Suomijos darželio aplinka: visapusiško ugdymo ir vaiko gerovės pavyzdys
Šiandien vis dažniau kalbame apie įtraukųjį ugdymą, jo prasmę ir svarbą šiuolaikinėje visuomenėje. Tai tema, kuri aktuali kiekvienam pedagogui, siekiančiam kurti atvirą, pagarbią ir kiekvienam vaikui prieinamą ugdymo aplinką. Suomijos švietimo sistema, pasižyminti holistiniu požiūriu į ugdymą, dažnai laikoma pavyzdžiu. Šiame straipsnyje aptariami Suomijos vaikų darželių ypatumai, siekiant atskleisti, ko Lietuva galėtų pasimokyti, ypatingą dėmesį skiriant ugdymo aplinkai ir jos įtakai vaiko raidai.
Suomijos ikimokyklinio ugdymo filosofija ir vertybės
Viena svarbiausių Suomijos ikimokyklinio ugdymo sistemos prielaidų - holistinis požiūris į vaiko augimą, sveikatą, gerovę, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius poreikius. Nacionalinio lygmens ikimokyklinio ugdymo programoje nusakomi pagrindiniai ugdymosi tikslai - padėti vaikui augti individualia asmenybe, gebančia priimti sprendimus, susijusius su savo gyvenimu ir gerove, bei gebančia užmegzti ir palaikyti geranoriškus santykius su kitais žmonėmis.
Programoje taip pat apibrėžiamos svarbiausios vertybės, kuriomis vadovaujamasi ugdant vaikus - socialinis teisingumas ir lygybė, atsižvelgimas į vaiko interesus, į vaiko teisę įvairiapusiškai ugdytis pagal savo galimybes, saugumas, šilti santykiai su pedagogais ir grupės vaikais, teisė būti išklausytam ir suprastam, teisė į paramą, kai jos reikia, džiaugsmingas ugdymasis ir kitos. Didelį įspūdį paliko ugdymo aplinka. Ji sukurta taip, kad kiekvienas vaikas joje jaustųsi laisvai, saugiai ir natūraliai. Suomijos ugdymo įstaigose vaikams suteikiama galimybė būti savimi. Jie skatinami patirti atradimo džiaugsmą, tyrinėti aplinką ir mokytis per asmeninę patirtį. Svarbiausias kiekvieno pedagogo tikslas yra padaryti kuo daugiau dėl kiekvieno vaiko. Gerbiamas kiekvienas vaikas, nepaisant jo tautybės ar religijos.
Fizinė darželio aplinka: lankstumas ir transformacija
Suomijos darželių ugdymosi aplinka primena „gyvą organizmą“. Kiekviena detalė joje turi prasmę: ji atspindi vaikų dienotvarkę, savaitės dienas, emocijas, kasdienius atradimus. Aplinka kuriama taip, kad skatintų vaikus nuolat tyrinėti, atrasti kažką naujo arba prisiminti tai, kas jau pažįstama. Vaikams suteikiama daug erdvės žaisti, tyrinėti, kurti ir atrasti.
Projektavimo principai ir erdvės reikalavimai
Didelis dėmesys skiriamas švietimo įstaigų ugdymo aplinkos įrengimui. Planuodami naujus mokyklų pastatus architektai bendradarbiauja su verslininkais ir pedagogais. Šiuo metu vykdoma vyriausybės programa ikimokyklinėms įstaigoms įrengti ir aprūpinti. Manoma, kad ugdymo aplinka turi reikšmingą įtaką mokinių pasiekimams.
Šiuolaikiniuose pastatų projektuose svarbu ne mokymosi klasės, o mokymosi peizažai, t.y., transformuojamos, pertvarkomos erdvės, su labai mažai skiriančiųjų sienų. Pagrindiniai švietimo įstaigų projektų kriterijai: lankstumas ir įvairumas (pritaikymas įvairioms reikmėms), atvirumas. Būdinga centrinė erdvė pastato viduje bendrai veiklai. Stebint darželių erdves, sunku suprasti, kur yra grupė, kur salė ar patalpa poilsiui. Patalpos yra lengvai transformuojamos, didinamos arba mažinamos lengvomis pertvaromis, daug kambarėlių žaidimams ir kūrybinei veiklai. Ugdymui išnaudotos visos erdvės, pradedant lubomis, baigiant grindimis. Akcentuojamas paprastumas ir praktiškumas.
Suomijoje nėra apibrėžta, kiek kvadratinių metrų ploto turi atitekti vienam vaikui, tačiau vadovaujantis protingumo principu dažniausiai skiriama nuo 5 iki 10 kv. metrų vienam vaikui. Įsiminė tai, kad ant žaislų dėžių buvo ne žodiniai užrašai, o nuotraukos. Sienos, baldai, durys nukabinėtos nuotraukomis, įvairia informacija, skirta ne tik vaikams, bet ir jų tėvams bei pedagogams. Dažniausiai tėvų lankomose vietose stovi skaitmeniniai nuotraukų rėmeliai, planšetės su tos dienos nuotraukomis. Pedagogai nuolat fotografuoja vaikų veiklą, fiksuoja vaiko ugdymosi momentus, o nuotraukas su trumpais komentarais panaudoja vaikų pasiekimų vertinimui. Pagal ryte suplanuotą pedagogų veiklą vaikai grupelėmis keliauja iš vienos erdvės į kitą. Visas darželis atviras visiems.
