Išmaniųjų telefonų limitai vaikams: kaip rasti pusiausvyrą tarp naudos ir žalos?

Šiandien mobilusis telefonas - neatsiejama kasdienybės dalis, o vaikų pasaulyje jis dažnai tampa net socialinio statuso simboliu. Išmanieji telefonai vaikams atveria daugybę galimybių - jos padeda mokytis, bendrauti ir pramogauti. Vis dėlto, šių dienų vaikai yra dažnai vadinami skaitmeniniais vaikais (angl. digital babies). Technologijų plėtra ir suteikiamos galimybės yra neatsiejama gyvenimo dalis tiek mums, tiek mūsų vaikams. Tad norint užtikrinti saugią ir subalansuotą patirtį, svarbu atkreipti dėmesį į atsakingą jų naudojimą ir nustatyti aiškias ribas.

TV3 laidoje „Kitsy“ vis daugiau laiškų į pašto dėžutę atkeliauja, kuriuose vaikai ir tėvai dalijasi ne tik šeimyniškais džiaugsmais, bet ir rimtais reikalais, susijusiais su telefonų naudojimu. Šiuos rimtus reikalus aptaria ir sprendžia kartu, dalindamiesi savo patirtimi ir profesionaliomis žiniomis.

Išmaniųjų telefonų poveikis vaikams: grėsmės ir priklausomybė

Sunku rasti šeimą, kuri nepasiguostų, kad vaikai prilipę prie telefono ar planšetės. Tokios priklausomybės pasekmės yra itin rimtos. Kalbinti tėvai bei sveikatos specialistai pasidalino ilgu sąrašu grėsmių.

Fizinės ir emocinės sveikatos problemos

Reikšmingiausios grėsmės apima sulėtėjusį ar net sustojusį vaiko intelektinį ir emocinį vystymąsi, ypač pavojingą vaikams iki 7 metų amžiaus. Taip pat pasireiškia fiziniai negalavimai - galvos, kaklo, nugaros skausmai. Kineziterapeutai ir neurologai vis garsiau perspėja, kad šių dienų prie telefonų palinkę vaikai dėl suformuotų stuburo traumų po keliolikos metų gali nebevaldyti kojų ir... sėsti į invalido vežimėlius.

Daug naudodamasis telefonu vaikas gali susirgti liga, kurios pagrindinis požymis - vadinamasis suerzinto silpnumo sindromas, t. y. mažesni vaikai nuolat kaprizijasi, o vyresni nevaldo emocijų ir dažnai keičia nuotaikas. Vystantis ligai, atsiranda nemiga, miegas tampa neramus, atsibudusį ryte gali pykinti, vaikai skundžiasi dažnais galvos skausmais. Mokyklinukams kyla sunkumų mokantis dėl sutrikusio gebėjimo sutelkti dėmesį. Svarbu pabrėžti, kad ši liga - ne elektromagnetinių bangų poveikio sveikatai padarinys, o priklausomybės nuo mobiliojo telefono požymis.

Priklausomybės atpažinimas ir pasekmės

Jei vaikas kiekvieną laisvą akimirką stengiasi prisėsti prie ekrano, atsisako kitų veiklų ir jas pakeičia telefonu, arba net slepia ir meluoja, tuomet tikrai žinokite - esama priklausomybės. RPLC Kauno filialo Vaikų ir paauglių psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja Žydrė Nutautienė pabrėžia, kad nors oficialios diagnozės „priklausomybė nuo telefono" tarptautinėje klasifikacijoje nėra, dažniausiai tai priskiriama elgesio problemoms, įpročių ir potraukių sutrikimams.

Ilgainiui vaikai praranda susidomėjimą ankstesniais pomėgiais, atsiriboja nuo draugų ir artimųjų. Dėl naktinio naršymo sutrinka miegas, jaučiamas nuolatinis nuovargis, mokiniai nebepajėgia dalyvauti pamokose, todėl suprastėja mokymosi rezultatai.

