Pavojinga temperatūra nėštumo metu: grėsmės vaisiui ir prevencinės priemonės

Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kai jos kūnas patiria daugybę pokyčių, o būsimos mamos ir vaikelio sveikata tampa jautresnė bet kokiam sveikatos sutrikimui. Nors peršalimas nėštumo metu dažniausiai neturėtų kelti papildomų rūpesčių, tam tikrais atvejais peršalimo ir ypač gripo pasekmės gali turėti įtakos būsimos mamos ir vaikelio sveikatai. Vienas iš pagrindinių pavojų - pakilusi temperatūra, kuri gali sukelti rimtų komplikacijų vaisiaus vystymuisi.

Temperatūros poveikis vaisiui

Nėštumo metu pakilusi temperatūra - vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ankstyvojo nėštumo metu neaukšta temperatūra jokių neigiamų pasekmių nesukels. Bet didesnė nei 37,5-38°C temperatūra jau laikoma pavojinga vaisiui.

Pirmojo nėštumo trimestro metu vykstantys procesai yra labai jautrūs temperatūros pokyčiams. Jei temperatūra pakyla iki 38°C ir daugiau, tai gali lemti rimtas komplikacijas. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Priešlaikinio gimdymo ir nėščiųjų infekcijos sektoriaus vadovė docentė Meilė Minkauskienė pabrėžia, kad būsimos mamos imuninė ir hormoninė sistema veikia kiek kitaip, o dažnai silpniau nei įprasta, ir nulemia dažnesnes bei sunkesnes infekcines ligas nėštumo metu. Ji teigia: „Įvairių susirgimų, kartais nekaltai atrodančių ir patraukliai reklamuojamų vaistų ar imunitetą neva stiprinančių priemonių labiausiai reiktų vengti pirmame nėštumo trečdalyje, kai vaisius dar tik formuojasi, nes gali trikdyti vaisiaus raidą bei nulemti apsigimimus. Kuo embrionas mažesnis, tuo įvairūs išoriniai veiksniai gali lengviau jį pažeisti, sukelti pakitimus, todėl vaistai, virusai ir aukšta temperatūra gali nulemti liūdniausią scenarijų - persileidimą ar vaisiaus žūtį.“

Danų mokslininkų tyrimai, apibendrinant epidemiologinių studijų duomenis, parodė, kad nėščiųjų karščiavimas pirmame trimestre buvo susijęs su 1,5-3 kartus blogesnių išeičių vaikams rizika. Dažniausios jų: nervinio vamzdelio ir burnos ertmės defektai (kiškio lūpa, vilko gomurys) ir įgimtos širdies anomalijos. Kitos naujagimių anomalijos nebuvo įrodytos vien dėl mažo panašių studijų skaičiaus. Taip pat nebuvo įrodytas karščiavimo ryšis su spontaniniais abortais, priešlaikiniais gimdymais ar perinatalinėmis mirtimis.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Motinos ir vaiko klinikos vadovas doc. dr. L. pabrėžė: „Aukšta kūno temperatūra (tai gali būti ir dėl buvimo, pvz., saunoje, ne tik sergant) turi poveikį įvairių baltymų apykaitos nukrypimui nuo „teisingo kelio“ embriono formavimosi periodu (0-10 nėštumo savaitę). Aukšta temperatūra gali pakenkti ekstraembranines membranas, placentą, vaisiaus ir motinos medžiagų apykaitą, dėl to embrionas gali nebesivystyti, gali formuotis įvairūs apsigimimai, sulėtėti vaisiaus augimas, tai gali atsiliepti ir vaiko pažintinėms funkcijomis. Pagrindinės galimos problemos yra šios: nervinio vamzdelio defektas, įgimtos širdies ydos ir gomurio defektai. Retai gali būti inkstų pažeidimas, galūnių defektai ir kt. Nebuvo rasta ryšio tarp aukštos temperatūros ir rizikos vaisiui žūti gimdoje ar priešlaikiniam gimdymui.“

Vėlesniais nėštumo mėnesiais, kai vaisius jau susiformavęs, aukštesnė temperatūra nebeturi tokios didelės įtakos jo sveikatai. Doc. dr. L. paaiškino: „Kai vaisius jau yra susiformavęs (po 11-12 nėštumo savaitės) temperatūros poveikis jo vystymuisi yra daug mažesnis, tiksliau, literatūroje nėra objektyvių duomenų, kaip aukšta temperatūra paveikia vaisių 2 ir 3 nėštumo trimestre.“

