Stangos gimdymo metu: pasiruošimas ir tinkamas elgesys

Nėštumas - įdomi kelionė, kurios metu nustembame pamačiusios savo kūno galimybes. Tačiau nėštumo metu moters organizme vyksta didžiuliai pokyčiai, kurie, deja, ne visada sukelia tik malonius pojūčius. Nėštumas yra didžiausias moters kūnui tenkantis išbandymas. Ilgą laiką sportuoti nėštumo metu buvo nerekomenduojama baiminantis galimų nėštumo komplikacijų. Dabar žinoma, kad tinkamai subalansuotas fizinis aktyvumas nėštumo metu ne tik nekenkia, bet ir yra labai naudingas, padedantis pasiruošti šiam dideliam iššūkiui - gimdymui.

Gimdymas - tai aukšto intensyvumo treniruotė, po kurios atsistatymas priklauso nuo to, kaip buvote pasiruošusios iki jo. Vienas svarbiausių gimdymo etapų yra stangos. Jos yra nevalingos, tačiau gimdyvė gali jas šiek tiek valdyti.

Kas yra stangos?

Pirmojo gimdymo etapo metu gimdos kaklelis atsiveria (per 10 cm) ir kai jau „kelias atviras“, prasideda antrasis - išvarymo etapas. Sąrėmių užduotis - padėti vaisiui palikti jaukias motinos įsčias. Jis slenka gimdymo takais, o gimdyvė pajaučia norą stangintis. Stangos yra savaiminiai pilvo raumenų bei diafragmos susitraukimai. Šis etapas tęsiasi 1-2 valandas (ne pirmą kartą gimdančioms - nuo 5-10 min iki 1 val.). Tačiau visiškai normalu, kad gimdant pirmą kartą stanginimosi etapas gali tęstis net 3 val. ar ilgiau.

Stangos tęsiasi 60-90 sekundžių, kas 2-5 minutes. Pajutusios, kad jau gali pradėti stumti, moterys jaučia palengvėjimą. Stūmimą galima apibūdinti kaip 2 žingsnių į priekį ir 1 žingsnio atgal procesą. Kartais net galima pajusti, kaip vaikelis siūbuoja pirmyn ir atgal. Tai nevalingas veiksmas - pilvo preso raumenų ir diafragmos susitraukimas. Priešingai nei sąrėmius, stangas gimdyvė gali šiek tiek reguliuoti.

Stangų reikšmė ir eiga

Kodėl yra svarbu, kad tai neįvyktų pernelyg greitai? Todėl, kad staigus vaisiaus keliavimas gimdymo takais gali nulemti traumas: vaisiaus kaulai yra trapūs, jie palaipsniui prisitaiko prie moters gimdymo takų, o atėjimas į pasaulį įvyksta mažiau skausmingai tiek mamai, tiek vaikeliui. Sąrėmiams stiprėjant, kelis kartus giliai įkvėpkite, kad galėtumėte pasiruošti stūmimui.

Gimdymo procese bus momentų, kai reiks sumažinti pastangas. Judėdamas gimdymo kanalu, vaisius jį spaudžia ir ištempia iki jam reikalingo pločio. Jei procesas vyksta sklandžiai, minkštieji audiniai prisitaiko palaipsniui. Jei antrasis gimdymo etapas vyksta per greitai, nepasirengę minkštieji gimdymo takų audiniai neatlaiko didelio krūvio ir tarpvietė plyšta.

Gimdyvė pajunta stiprų norą tuštintis, nes vaisiaus galvutė ima spausti tiesiąją žarną. Jūs nekalta dėl to; taip nutinka praktiškai kiekvienai gimdyvei; tai visiškai nenustebins gimdymą priimančio personalo; visos išskyros bus iškart sutvarkytos ir vaikas su jomis nekontaktuos. Neverta dėl to gėdytis, nes mėginimas šį procesą sulaikyti ir kontroliuoti tik sutrukdo gimdymo proceso eigą.