Pasak psichoterapeutės Victorios Prooday, mūsų pačių namuose plečiasi tyli tragedija, paliečianti mūsų vaikus. Tyrėjai atskleidė šokiruojančią vaikų psichinių susirgimų statistiką, šiuo metu jau siekiančią epidemijos mastus: 1 iš 5 vaikų turi psichikos problemų; 43 procentais išaugo vaikų aktyvumo ir dėmesio sutrikimai; 37 procentais išaugo paauglių depresija; 200 procentų išaugo savižudybių lygis 10-14 metų vaikų amžiaus grupėje. Pradinių mokyklų vadovai pastebi, kad technologijos ir tyčiojimasis internete jau nuo penktos klasės smarkiai veikia vaikų psichinę sveikatą.

Sunerimti vertėtų tuomet, jeigu pastebėjote, kad vaiko elgesys smarkiai pasikeitė - sumažėjo interesų laukas, pablogėjo santykiai su draugais ar šeimos nariais. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant trumpinti laiką, praleidžiamą prie ekranų, ir imtis kitų veiklų drauge.

Skaitmeniniai vaikai: tarp technologijų valdymo ir atsakingo naudojimo

Kita vertus, šiuolaikiniai vaikai gimsta pasaulyje, kuriame technologijos tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Todėl technologijomis naudotis jie išmoksta itin greitai ir intuityviai! Dažnai, paėmus naują įrenginį į rankas, jiems net neprireikia paaiškinimo, kaip juo naudotis. To baimintis visai nereikia, juk technologinis išprusimas šiais laikais - būtinas. Tad norėdami auginti vaikus, kurie bus sėkmingi vis labiau technologiškai pažangesnėje visuomenėje, juos turime skatinti tas technologijas naudoti ir valdyti.

Tad kaip išlaviruoti tarp žalojančios priklausomybės nuo telefono ir skatinimo pažinti šiuolaikines technologijas? Svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, atidžiai vertinti žiūrimą turinį ir nuo pat pirmųjų pažinties su technologijomis dienų stengtis mokyti jomis naudotis saikingai. O visų svarbiausia - parodyti vaikui, kad pasaulis yra be galo įdomus ne tik ekranuose, bet ir už namų sienų!

Efektyvios strategijos išmaniųjų telefonų naudojimui valdyti

Tėvų užduotis - padėti vaikui pasirinkti tinkamą turinį ir suformuoti sveikus įpročius.

Dienos rutina ir šeimos susitarimai

Pirmiausia, sudėliokite dienos rutiną ir kartu nuspręskite, kiek laiko galima praleisti prie telefono. Nors rekomendacijų yra įvairių, nėra nustatyta kiek optimaliai laiko per dieną vaikui galima praleisti prie telefono. Įvardinkite minučių ar valandų kiekį kartu su vaiku. Tiek tėvai, tiek vaikai turi visiškai suprasti ir kartu nutarti, kodėl dėliojama atitinkama rutina ir kodėl prie telefono bus galima praleisti ne daugiau nustatyto laiko. Šiame žingsnyje prireiks daug kantrybės ir nuoseklumo, rezultatai pradės matytis tik po kelių savaičių.

Padarykite tai šeimos iššūkiu. Nustatykite taisykles, kartu nuspręskite laimėjimus tiems, kurie pasieks užsibrėžtų rezultatų (pavyzdžiui, nuspręsti, ką valgysite vakarienei šeštadienį) ir bausmes tiems, kurie taisykles sulaužys (pavyzdžiui, visą mėnesį išnešti šiukšles). Ribas nustatykite drauge su vaikais. Įtraukite juos planuojant, kiek laiko galima praleisti internete, kokiu dienos metu ir kokiose platformose.

Jei matote, kad vaikui labai svarbu technologijos ir jos pasirenkamos, užuot gyvai bendravus, geriausia, ką galite padaryti - draugiškai pasidomėti, ką vaikas veikia, kas jam ar jai įdomu, kuo užsiima, paprašyti, kad ir jus pamokytų. Tokiu būdu parodome, kad vaikas mums svarbus, gerbiame jo pasirinkimus, jog mums svarbus ryšys su vaiku, įdomu, ką jis veikia, kuo domisi.