Gripas ir nėštumas

Nėščiajai gripas yra pavojingesnis nei kitoms jos amžiaus sveikoms moterims. Nėštumo metu esantys kvėpavimo ir širdies sistemos pokyčiai - didesnis deguonies poreikis, pasikeitusi plaučių padėtis, dažnesni širdies susitraukimai - ir silpnesnė imuninė sistema nulemia tai, jog nėščiosioms dažniau dėl gripo vystosi sunkios komplikacijos (pneumonija ir kitos ligos).

Prof. M. Minkauskienė teigia, kad Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad sergant gripu rizika susilaukti neišnešioto naujagimio išauga nuo 5 iki 39 proc. Gripas yra ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuriai būdingos dažnos komplikacijos. Gripo poveikis vaisiui gali būti įvairus ir susijęs su įgimtais vystymosi sutrikimais (gomurio ir lūpos defektu, smegenų, širdies ydomis), o augant vaikui vėlesniame amžiuje - net su leukemijos, Parkinsono sindromo, psichikos ligų vystymusi. Ši infekcija pavojinga nėščiosioms dar ir tuo, kad didina savaiminio persileidimo, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus augimo sulėtėjimo ar net netikėtos žūties riziką.

Gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė pabrėžia: „Užsikrėtus bet kokia virusine liga, vaisiui pavojingiausia aukšta motinos temperatūra, nes viruso placenta paprastai nepraleidžia. Hipertermija veikia vaisių, ypač nėštumo pradžioje. Aukšta temperatūra nėra blogai pačiai motinai, tai - imuninis atsakas į virusus (jie „iščirškinami“ ir sunaikinami), tačiau negerai vaisiui, kuris nėra motinos kūno dalis.“

Virusinės peršalimo ligos skirtingais nėštumo trimestrais:

• Pirmasis nėštumo trimestras (iki 12-13 sav.): infekcijos gali sukelti persileidimą ar nėštumo nesivystymą, kai kuriuos apsigimimus - veido skaidos trūkumus, hidrocefaliją (kai skystis kaupiasi galvos smegenyse) ir kitus nervų sistemos pažeidimus.
• Antrasis nėštumo trimestras (13-27 sav.): peršalimas gali sukelti priešlaikinį gimdymą, sutrikdyti vaisiaus vystymąsi.
• Trečiasis nėštumo trimestras (nuo 28 sav.): persirgtos virusinės ar bakterinės infekcijos gali sukelti vaisiaus vandenų padaugėjimą ar sumažėjimą ir taip stipriai pakenkti vaisiaus vystymuisi, be to, gali nukentėti ir placenta.

Šiame trimestre susirgus virusine liga pavojinga ir pačiai būsimajai mamai. Kadangi padaugėja kraujo kiekis, persitvarko visa organizmo sistema, dėl to į bet kokią infekciją ji reaguoja daug sunkiau. Tai gali sukelti komplikacijų, susijusių su pačios nėščiosios sveikata. Ji sunkiau serga, kyla grėsmė, kad prisimes naujų ligų.

Kaip elgtis pakilus temperatūrai ir sergant gripu

Jei jūsų temperatūra pakyla virš 37,5-38⁰C, tai jau signalas kreiptis į gydytoją. Doc. dr. L. pataria: „Esant virusinei infekcijai, aukšta temperatūra reikalinga, „kad neutralizuotų virusą“. Kad tai įvyktų, reikalingas kelių dienų karščiavimas. Toks karščiavimas gali sukelti problemas pirmame nėštumo trimestre, todėl šiuo metu reiktų temperatūrą žeminti. Galima vartoti paracetamolį. Jis yra nepavojingas (aišku, tai priklauso nuo dozės), viena ar dvi tabletės (500 mg - 1 g) paracetamolio tikrai nesukels didelio pavojaus vaisiaus vystymuisi.“

Kuo skiriasi peršalimas nuo gripo?

