabiavimo prevencija darbe.
Tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos: naujovės
Nuo šių metų neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos priklauso tiek mamai, tiek tėčiui - po 2 mėn. kiekvienam iš tėvų (įtėvių ar globėjų). Įteisinus šiuos mėnesius siekiama, kad abu tėvai labiau įsitrauktų į vaiko auginimo procesą, o ne tik vienas iš jų. Šias vaiko priežiūros atostogas (neperleidžiamus mėnesius) galima panaudoti visas iš karto arba dalimis, kol vaikui sukaks 18 ar 24 mėn., priklausomai nuo to, kokią vaiko priežiūros atostogų trukmę pasirinks šeima. Taigi darbuotojas neperleidžiamais atostogų mėnesiais gali naudotis lanksčiai, derindamas darbinius ir šeiminius santykius. Tačiau reikia nepamiršti, kad abu tėvai (įtėviai ar globėjai) negali naudotis šiomis atostogomis kartu, t. y.
Vienas iš aktualių pakeitimų, susijusių su vaiko gimimu, yra tėvystės atostogos. Iki šių metų jos buvo suteikiamos vieną kartą nepertraukiamai (30 kalendorinių dienų), po pakeitimų (nuo 2023 m. sausio 1 d.) gimus vaikui darbuotojas tėvystės atostogas gali išnaudoti per du kartus, taip jam suteikiama galimybė grįžti į darbą, o paskui pasiimti likusias atostogas. Jas darbuotojas gali išnaudoti bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, kol jam sukaks vieni metai.
Darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos trisdešimties kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju - per vieną mėnesį nuo sprendimo vykdymo pradžios) darbuotojams suteikiamos trisdešimties kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis.
Kasmetinės atostogos: taisyklės ir niuansai
Kasmetinės atostogos skirtos darbuotojo darbingumui atkurti, taigi šiuo atveju darbuotojas įpareigotas kasmetinėmis atostogomis pasinaudoti, o darbdavys - jas suteikti bent vieną kartą per darbo metus. Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos I. Piličiauskaitės, suprantant kasmetinių atostogų tikslą, neturėtų būti atvejų, kai darbuotojas kelis metus kaupia ir nenaudoja kasmetinių atostogų. Taigi Darbo kodekse numatyti apribojimai dėl kasmetinių atostogų kaupimo trukmės.
Praėjus trejiems metams, kai darbuotojas įgijo teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, tačiau jomis nepasinaudojo, atostogos tarsi nubraukiamos, t. y. jis praranda teisę pasinaudoti jomis arba gauti piniginę kompensaciją už jas, kaip tai nurodyta Darbo kodekse. Visgi yra išimčių. Išlyga - tie atvejai, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti atostogomis. Svarbu paminėti ir tai, kad atostogų „nurašymo“ terminas skaičiuojamas dvejopai - šiuo atveju esminė informacija, į kurią atsižvelgus daromos išvados panaikinti atostogas, - kada darbuotojas įgijo teisę į atostogas.
Darbo kodekse nustatyta, kad už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus.
Pasak Darbo teisės skyriaus vedėjos I. Piličiauskaitės, darbuotojas turi teisę pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba gauti kompensaciją už jas už pirmuosius darbo metus tais kalendoriniais metais, kai jis pradėjo dirbti ir išdirbo pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus. Pavyzdžiui, darbuotojas pradėjo dirbti 2019-02-01, taigi jis prarastų nepanaudotas atostogas už pirmuosius darbo metus po šių kalendorinių metų ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2023 m. sausio 1 d. Jeigu darbuotojas pradėjo dirbti, pavyzdžiui, 2019-10-01, vadinasi, jis bus išdirbęs pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus 2020 m. balandžio mėn., taigi nepanaudotas atostogas už pirmus darbo metus jis prarastų po šių kalendorinių metų ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2024 m. sausio 1 d.
Specialistė pažymi, kad už antrus ir vėlesnius darbo metus darbuotojas gali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba gauti kompensaciją už jas tais kalendoriniais metais, kai prasidėjo darbuotojo darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus. Pavyzdžiui, darbuotojas pradėjo dirbti 2019-02-01, taigi jis jau nebegalėtų pasinaudoti nepanaudotomis atostogomis už 2020-2021 darbo metus po 2020 m. kalendorinių metų pabaigos ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2024 m.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 128 straipsnis reglamentuoja kasmetinių atostogų suteikimą. Pagal 128 straipsnio 1 dalį, kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės.
Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus (DK 128 str. 2 d.). Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje (DK 128 str. 3 d.).
Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas (DK 127 str. 2 d.). Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su DK 127 straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais.