Nors sąrėmiai šiuo periodu yra patys stipriausi ir ilgiausi, tačiau dauguma gimdžiusių moterų tvirtina, kad po to, kai prie sąrėmių prisijungia stangos, skausmas sumažėja. Stangos nenuskausminamos, nes bet kokia anestezija sumažina jautrumą ir stangų efektyvumą. Dažniausiai prasidėjus stangoms moters psichinė būsena pagerėja, nes iš „pasyvios stebėtojos“ ji tampa aktyvia gimdymo proceso dalyve.

Taisyklingas stanginimasis

Stangos - tai labai atsakingas gimdymo etapas. Jei sąrėmių metu pati moteris mažai ką lemia, stangų metu ji tampa pagrindine dalyve. Tačiau savarankiški veiksmai gali pakenkti. Todėl šiuo periodu gimdyvė turi susikaupti ir tiksliai, negailėdama savęs ir nesvarstydama, vykdyti visus gydytojų ir akušerių nurodymus. Kuo labiau stanginsitės, kuo daugiau energijos ir valios sukaupsite, tuo greičiau gims vaikutis.

Stumkite taip, tarsi tuštintumėtės. Atpalaiduokite visą kūną ir šlaunis ir stumkite taip, lyg tuštintumėtės sunkiausiai savo gyvenime. Visą dėmesį sutelkite būtent į stūmimą, o ne nerimaukite, kad pasituštinsite ar pasišlapinsite. Labai svarbus šiame periode teisingas kvėpavimas. Pirmiausiai, šiuo metu vaisiui deguonies trūksta kaip niekada, o antra - teisingas kvėpavimas taupo jėgas ir stanginamasi efektyviau.

• Kvėpavimo technika: Stangos pradžioje gerai iškvėpkite ir iškart giliai įkvėpkite. Sulaikykite orą giliai plaučiuose ir stenkitės stumti kiek tik galite į tiesiąją žarną (neiškvėpdama!). Kai tik pajusite, kad ima trūkti oro, lėtai iškvėpkite. Po to vėl giliai įkvėpkite, sulaikykite orą giliai plaučiuose ir stanginkitės. Per vieną stangą įkvėpkite iš viso 2-3 kartus.
• Jėgos nukreipimas: Svarbi ne tik jėga, bet ir tai, kur ji nukreipiama. Kai kurios moterys stanginasi „į žandus“. Kai pastangos neturi aiškios krypties, vaikas nesistumia gimdymo kanalu pirmyn, gimdymo procesas užtrunka, o moters veido kraujagyslės net sutrūkinėja iš įtampos. Stanginkitės tiesiai į maksimalaus skausmo tašką. Skausmo stiprėjimas rodo, kad viską darote teisingai ir kūdikis juda gimdymo takais pirmyn.
• Poilsis: Stūmimas yra labai sunkus darbas, tad taupykite energiją ir prieš kitą sąrėmių ciklą pasistenkite pailsėti. Tarp sąrėmių pailsėkite. Kartais vieno sąrėmio metu gali prireikti pailsėti, ypač jei pavargstate ir jaučiate, kad stumiate neefektyviai. Taip pat ilsintis vaikelis truputį atsigaus po galimo stūmimo metu patirto streso.

Jei stangos per silpnos ir jų nejaučiate, jums vadovaus gydytojas arba akušeris. Stumkite taip, kad kūdikis slinks pirmyn su kiekvienu stūmimu iki kol išlįs jo viršugalvis, o tuomet - galvutė. Išlindusi galvutė pasisuks, nes dubenyje prisitaikydami pasisuka vaikelio petukai, kad būtų patogiau išslysti.

Gimdymo padėtys ir tarpvietės apsauga

Gimdymo padėtis, kurioje gimdysite, priklauso nuo aplinkos. Dauguma moterų gimdo „standartine“ poza ant gimdymo stalo, tačiau yra ir gimdymo namų, praktikuojančių „vertikalų gimdymą“. Daug kur moteris gali pati pasirinkti gimdymo pozą. Stūmimo metu prie krūtinės priglauskite smakrą. Pasistenkite išlikti susikaupusios. Keiskite pozas (kūno padėtis). Pasitikėkite savo instinktais.