Prof. M. Minkauskienė teigia, kad pastebėjus gripo simptomus - staigią ligos pradžią, sunkią eigą, aukštą, 38 laipsnius viršijančią kūno temperatūrą, kosulį, šaltkrėtį, galvos ir gerklės skausmą, silpnumą, kaulų laužymą, raumenų skausmą, reiktų nedelsiant kreiptis į gydytoją. „Neretai pasitaiko atvejų, kai nėščiosios sumaišo peršalimo ir gripo simptomus. Peršalimo simptomai - viršutinių kvėpavimo takų sutrikimai, sloga, neaukšta, iki 38 laipsnių Celsijaus temperatūra, kuri išnyksta per 3-4 dienas, sukelia minimalią riziką nėštumo eigai ir besivystančiam vaisiui. Gripo pasekmės gali būti kur kas skaudesnės, nes šis virusas gali tapti plaučių uždegimo ar sepsio priežastimi, nepataisomai paveikti tiek nėščiosios, tiek vaisiaus būklę ir vystymąsi.“

Vaistų vartojimas nėštumo metu

Svarbu prisiminti, kad nėštumo metu turite būti atsargios su vaistais, nes kai kurie vaistai, kuriuos vartojote anksčiau, gali nebetikti. Todėl prieš pradėdami vartoti bet kokius vaistus visada pasitarkite su savo gydytoju arba vaistininku.

Jei jaučiate galvos skausmą arba pakyla temperatūra, galite išgerti paracetamolio. Tačiau tai turi būti daroma atsargiai, atidžiai sekant vartojimo instrukciją. Geriausia, dėl dozės ir vartojimo laiko, pasikonsultuoti su gydytoju.

Daugelis vaistų, net ir homeopatiniai, turi vienokį ar kitokį šalutinį poveikį, tad nepatartina jų vartoti nepasitarus su gydytoju. Taip pat reikėtų visiškai pamiršti populiarius vaistus nuo peršalimo miltelių forma. Jų sudėtyje dažnai yra labai didelė dozė paracetamolio ir kitų karščiavimą mažinančių medžiagų, kas gali pakenkti nėštumui.

Nėštumo metu kai kurių rūšių antibiotikų vartojimas gali kelti riziką vaisiui. Todėl yra itin svarbu, kad gydytojas, į kurį kreipėtės, žinotų apie jūsų nėštumą. Gydytoja ginekologė I. Kravčenkienė teigia: „Moksliniais tyrimais įrodyta, jog tos, kurios sirgdamos gripu sugebėjo reguliuoti karščiavimą vaistais ir nuolat gėrė folio rūgštį, siekdamos užkirsti kelią vaisiaus nervų sistemos defektams, joms ir jų palikuonims gripo pasekmės buvo minimalios.“

Kitos infekcijos

Nuo daugelio infekcijų padeda tik kruopštus elementarių higienos taisyklių laikymasis. Įsiminti paprasta: plauti rankas, ir dar kartą plauti rankas ir plauti viską, ką dedame į burną. Visada, kai galima, patartina rinktis termiškai apdorotą maistą. Taip galima apsisaugoti nuo listerijų, toksoplazmų, citomegalo viruso - mikrobų. Jie vaisiui - labai pavojingi ir nėštumo metu, deja, motinai nepasireiškia jokiais simptomais, deja, ir nediagnozuojami jokiais tyrimais.

Citomegalo virusas: apie 60 proc. moterų yra persirgusios ir turi imunitetą. Šis virusas pasireiškia lengvais peršalimo simptomais, tačiau yra nepaprastai pavojingas nėščiajai, nes, susirgus pirmajame nėštumo trimestre, labai dažnai sukelia persileidimus. Citomegalo virusas perduodamas per kūno skysčių kontaktą. Naujagimis gimdamas gali užsikrėsti šiuo virusu. Jis pavojingas tuo, kad pasireiškia nebūtinai iš karto. Citomegalo virusas gali netikėtai atkusti per pirmuosius trejus gyvenimo metus ir sukelti klausos pažeidimų.

Raudonukė: ši viruso sukelta liga pavojinga, nors daugeliui gali praeiti visiškai be simptomų - maždaug 25-50 proc. žmonių. Ir jie vis tiek yra užkrečiami, o nėščiajai susirgus raudonuke pasekmės gali būti liūdnos, ypač ūmiai užsikrėtus pirmajame nėštumo trimestre. Užsikrėtus iki 12 savaičių nėštumo, vaisiaus pažeidimo rizika - 50 proc. Liga perduodama oro lašeliniu būdu, didelė grėsmė ją pasičiupti sukiojantis tarp vaikų. Mažieji dažniausiai ja lengvai perserga.