Turinio kontrolė ir kokybė

Viena pagrindinių užduočių tėvams - padėti vaikui pasirinkti tinkamą turinį. Šiuolaikinės technologijos atveria neribotas pažinimo galimybes, kuomet vieno mygtuko paspaudimas gali suteikti neaprėpiamus informacijos srautus. Todėl tėveliai turėtų atidžiai kontroliuoti turinį, kuris pasiekia vaikus, būtinai atsižvelgiant į vaiko amžių, jo patirtį bei pomėgius.

Rinkitės kokybišką ir skatinantį mąstyti turinį. Ar pastebėjote, kad jūsų vaikus labiausiai traukia turinys, kuris neturi aiškaus siužeto, bet yra vaizdiškai ir garsiškai itin stimuliuojantis? Toks turinys nesuteikia beveik jokios naudos, tačiau skatina priklausomybę. Mažyliams iki 7 jis ypač žalingas: vaizdiškai ir garsiškai stimuliuojamas, bet tuo pat metu neskatinamas tobulėti mažylis, tikėtina, turės raidos sutrikimų. Jei jūsų šeimos gydytojai jus perspėja, kad jūsų vaikas atsilieka tam tikruose vaikų raidos etapuose (pavyzdžiui, vėliau pradėjo vaikščioti, kalbėti, itin sunku mokytis skaityti ir pan.), bandykite kontroliuoti ne tik praleidžiamą laiką prie telefono ar planšetės, bet ir turinį. Yra gausybė mąstyti skatinančių vaikų žaidimų ir laidų. „Kitsy“ kuriamas turinys yra sudėliotas taip, kad vaikas būtų edukuojamas, drąsinamas išbandyti įvairius eksperimentus, atrastų skirtingus ir kuo sveikesnius patiekalus ir, žinoma, judėtų.

Vyresnius vaikus galite paskatinti ne tik žiūrėti kitų sukurtą, bet ir patiems kurti savo turinį - filmavimas, montavimas, nuotraukų koregavimas, programėlių kūrimas suteikia vertingų žinių ir lavina kūrybiškumą. O galbūt ateityje tai gali tapti visai realia karjeros kryptimi?

Technologijos tėvų pagalbai

Technologijoms suvaldyti pasitelkite kitas technologijas. Technologijų kompanijos sukūrė daugybę sprendimų telefonams (planšetėms ir kompiuteriams taipogi), kurie padeda tėvams kontroliuoti kokį turinį vaikas mato ir kiek laiko per dieną telefonu galima naudotis. Pasitelkite šias technologijas tam, kad jūsų vaiko sveikata bei raida būtų jūsų rankose.

Vidutinės klasės „Galaxy A“ serija siūlo sprendimus, kurie padeda tėvams valdyti vaikų išmaniąją patirtį - stebėti ekrano naudojimo laiką, nustatyti apribojimus ir skatinti atsakingą technologijų vartojimą. Šiuolaikiniai išmanieji įrenginiai per nustatymus arba įdiegus specialias programėles leidžia tėvams stebėti, ką vaikas veikia telefone, riboti turinį ir laiką ekrane. Galima užblokuoti suaugusiesiems skirtas svetaines, programėles ar paieškos rezultatus. Tėvai gali patvirtinti arba atmesti vaiko prašymus atsisiųsti naujų programėlių. Tik svarbu paaiškinti, kad toks gimdytojų kišimasis skirtas saugumui, o ne šnipinėjimui.

Saugumas skaitmeninėje erdvėje

Nusprendus, kad vaikui reikalingas mobilusis telefonas, svarbiausia pasirūpinti atžalos saugumu. Skaitmeninis pasaulis pilnas pavojų, tačiau tinkamai pasiruošus galima apsaugoti vaiką nuo didžiosios dalies rizikų.