Darbo kodekso 122 straipsnio 3 punkto aiškinimas
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 122 straipsnyje reglamentuojami minimaliojo poilsio laiko reikalavimai. Minėto straipsnio 3 punkte numatyta, kad kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio laikas.
Atsižvelgiant į tai, paaiškiname, kad siekiant nustatyti, ar darbuotojas per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį ilsėsis bent trisdešimt penkias valandas, konkreti darbuotojo darbo savaitė, ar darbo pradžia/pabaiga, nėra svarbi, kadangi vertinamas bet kuris septynių paeiliui einančių dienų laikotarpis, per kurį darbuotojo poilsio trukmė turi būti ne trumpesnė nei trisdešimt penkios valandos. Darbdavys privalo darbą organizuoti taip, kad būtų laikomasi šio reikalavimo.
Darbuotojo ir darbdavio interesų derinimas
Darbuotojas dažniausiai nori pasirinkti norimos trukmės atostogas, pavyzdžiui, dalimis, ir jam patogiu laiku, tačiau darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbus, kad dėl darbuotojo atostogų nenukentėtų įmonės veiklos efektyvumas. Kaip akcentuoja VDI Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė, teismų praktikoje aiškiai suformuluota, kad darbdavys privalo suteikti darbuotojui kasmetines atostogas už einamuosius metus, tačiau sprendimo teisė dėl atostogų suteikimo trukmės, jų skaidymo ir kitų klausimų visgi priklauso darbuotojui. „Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą, sprendžia, ar suteikti atostogas pagal darbuotojo pageidavimą ir jo norima tvarka. Kadangi dėl suteiktinų atostogų skaidymo, trukmės ir datų sprendžia darbuotojas, darbdavys vienašališkai nuspręsti dėl atostogų suteikimo tvarkos negali - tai turi būti daroma šalių sutarimu“, - pabrėžia specialistė.
Kitos aktualios Darbo kodekso nuostatos
Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. anksčiau vadintos pailgintos atostogos tapo kasmetinės. Teisę į jas turi darbuotojai iki aštuoniolikos metų, taip pat tie, kurie yra neįgalūs, vieni augina vaiką iki keturiolikos arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Šiai darbuotojų grupei suteikiamos 25 (kai dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (kai dirbama 6 darbo dienas per savaitę).
Šiemet įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimas, pagal kurį į mokymosi atostogų sąrašą įtrauktos ir savišvietos atostogos. Darbuotojams, kurie dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose arba mokosi savišvietos būdu, per metus suteikiamos iki 5 darbo dienų mokymosi atostogos. Darbuotojas ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų turi informuoti darbdavį apie tokių atostogų poreikį.
Darbdaviai, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 50, privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, ją paskelbti ir įgyvendinti darbovietėje. Darbdaviai, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, organizacijoje turi patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą ir su ja supažindinti visus darbuotojus. Prieš ją tvirtinant ar keičiant, reikia įvykdyti informavimo ir konsultavimo procedūras Darbo kodekso nustatyta tvarka. Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją, kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka. Apmokėjimo sistemą reikia parengti taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos lyties atžvilgiu - už tokį pat ar lygiavertį darbą turi būti mokamas vienodas darbo užmokestis.
Augančių įmonių vadovai turėtų nepamiršti įgyvendinti Darbo kodekso reikalavimo dėl Darbo tarybos. Darbdaviai, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, privalo inicijuoti Darbo tarybos rinkimus, išskyrus tuos atvejus, kai darbovietėje veikia darbdavio lygmens profesinė sąjunga, kuriai priklauso daugiau kaip trečdalis visų darbuotojų. Tokiu atveju profesinė sąjunga įgyja visus Darbo tarybos įgaliojimus ir atlieka visas priskirtas funkcijas. Taryba sudaroma trejiems metams, pasibaigus kadencijai renkama nauja (visuotiniu slaptu balsavimu). Balsavimo teisę turi visi bent 3 mėn. nepertraukiamai įmonėje dirbantys darbuotojai.
Visame tinklalapyje pateikta informacija yra tik informacinio pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija ar išvada. Atsakymas į netikslų arba neišsamų klausimą gali būti nesuteikiamas. Nemokamas atsakymas (be atskiro perspėjimo) taip pat gali būti nesuteikiamas, jei klausimas yra specifinis, reikalaujantis daug laiko sąnaudų bei teisės aktų analizės. Jei pateiktas klausimas yra platus, reikalaujantis didelių laiko sąnaudų ir išsamios norminių teisės aktų analizės, galite užsisakyti mokamą konsultaciją.
tags: #tevystes #ir #kasmetiniu #atostogu #jungimas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