Herpeso virusas: Viena iš penkių moterų yra šio viruso nešiotoja - I tipo (lūpinis), II tipo (genitalinis). Virusas migruoja į nervinius audinius: jei nėra aktyvus, nėra ir labai pavojingas, tik kartais pasireiškia. Užsikrėtus šiuo virusu trečiame trimestre, didelė tikimybė gimdant perduoti šią nemalonią „dovanėlę“ savo lėliukui, todėl tokiu atveju patariama gimdyti atliekant cezario pjūvį.

Hepatitas: Hepatitas A labiau paplitęs Pietų šalyse, pas mus pasitaiko rečiau, nėštumui nėra labai grėsmingas. Nuo hepatito B geriausia yra pasiskiepyti, visoms nėščiosioms atliekami šio viruso tyrimai. Jei susirgimas yra latentinis, jis paprastai nėštumui įtakos neturi, tik reikia nuolat stebėti, kaip funkcionuoja kepenys. Hepatitas C plinta per kūno skysčius, tad pasistenkite būti atsargesnės.

Prevencinės priemonės

Geriausias būdas apsisaugoti nuo peršalimo sukeliamų rizikos veiksnių nėštumui yra nesusirgti. Štai kelios svarbiausios rekomendacijos:

1. Higiena: reguliariai plaukite rankas, ypač po kontakto su galimai sergančiais asmenimis ar lankantis viešose vietose.
2. Atstumo laikymasis: saugus atstumas nuo sergančiojo yra apie 2 metrai. Kiek sąlygos leidžia, tokio atstumo naudinga laikytis.
3. Kaukės dėvėjimas: naudokite medicinines kaukes masinio susibūrimo vietose, ypač gripo sezono metu.
4. Skiepai: nėščios moterys gali skiepytis nuo gripo visais nėštumo trimestrais. Idealus laikas - planuojant nėštumą. Vakcinavus būsimą mamą, apsauga per jos pieną pirmuosius šešis mėnesius perduodama ir kūdikiui.
5. Vengti susibūrimo vietų: venkite masinių susibūrimų vietų, ypač kai siaučia virusai. Jei tenka lankytis poliklinikoje, stenkitės laikytis atstumo ir naudoti apsaugines priemones.
6. Pailsis ir mityba: pakankamai ilsėkitės, sportuokite. Laikykitės subalansuotos mitybos, kurioje gausu vaisių ir daržovių. Svarbu gerti daug skysčių.
7. Termiškai apdorotas maistas: siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių.
8. Papildai: folio rūgštis yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą.

Svarbių maistinių medžiagų lentelė ir jų reikšmė nėštumo metu

Kiekviena moteris, kuri laukiasi ar planuoja tai daryti, turi būti labai atsakinga ir pasiskiepyti. Visos nėščiosios, nepriklausomai nuo nėštumo laiko, turėtų vakcinuotis, ypač tos, kurios patenka į padidintos rizikos grupę, pavyzdžiui, serga astma, autoimuninėmis ligomis. Moksliniai tyrimai įrodo, kad skiepai apsaugo nuo gripo komplikacijų, kurios pavojingiausios pačiai motinai bei jos vaisiui. Gripo vakcina nekelia pavojaus besilaukiančioms moterims. Nėščiosios, kaip ir pensininkai, yra padidintos rizikos grupėje dėl to, kad jų imunitetas silpnesnis.

Vakcinuotis reiktų kasmet, nes gripo virusas mutuoja, todėl pernykštė vakcina gali būti visiškai nebeveiksminga. Gera žinia ta, kad žmonės turi kaupiamąjį imunitetą, vieną kartą persirgęs, kitą kartą, vaizdžiai tariant, tos pačios rūšies gripu nebesirgsi.

Nėščiajai svarbu atsisakyti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas, nes jie gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą ir kitus vaisiaus vystymosi sutrikimus.

tags: #temperatura #pavojimga #embrionui

• sužinokite daugiau apie pakabinamus krėslus vaikų kambariui
• asmens paieška Lietuvoje: galimybės ir ribojimai
• Profesionalios „žirafos“ glaisto šlifavimui
• Biblijos tiesos apie Dievo bendravimą
• Kaip vyksta vaiko išleidimas laikinai svečiuotis