• Asmeninės informacijos apsauga. Vaikai neretai neįvertina, kokią riziką kelia net paprasta nuotrauka ar adreso pasidalijimas. Todėl ypač svarbu mokyti viešai neskelbti savo pavardės, adreso, mokyklos pavadinimo ar tikslios buvimo vietos, nesiųsti nuotraukų nepažįstamiems, nesisiųsti failų iš neaiškių šaltinių, nespausti ant nepatikimų nuorodų.
• Slaptažodžių saugumas. Nors kibernetinis saugumas tampa vis aktualesnis, daugelis vis dar renkasi lengvai atspėjamus slaptažodžius. Norint užtikrinti vaikų paskyrų saugumą, svarbu išmokyti juos kurti stiprius slaptažodžius, sudarytus iš raidžių, skaičių ir specialiųjų simbolių. Pavyzdžiui, „Knox Vault“ saugumo sistema užtikrina, kad net jei telefonas būtų užkrėstas kenkėjiška programa ar patirtų bandymą įsilaužti, šie duomenys išliktų nepasiekiami programišiams.
• Buvimo vietos stebėjimas. Daugelis tėvų ieško būdų, kaip užtikrinti vaikų saugumą už namų ribų. „Galaxy A“ telefonai suteikia galimybę nustatyti tokias ribas naudojant GPS sistemą ir realiuoju laiku stebėti vaiko buvimo vietą.
• Privatumas socialiniuose tinkluose. Vaikams gali būti sunku suvokti, kokią riziką kelia informacija, kuria jie dalijasi socialiniuose tinkluose. Tėvai turėtų reguliariai peržiūrėti vaikų socialinių tinklų privatumo nustatymus ir pasirūpinti, kad jų įrašus matytų tik artimi draugai ar šeimos nariai. Taip pat svarbu aptarti, kokia informacija gali kelti pavojų ir kodėl ne viską verta viešinti.
• Sutartas pagalbos signalas. Kai kuriose situacijose vaikai gali neturėti galimybės tiesiogiai paprašyti pagalbos. Tokiais atvejais sutartas signalas ar kodinė frazė gali tapti jų išsigelbėjimu. Tėvai turėtų iš anksto aptarti su vaikais, kaip pranešti apie pavojų - tai gali būti specialus žodis, gestas ar veiksmas.
• Programėlių leidimai. Vaikai dažnai nesupranta, kokius leidimus suteikia atsisiųstoms programėlėms. Kad išvengtumėte duomenų nutekėjimo, svarbu reguliariai peržiūrėti, kokias programėles vaikai naudoja ir kokius leidimus jos turi.

Bendravimas ir pavyzdžio rodymas

Svarbu nebūti kategoriškiems, teigiant, kad technologijos - tai gėris ar blogis, nes pačios technologijos nėra nei gėris, nei blogis. Tai tik priemonės, kurios turėtų palengvinti mūsų gyvenimą, nors kartais, netinkamai naudojamos, gali sukelti ir žalos. Reikia rodyti pavyzdį, kad gyvas santykis su žmogumi yra svarbesnis už veiklą, kuri vyksta telefone, kompiuteryje ar kt. Supraskite, kad dažniausiai vaikas atspindi tai, ką mato šeimoje. Pastebėkite, kiek patys praleidžiate laiko su telefonu.

Jei telefonas jums neatsiejama darbo dalis, paaiškinkite vaikui, kad tai darbinė jūsų priemonė. Tačiau jei vakare atsipalaiduojate prie ekrano ir praleidžiate kelias valandas tiesiog „skrolindami“, labai tikėtina, kad vaikas elgsis lygiai taip pat. Mūsų elgesys nesąmoningai tampa pavyzdžiu mūsų vaikams. Gana dažnai pasitaiko atvejų, kuomet vaikai, piešdami šeimos portretą, šeimos narius vaizduoja su telefonais arba kompiuteriais rankose. Ar tuomet galime pykti ant vaiko, kad jis per daug laiko praleidžia prie kompiuterio? Vaikai kartoja tai, ką mato savo artimiausioje aplinkoje.

Jeigu norime, kad technologijos netaptų neatsiejama vaiko gyvenimo dalimi, išmanieji įrenginiai namuose turėtų atrasti savo vietą ir būti naudojami tik tada, kai reikia atlikti kokį nors veiksmą.