Lauko aplinka ir aktyvus buvimas gamtoje
Nepaisant oro sąlygų, kasdien, mažiausiai valandą, vaikai praleidžia gryname ore. Vaiko ir pedagogo patogumui pritaikyta lauko apranga ir avalynė, dvi rūbinės, skirtos lauko ir vidaus drabužiams, džiovyklės batams ir kombinezonams. Helsinkio Pelimanni vaikų darželio direktorė Soile Oleander pasakojo: „Kiekviena veikla, darbas ar atliekamas veiksmas turi būti naudingas konkrečiam vaikui. Taip pat didelį dėmesį skiriame sveikatos stiprinimui: bent vieną valandą per dieną vaikai praleidžia lauke; jie skatinami gerti daug pieno ir kefyro, valgyti grūdinių košių, šviežių vaisių, uogų ir daržovių, savarankiškai rinktis valgymo laiką, mokomi atsipalaiduoti, nejausti įtampos ir nerimo.“ Visi darželiai taiko lauko pedagogikos didaktinį modelį, sveikos gyvensenos ir vaiko gerovės principus.
Nesibaiminama, kad vaikai sušlaps, susirgs, išsimurzins, nesistebima, kad žaidimai su lietaus vandeniu, tekančiu iš lietvamzdžių - mėgstama vaikų veikla. O ką jau kalbėti apie išvykas į mišką! Nei lietus, nei vėjas, nei šaltas oras nesutrukdo kruopščiai suplanuotų žygių, kuriems kiekvieną kartą keliami skirtingi uždaviniai. Lauko aplinkoje dominuoja bendra erdvė, nėra suskirstymo į grupių aikšteles. Pagrindinė vaikų veikla lauke - tyrinėjimai, žaidimai su smėliu ir vandeniu, judrūs žaidimai. Kai kurios savivaldybės šeimoms sudaro galimybę kartu su vaiku dalyvauti nemokamose atvirose ikimokyklinio ugdymo veiklose. Šioms veikloms skiriama aptverta lauko žaidimų aikštelė arba vaikų ir jų šeimų narių veiklai pritaikyta patalpa pastate.
Įtraukusis ir daugiakultūris ugdymas aplinkoje
Ypač svarbi ir ryški Suomijos darželių stiprybė - nuosekliai įgyvendinamas įtraukusis ugdymas. Vaikai, turintys ypatingų ugdymosi poreikių, nėra atskiriami nuo bendraamžių. Jie, padedami mokinio padėjėjos, dalyvauja visose veiklose kaip lygiaverčiai grupės nariai. Visose aplankytose ugdymo įstaigose buvo pabrėžiama kultūrinės įvairovės svarba. Tai ne tik graži idėja, bet ir kasdien praktikoje puoselėjama vertybė, skatinanti vaikus bei mokytojus plėsti akiratį, dalintis savo tradicijomis ir pažinti vieniems kitus.
Pavyzdžiui, „Bumblebees Kindergarten“ ugdymo įstaigoje dirba pedagogai iš įvairių pasaulio šalių - Lietuvos, Anglijos, Filipinų, Prancūzijos, Ukrainos. Ši kultūros įvairovė kuria atvirą, šiltą ir tolerantišką bendruomenę, kurioje kiekvieno žmogaus patirtis tampa vertybe. Pagrindiniai Suomijos ankstyvojo ugdymo uždaviniai yra skatinti pozityvųjį ugdymą veiklos metu, nepamirštant vaiko kilmės ir šaknų. Dėl šios priežasties Suomijoje kiekviena šeima turi galimybę ne tik pristatyti savo kultūrą, bet ir ugdymo įstaigų aplinkoje sukurti aplinką, kurioje vizualiai matytųsi, iš kur atvykusios šeimos, kokiomis kalbomis jos kalba. Espo ikimokyklinio ugdymo mokyklos plėtoja visuotinio ugdymo kryptį, taiko ugdomojo planavimo metodiką, erdves kuria pagal universalaus dizaino metodiką, plėtoja multikultūrinio ugdymo strategiją. Atkreipiamas dėmesys ir į Universalaus dizaino mokymuisi principų įgyvendinimą, atrandant daug gerų sprendimų, kaip sukurti įtraukiančias ugdymosi erdves vaikams gamtoje ir grupėje.
Pedagogų darbo aplinkos palaikymas ir gerovė
Pedagogų sveikatos tausojimas yra neatsiejama Suomijos švietimo sistemos dalis. Kėdės ant ratukų kiekvienoje darželio patalpoje (net ir sanitarinėse patalpose), baldai, pritaikyti tinkantys suaugusiesiems, kompiuterizuotos darbo vietos, darbuotojų poilsio ir susibūrimo kambariai, supamos kėdės, daug minkštų baldų, magnetinių lentų užrašams ir planavimui - visa tai skirta pedagogų patogumui ir sveikatos saugojimui.