Norint išvengti tarpvietės plyšimų, o po to - siuvimo, reikia tiksliai vykdyti medicinos personalo nurodymus ir stangintis tik tada, kada jie sako. Nustojus stangintis audiniai išsitemps ir plyšimų pavyks išvengti. Tai nėra taip jau paprasta, tačiau čia padėti gali kvėpavimo technika, kurią svarbu įvaldyti dar iki gimdymo. Matydami, kad gręsia plyšimai, medikai gali atlikti epiziotomiją - tarpvietės kirpimą, kad padarytų daugiau vietos galvutei.

Pasiruošimas gimdymui: fizinis aktyvumas nėštumo metu

Šiandienai, nuostabių specialistų, mokslininkų, profesorių dėka, turime užtektinai įrodymų teigti, jog fiziškai aktyvesnei moteriai didesnė tikimybė pagimdyti natūraliais takais, mažėja tikimybė priešlaikinio gimdymo ir gimdymo Cezario pjūvio pagalba, nepaisant to, sumažėja rizika sirgti tokiomis ligomis kaip nutukimas, hipertenzija, gestacinis diabetas, psichologinės ligos (ypatingai pogimdyvinė depresija). Taip pat, gimę vaikai turi mažesnius nutukimo bei maisto apykaitos sutrikimų atvėjus, pačios moters kūnas geba greičiau atsistatyti po gimdymo.

Kineziterapijos užsiėmimų metu skiriamas dėmesys pilvo raumenų stiprinimui. Sustiprėję pilvo ir dubens dugno raumenys padeda greičiau atsistatyti po gimdymo, sumažėja galimai nėštumo ir gimdymo sukelti nepatogumai, pavyzdžiui, hemorojus ar šlapimo nelaikymas. Kineziterapijos užsiėmimuose mokome būsimas mamas ir taisyklingo kvėpavimo technikų, kurios gali padėti palengvinti gimdymą, nes išmokus ritmingai kvėpuoti kūno raumenys ir raiščiai prisipildo daugiau deguonies.

Fizinio aktyvumo rekomendacijos ir mitai

Jeigu moteris nėra rizikos grupėje (t.y. neturi sunkių lėtinių ligų, įgimtų širdies ydų, labai per didelio arba per mažo kraujospūdžio, ginekologinių patologijų), jai judėti būtina. Daugybe tyrimų įrodyta, kad fizinis aktyvumas teigiamai veikia ne tik pačios moters sveikatą ir savijautą, bet ir augantį vaisių. Juk fizinė veikla gerina kraujotaką, vaisiaus aprūpinimą visomis jam reikalingomis medžiagomis.

Šiandieninės rekomendacijos ragina, kad kiekviena nėščioji pati stebėtų savo kūną ir sektų įspėjamuosius ženklus, rodančius, jog reikėtų nutraukti pratimą: pilvo skausmas, reguliarūs pilvo apsitraukimai, dusulys, galvos svaigimas, raumens silpnumas, įtakojantis balansui, krūtinės skausmas, galvos skausmas, kraujavimas, staigūs kūno temperatūros pokyčiai. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jei susilpnėja vaisiaus judesiai, jaučiamas krūtinės veržimas, atsiranda blauzdų (raumenų) tirpimas, nėščioji alpsta ar jaučia silpnumą, atsiranda tachikardija, pykinimas. Visais šiais atvejais būtina skubi gydytojo akušerio-ginekologo konsultacija.

Rekomenduojamas fizinis aktyvumas

Visos moterys, neturinčios kontraindikacijos sportui, turėtų būti fiziškai aktyvios visą nėštumą. Nesvarbu ar moteris nesportavo prieš nėštumą, ar yra diagnozuotas gestacinis diabetas, ar moters KMI priskiriamas viršsvoriui, nutukimui.

1. Moteris nėštumo metu turėtų užsiimti įvairaus intensyvumo fiziniu aktyvumu bent 150 min. per savaitę, norint išlaikyti sveiką be komplikacijų nėštumą.
2. Fizinis aktyvumas turėtų sudaryti ne mažiau nei 3 dienas per savaitę nėštumo metu, fizinis aktyvumas kiekvieną dieną taip pat sveikintinas.
3. Moteris nėštumo metu turėtų užsiimti įvairiomis fizinėmis veiklomis norint pasiekti geresnių rezultatų. Pratimai neturėtų kenkti nei mamai, nei vaisiui.