Ne mažiau svarbu atsižvelgti į garso foną, kuris vyrauja namuose. Įsivaizduokite situaciją, kuri realybėje nutinka ne taip jau retai - grįžtate į namus, įjungiate televizorių, įjungiate radiją ar garsiai žiūrite vaizdo įrašus socialiniuose tinkluose, o tuo metu šiame technologijų triukšme jūsų vaikas sėdi ir žaidžia planšete. Laikui bėgant tai tampa įprastu fonu, kuriame auga vaikas. Todėl jeigu taip nutinka ir jūsų namuose, laikas susimąstyti ir pabandyti šį įprotį pakeisti.

Jei vaikas kreipiasi į jus, o jūsų dėmesys sutelktas į ekraną - ar paliekate ekraną, ar vaiką? Mes nuolat pasitikriname, kiek esame reikalingi ir svarbūs aplinkiniams. Jei suaugę pasirenka ekranus, kaip jaučiasi vaikai? Prioritetą teikite bendravimui akis į akį. Šaunu bendrauti internetu, bet tai nepakeičia realaus bendravimo.

Išeikite į lauką. Palikite telefoną namuose ir eikite pasivaikščioti, tai padės pakelti endorfinų (laimės hormonų) lygį, pagerins nuotaiką ir fizinę savijautą.

Antras žingsnis - vietoje tos veiklos, kurią jums pristato jūsų vaikas ekrane, galite pasiūlyti panašią veiklą realiame pasaulyje.

Rekomenduojami ekranų laiko limitai pagal amžių

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikams iki 1,5-2 m. amžiaus vengti naudotis bet kokiais ekraną turinčiais prietaisais. Anot mokslininkų, vaikai nėra pajėgūs suvokti ir objektyviai vertinti to, kas vyksta ekranuose, todėl toks laisvalaikio praleidimo būdas yra visiškai nenaudingas. Mirgantys vaizdai ir chaotiškas informacijos srautas stimuliuoja tik nedidelę vaiko smegenų dalį. O štai kitų smegenų dalių, atsakingų už kalbą, atmintį, emocijas bei jų valdymą ir gebėjimą susikaupti, tobulėjimas lėtėja! Žinoma, šiek tiek vyresniame amžiuje išmanieji įrenginiai gali tapti puikiu edukaciniu įrankiu, tačiau itin svarbu ekranais naudotis saikingai.

Vilniaus universiteto mokslininkai, tyrinėjantys ekranų poveikį vaikų sveikatai, naudoja paprastą ekranų laiko formulę - 0-1-2-3/4. Štai konkrečios rekomendacijos:

Lietuvoje 2018 m. atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, daugiau nei pusė paauglių internete praleidžia 2-5 valandas, kas penktas paauglys - daugiau nei 5 valandas kasdien. 14-17 m. Lietuvos paaugliai internete mokyklos dienomis praleidžia vidutiniškai 4,5 val., o laisvadieniais - beveik 6 val. Svarbu įvertinti savo ar savo vaikų rizikos lygį, ar netampama priklausomi nuo interneto. Galima pasitikrinti specialiais klausimynais, kurie padeda įvertinti, ar ekranų laikas pernelyg neužvaldo.

Užtikrinkite, kad ekrano laikas nesikėsintų į fizinį aktyvumą ir miegą. Miegui skirtu metu visus ekranus išneškite iš miegamųjų ir pasirūpinkite, kad vaikas kasdien būtų fiziškai aktyvus. Ramioje aplinkoje su šeimos nariais padiskutuokite apie šeimai tinkančias ekrano laiko ribas. Ypač svarbu, kad kiekvienas tas ribas suprastų vienodai. Gerbiančius ekrano laiko ribas šeimos narius pagirkite ar apdovanokite. Aptarkite ir pasekmes, kokios nutiks ribų nesilaikant.