„Tai labai patogus daiktas tiek pedagogams, tiek vaikams. Vaikai laipteliais pasilipę ant staliuko laikosi už rankenos, o pedagogui rengiant vaiką nereikia lenktis. Mes saugojame savo darbuotojus ir mums svarbi jų sveikata“, - pasakojo Helsinkio Pelimanni vaikų darželio direktorė Soile Oleander, kalbėdama apie stalelį su laipteliais ir rankena. Staleliai darželiuose pritaikyti suaugusiesiems, bet subalansuoti vaikams. Visiems gerai: vaikai sėdėdami prie tokių stalų ant reguliuojamo aukščio kėdžių gali nuolatos palaikyti akių kontaktą su pedagogu, tuo tarpu pedagogui nereikia žemai lenktis, bendraujant su vaiku. Vadovai turi pripažinti darbuotojų pasiekimus, nes tai yra vienas svarbiausių „ingredientų“ mokytojui norint jaustis laimingu darbo aplinkoje.
Ugdymo metodai ir veiklos įvairovė
Suomijos darželiuose ypač daug dėmesio skiriama naratyviniams žaidimams, konstravimui, kūrybinei raiškai. Į ugdomąsias veiklas natūraliai integruojami muzika, šokis, judesys, dailė. Stebint ugdymo procesą, išryškėjo ir dar viena svarbi pedagogų savybė - lankstumas. Mokytojai drąsiai reaguoja į vaikų iniciatyvas ir geba keisti suplanuotą veiklą pagal tuo metu kylančius vaikų poreikius ar idėjas. Vienoje situacijoje mokytoja atidėjo suplanuotą veiklą į šalį ir kartu su vaikais ėmė tyrinėti vieno vaiko atsineštas priemones. Kitu atveju vienam vaikui pasiūlius gaminti karolius, visa grupė įsitraukė į šią veiklą.
Ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikus, pagrindinis auklėtojų tikslas - vaiko mokymosi motyvacija. Tiek darželiuose, tiek mokyklose dažniausia naudojamas patirtinis ugdymo metodas, grįstas atradimais, tyrimais, bandymais, pažinimu natūralioje aplinkoje. Sukaupta patirtis vėliau pritaikoma mokantis įvairių dalykų akademiškai.
Suomiai - viena iš labiausia skaitančių tautų pasaulyje. Tai atsispindi ir darželių ugdomojoje veikloje - pasakų skaitymas, improvizacija, pasakų projektai užima reikšmingą ugdymuisi skirtą laiko dalį. Darželių aplinkoje gausu knygų: knygų lentynos įrengtos koridoriuose, rūbinėse, grupių patalpose - mažos bibliotekėlės.
Ikimokyklinio ugdymo sistemos kontekstas ir alternatyvos
Už ikimokyklinio ugdymo organizavimą Suomijoje atsakingos savivaldybės. Jos yra įpareigotos sukurti vietą ugdymo įstaigoje kiekvienam vaikui, kurio tėvai pareiškė norą, kad jų vaikas lankytų ikimokyklinę įstaigą. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų nelankantys vaikai Suomijoje prižiūrimi ir ugdomi namuose, o tėvai už tai gauna vadinamąją „namų priežiūros“ pašalpą.
Suomijoje būti mokytoju yra prestižas. Mokytojams keliami aukšti reikalavimai, pavyzdžiui, jie privalo turėti magistro laipsnį. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose auklėtojų ir auklėtojo padėjėjų skaičius grupėje numatomas pagal didžiausią galimą vaikų ir suaugusių darbuotojų santykį:
- Grupėje, kurią lanko vaikai nuo trejų iki šešerių metų ir kuri dirba visą dieną, vienam suaugusiam darbuotojui tenka ne daugiau kaip septyni vaikai.
- Grupėje, kurią lanko vaikai iki trejų metų, vienam suaugusiam darbuotojui tenka ne daugiau kaip keturi vaikai.
Alternatyvos ikimokykliniam ugdymui Suomijoje
| Alternatyva | Aprašymas |
|---|---|
| Vaikų priežiūra ir ugdymas namuose | Mokama vaikų priežiūros ir ugdymo pašalpa, kurios fiksuotoji dalis gali siekti iki 1 200 Lt per mėnesį už pirmąjį vaiką, o didžiausia kintamoji dalis yra 600 Lt per mėn. |
| Šeimos dienos priežiūros centras | Savivaldybė suranda tinkamas patalpas, jas pritaiko vaikų priežiūrai ir ugdymui, parūpina reikalingas priemones. Vienas šeimos dienos priežiūros centras įsteigiamas ne daugiau kaip keturiems vaikams. |
| Privati ikimokyklinio ugdymo įstaiga | Savivaldybė „perka“ ikimokyklinio ugdymo vietas iš privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir padengia visas vienam vaikui tenkančias ikimokyklinio ugdymo sąnaudas. |
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