Labiausiai vertinamos ir saugiausios daugumai nėščiųjų aktyvios fizinės veiklos: ėjimas, plaukimas, stacionarus važiavimas dviračiu, raumenų treniravimas, mažo intensyvumo aerobika, modifikuota Joga, modifikuotas Pilatesas. Saugios aktyvios veiklos nėščiosioms, kurios reguliariai tuo užsiėmė prieš nėštumą: bėgimas, jojimas, važiavimas dviračiu lauke, slidinėjimas kalnų slidėmis, rakečių sportas.

Nėščiosioms labai tinka mankštos, kurios stiprina dubens dugno raumenis (tikriausiai daugelis yra girdėjęs apie Kėgelio pratimus, kuriuos galima atlikti tiesiog namuose). Norint išvengti nugaros skausmo, reikia stiprinti nugaros ir vidinius šlaunų raumenis bei pečių liniją. Keičiantis kūno proporcijoms, kai kurie raumenys sutrumpėja, todėl labai naudinga juos patempti. Svarbūs ir naudingi yra kvėpavimo pratimai. Jie švelniai masažuoja vidaus organus, atpalaiduoja, pagerina miego kokybę ir bendrą savijautą. Nėštumo metu kaip niekad anksčiau reikia išmokti valingai kontroliuoti ir stiprinti dubens dugno raumenis.

Kineziterapeutė pasakoja, kad nėštumo metu itin rekomenduojama sportuoti vandenyje. Mankšta vandenyje lavina pusiausvyrą, didina raumenų tonusą, stiprina dubens raumenis, gerina medžiagų apykaitą, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Be to, pastebima, kad fizinis aktyvumas vandenyje gerina miego kokybę. Net ir neturint galimybės vandenyje atlikti specialių pratimų, rekomenduojama plaukioti, nes plaukimas taip pat turi teigiamos įtakos vaisiaus vystymuisi nėštumo metu.

Kada sportuoti nerekomenduojama?

Yra tam tikros kontraindikacijos fiziniam krūviui nėštumo metu, dėl kurių visų pirma reikėtų pasitarti su gydytoju. Jos gali būti absoliučios (kraujavimas, ūmus karščiavimas ir kt.) ir santykinės (nuovargis, aukštas kraujo spaudimas ir kt.). Nerekomenduojamos aktyvios fizinės veiklos: kontaktinis sportas, veiklos, kurios turi rizikos kritimams, nardymas, parašiutų sportas, sunkus Pilatesas ar Joga. Dėl padidėjusio deguonies poreikio nerekomenduojama keliauti aukštai į kalnus, kur oras retesnis.

Absoliučios kontraindikacijos fiziniam aktyvumui nėštumo metu:

• Hemodinamiškai reikšmingos širdies ligos
• Plaučių nepakankamumo ligos
• Gimdos kaklelio disfunkcija
• Daugiavaisis nėštumas kaip rizika priešlaikiniam gimdymui
• Nuolatinis kraujavimas antrame ar trečiame semestre
• Placentos pirmumas po 26 nėštumo savaitės
• Priešlaikinis gimdymas anamnezėje
• Membranos plyšimas
• Preeklamsia/nėštumo sukelta hipertenzija

Pradėti sportuoti patariama nuo 2-3 kartų per savaitę po 30 minučių ir palaipsniui ilginti laiką, nepamirštant gydytojo ginekologo pritarimo ir kineziterapeuto priežiūros. Nėščioji turėtų žinoti, kad jos gyvenimo ritmas ir režimas, mityba beveik neturi skirtis nuo jai įprasto gyvenimo būdo, tačiau turi tam tikrų ypatumų - ji dažniau ir ilgiau turi ilsėtis, kasdien pasivaikščioti gryname ore, ilgiau miegoti.

Mėgstamų veiklų tęsimas ir mitų paneigimas

Kineziterapeutė teigia, kad nėštumas - ne liga, todėl jo metu nereikėtų nutraukti mėgstamų veiklų, taip pat ir sporto, jei būsima mama iki nėštumo sportavo ir buvo fiziškai aktyvi. Tačiau bet kokiu atveju dėl fizinės veiklos nėštumo metu reikėtų pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju, o sportuoti atsakingai.