Mobiliųjų telefonų naudojimas mokyklose: taisyklės ir praktika

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija „Vakaro žinias" informavo, kad jau prieš naujus mokslo metus 64 proc. apklaustų mokyklų pranešė, kad turi pasirengusios mobiliųjų naudojimo tvarkas. 83 proc. mokyklų, pasirengusių tvarkas, mobilieji telefonai leidžiami tik mokytojo nurodymu ugdymo tikslams. Akmenės rajono jungtinės mokyklos Naujosios Akmenės „Saulėtekio" progimnazijos skyriaus direktoriaus pavaduotoja ugdymui Monika Bertašiūtė pasakojo, jog pernai įsivedus tvarką dėl mobiliųjų, pasikeitė net patys mokiniai.

Taisyklė - telefonas turi būti arba spintelėje, arba paliktas kuprinėje, bet išjungus vibraciją. Kartais telefonų prireikia pamokose mokymuisi, mes vaikus išleidžiame prie spintelių, - teigė M.Bertašiūtė. Paklausta, kaip tėvai reagavo į naują tvarką, pašnekovė sakė, jog iš pradžių reakcijų buvo įvairių, dauguma džiaugėsi sprendimu teigdami „ir namie vaikas sėdi su telefonu, ir mokykloje". „Mes sakėme, supraskite, vaikas yra mokykloje, jis yra saugus. Tada tėvai atsakydavo, kad nori patikrinti, ar vaikas yra mokykloje. Taigi priėmėme sprendimą, kad vaikas, jei, pavyzdžiui, žino, kad jam tą dieną pas gydytoją, sukontaktuoja su tėvais, paprašęs mokytojo šalia jo leisti pasinaudoti telefonu. Žinoma, pasak minėtos mokyklos direktoriaus pavaduotojos, dar šiandien yra mokinių, kurie pyksta, kad iš jų „atimti telefonai".

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) šių metų kovą sudaryta darbo grupė parengė rekomendacijas dėl mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose. Mokyklos vidaus teisės aktuose ministerijos suburta darbo grupė siūlo nusistatyti, kaip bus ribojamas mobiliųjų telefonų naudojimas, pavyzdžiui, mokiniui atvykus į mokyklą jie gali būti paliekami specialiai įrengtose saugiose vietose, išjungti ar begarsiu režimu veikiantys gali likti mokinių kuprinėse ir pan. Mokyklos tvarkoje taip pat turi būti numatytos ir stebėsenos priemonės, užtikrinančios, kad išmanieji įrenginiai būtų naudojami mokyklos nustatyta tvarka, pasekmės, jeigu nesilaikoma susitarimų.

„Grupėje sutarta, kad mobiliųjų telefonu naudojimo tvarka turi būti mokyklos bendruomenės susitarimas. Jame turėtų būti atsižvelgiama į konkrečios bendruomenės poreikius, mokinių amžių, aktyviai įtraukiant ir juos, kad jie patys taip pat galėtų atsakingai nuspręsti ir sąžiningai laikytųsi susitarimų“, - pranešime teigė ministrė Raminta Popovienė. „Kai mokyklos pasirengs savo tvarkas, labai svarbu supažindinti ir mokinių tėvus, siekti susitarimo, kad vaikai, ypač jaunesni, ir namuose turėtų tam tikras taisykles dėl išmaniųjų įrenginių naudojimo“, - pridūrė ji. Telefonais ugdymo tikslais ir mokytojo ar švietimo pagalbos specialisto iniciatyva galėtų naudotis 9-10 ir I-IV gimnazijos klasių mokiniai. Mobilieji telefonai taip pat turi būti prieinami mokiniams, kuriems dėl jų sveikatos ar kitų išskirtinių aplinkybių jie reikalingi. Šiuo metu Švietimo įstatymas nedraudžia mokyklose mokiniams naudotis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis ne ugdymo tikslu.

Psichologinis išmaniųjų telefonų poveikis ir ilgalaikės pasekmės

Svarbu galvoti apie tai, vietoje ko naudojami telefonai ir kam jie naudojami, kokiems tikslams. Jei susisiekti su tėvais, draugais, palaikyti ryšiui, paskirti susitikimą - tuomet tai puiki ryšio priemonė. Nufotografuoti patikusį vaizdą ir pasidalinti juo su draugais - puiku. Pasiklausyti kartu patikusios muzikos, susirasti informacijos - visa tai praplečia gyvenimą. Pagrindinis klausimas - ką pakeičia telefonų ir kitų ekranų naudojimas.

Jei esame įpratę kurti savo vaizduotėje „filmus“, dar pasiginčysime su kūrėjais. Filmai yra labai greita stimuliacinė medžiaga. Realiame pasaulyje veiksmas vyksta žymiai lėčiau. Mūsų smegenys, jei gauna daug greitos stimuliacinės medžiagos, greitai mokosi, bet greitai prie jos ir pripranta. Tuomet realybėje ima trūkti greičio, besikeičiančių kadrų ir vystosi priklausomybė nuo ekranuose vykstančių vaizdų - filmų, žaidimų. Realybė pasidaro per daug nuobodi ir nepatraukli, vis daugiau bėgama į telefonus, kompiuterius, ieškant įdomesnio gyvenimo.

Auga tokia vaikų karta, kuri savo aplinkoje mato daug žmonių, prasmengančių ekranuose. Seneliai tarsi užhipnotizuoti žiūri TV, tėvai prie kompiuterių suzombėja, o jei atsitraukia nuo jų, tuomet sulenda į telefonus. Daugelis bendraamžių pertraukas leidžia su telefonais, autobusuose daugelis žiūri ne pro langus, o į telefonus. Tai net ir vaikas, kuriam nėra įdomu, kas vyksta per telefoną, jaučiasi vienišas, nepajėgus konkuruoti su technologijomis, ima joms pasiduoti, pats ieškoti kompanijos telefone ar kitame ekrane, nes gyvus žmones tampa vis sunkiau pasiekti.

Telefonai, planšetės duodami užimti net ir labai mažus vaikus, tarsi sakant, kad nuobodžiauti yra blogai, savos mintys yra nepageidaujamos, geriau „lavintis“ su kitų pateikiamais žaidimais, užduotėlėmis. Ir vaikai nebeištveria kelionių be telefonų, nebegali palaukti, nebegeba susigalvoti sau veiklos mintyse, vaizduotėje ar realybėje. Tie vaikai, kurie ramiai sėdi sukišę nosis į telefonus, išmoksta naudotis programėle, perpranta žaidimus.

Mobiliųjų telefonų mitai ir tiesa: kada duoti ir ko tikėtis?

Tiesa ir mitai apie vaikų naudojimąsi mobiliaisiais telefonais padeda geriau suprasti problematiką.

Mobilusis telefonas nėra tinkamas žaislas kūdikiui.

TIESA. Žinoma, išjungtas jokių elektromagnetinių bangų nespinduliuoja, tačiau geriau vaikui žaisti žaisliniais mobiliaisiais telefonais. Vaikus greičiausiai traukia tai, kad su mobiliuoju telefonu galima ką nors nuveikti: klausytis muzikos, žaisti. Galų gale tėveliai pradeda jį duoti, nes jis visada po ranka, ir dėl to tampa mėgstamiausiu žaisliuku.

Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ne į galimą mobiliųjų telefonų spinduliuojamų elektromagnetinių bangų poveikį sveikatai, bet į vaikų priklausomybę nuo mobiliųjų telefonų. Kuo anksčiau vaikui yra duodamas telefonas, tuo anksčiau pradeda vystytis priklausomybė, ir tai ateityje gali tapti labai rimta bėda. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Viktorija Buzytė sako, kad per anksti pirkdami vaikui telefoną tėvai daro jam meškos paslaugą.

Mobiliuoju telefonu vaikai turėtų pradėti naudotis kuo vėliau.

TIESA. Kuo anksčiau vaikas pratinamas prie „technikos” (kompiuterinių žaidimų, mobiliųjų telefonų), tuo anksčiau praranda vaikystės džiaugsmą. Yra tekę matyti, kad šešiamečiai, stovėdami vienas nuo kito per 5 m., bendrauja mobiliuoju telefonu, nes kitaip tiesiog nebemoka bendrauti. Vaikai, turintys priklausomybę nuo mobiliųjų telefonų, kaip ir nuo kompiuterinių žaidimų (nepaleidžia telefono iš rankų, miega su juo, niekuo nesidomi, laisvalaikį leidžia sėdėdami prie kompiuterio), dažnai tampa irzlūs ir uždari. Pasitaiko, kad vaikui, iš kurio atimamas telefonas, prasideda isterija arba jis toliau lieka stovėti laikydamas ranką ir spaudinėdamas mygtukus, lyg laikytų telefoną rankoje. Dažnai vaikai, be telefono, nebežino, kuo užsiimti ir kaip leisti laisvalaikį.

Mobiliuosius telefonus vaikams tėvai dažniausiai perka pradinėse klasėse.

IR TAIP, IR NE. Mūsų atlikto tyrimo duomenimis, per kurį apklausėme daugiau kaip 2 tūkst. mokinių, dauguma vaikų mobilųjį telefoną įsigijo pradinėse klasėse. 22 proc. apklaustųjų nurodė, kad mobilųjį telefoną įsigijo 1-oje klasėje, po 17 proc. apklaustųjų juos įsigijo 2 ir 3-ioje klasėje, apie 16 proc. - 4-oje klasėje. Tačiau net 7,9 proc. apklaustųjų teigė, kad mobilųjį telefoną turėjo dar būdami darželyje! Tai mus nustebino.

Dauguma mokinių nurodė, kad dažniausiai mobiliuosius naudoja susisiekti su tėvais, skambinti ir siųsti trumpąsias žinutes. Mergaitės linkusios išsiųsti daugiau SMS ir ilgiau kalbėti telefonu, tuo tarpu berniukai labiau linkę naudoti telefoną pramogoms, naršyti internete. Atliktas tyrimas mus nustebino ir tuo, kad apie 10 proc. moksleivių patiria patyčių dėl mobiliojo telefono modelio. Kuo mokiniai mažesni, tuo tai aktualiau. Patyčių dažniau patiria mergaitės negu berniukai; jos nurodė, kad būtų sunkiau susitaikyti su gyvenimu be mobiliojo telefono.

Kai kuriose šalyse yra nustatytas amžius, nuo kada vaikai gali naudotis mobiliaisiais telefonais.

TIESA. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje į daugelį mokyklų mobilųjį telefoną draudžiama net atsinešti, mokytojai gali tikrinti moksleivių kuprines, jei įtaria, kad šie jį turi. JAV mokinių kuprinėse mobiliųjų telefonų gali ieškoti tik speciali komisija. Prancūzijoje vaikams iki šešerių metų draudžiama naudotis mobiliaisiais telefonais. Kai kuriose šalyse yra bandoma nustatyti amžių, nuo kurio būtų leidžiama vaikams naudotis mobiliuoju telefonu, kitos pasisako, kad būtų nustatyta, kiek laiko telefonu gali naudotis vaikas, pvz., ne ilgiau kaip 6 min. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja uždrausti mobiliaisiais telefonais naudotis mokyklose - per pamokas jie turėtų būti išjungti, o teritorijose naudotis ribotai. Pas mus nėra nustatyto amžiaus, nuo kada galima naudotis mobiliuoju telefonu. Lietuvos visuomenės sveikatos specialistai, vadovaudamiesi kitų šalių patirtimi ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, pataria vaikams telefonus duoti naudotis kuo vėliau ir mokyti kalbėti kuo trumpiau.

1 tūkst. litų kainuojantis telefonas bus saugiau už pigų, tarkim, kainuojantį 100 Lt.

MITAS. Nors ir kiek kainuotų, mobilųjį telefoną sudaro viename korpuse įmontuoti siųstuvas ir imtuvas. Mobilieji telefonai yra vieni elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių, tačiau nereikėtų pamiršti, kad aplink mus yra begalė prietaisų, spinduliuojančių elektromagnetines bangas.

tags: #telefonu #limitai #vaiku #globos #namams

• Sėkmingas startas mokykloje
• Kūdikėlis kaip gyvybės simbolis
• Išsamus ginekologų Kaune vadovas
• Žaismingi metodai raidžių mokymui
• Kaip pasigaminti žiedinių kopūstų apkepą su kiaušiniu