Visuomenėje, ypač medicinoje yra paplitusi nuomonė, jog pirmojo nėštumo trimestro persileidimų rizika išauga, jei moteris tęsia ar pradeda sportą, todėl dažnai rekomenduojama vengti fizinių veiklų iki pirmojo nėštumo trimestro pabaigos ir pralaukti tą laikotarpį nieko nedarant, ypač, jei prieš nėštumą nedraugavai su sportu. Rekomendacijos - laukti iki 12 - 14 nėštumo savaitės. Apskritai vyrauja rizika (apie 10 %) persileisti nėštumo pirmame trimestre, tačiau šiandieną tyrimai rodo, jog nėra jokio skirtumo tarp sportuojančių ar nesportuojančių moterų - persileidimo galimybė - tokia pati.

„Pirmas nėštumo trimestras - tai laikas, kai vaisius įsitvirtina gimdoje, todėl šiuo laikotarpiu reikia elgtis itin atsakingai. Pirmuosius tris nėštumo mėnesius rekomenduojama pasisaugoti ir sumažinti fizinio krūvio intensyvumą. Vis dėlto nei pirmąjį, nei vėlesniais nėštumo trimestrais tikrai nepakenks kvėpavimo ir Kėgelio (dubens dugno raumenų) pratimai“, - sako G. Dobinskaitė.

Tyrimai rodo, jog nėštumo metu tinkamai treniruojant, t.y., į savo treniruočių rutiną įtraukiant pratimus, skirtus palaikyti dubens dugno raumenų aktyvumą, atlikdami „Hight- Low“ poveikio pratimus, dubens dugno raumenys išmoksta reaguoti į esamą situaciją, t.y., tiek susitraukti, tiek atsipalaiduoti.

Tyrimai rodo ir pabrėžia priešingą rezultatą: nėštumo metu sportuojančios moterys turi mažesnius instrumentinius gimdymus, taip pat nėra sąsajos su priešlaikiniais gimdymais, Cezario pjūvio operacijomis, gimdymo trūkme, tarpvietės plyšimais, nuovargiu, traumomis, motinos žalojimu bei tiesiosios žarnos diastaze. Ir pats populiariausias, kuris dažnai skamba mūsų specialistų lūpose - „Lovos rėžimas“, draudimas bet kokios fizinės veiklos. Atliktuose tyrimuose stebima neigiama reakcija, vartojant šį metodą, todėl Amerikos akušerių ir ginekologų koledžas (ACOG) išleido rekomendaciją, kad aktyvumo suvaržymas neturėtų būti skiriamas priešlaikinio gimdymo gydymo tikslams.

Pratimai, gulint ant nugaros, yra pavojingi vaisiui. Taip tikrai tiesa, jog didėjanti gimda gali užspausti Cava Veną, todėl galimas kraujotakos sutrikimas, to pasekoje nėščiosioms gali pasireikšti galvos svaigimas ar kitas diskomfortas, bet taip nutinka ne visoms. O įrodymų, jog gulima pozicija kenkia vaisiui nėra, todėl esant gerai savijautai atlikti pratimus gulint galima.

Moteris nėštumo metu turėtų užsiimti įvairaus intensyvumo fiziniu aktyvumu bent 150 min. per savaitę, norint išlaikyti sveiką be komplikacijų nėštumą. Fizinis krūvis parenkamas individualiai, atsižvelgiant į hemoglobino kiekį kraujyje, todėl esant žemesniam hemoglobino lygiui reikėtų pasirinkti žemo intensyvumo fizinį aktyvumą. Fiziškai aktyvia veikla geriausia užsiimti tuo paros metu, kada savijauta gera, galbūt tai bus vakaras. Jei pirmą trimestrą pykinimai nesiliauja visą dieną, tada geriau palaukti antrojo trimestro, kai toksikozė paprastai baigiasi.

Psichologinis pasiruošimas gimdymui

Akušerių ginekologų, šeimos gydytojų, taip pat akušerių darbas neapsiriboja tik antenataline nėščiosios priežiūra ar nėštumo patologijos diagnostika. Būtina daug laiko ir žinių skirti psichoprofilaktiniam nėščiosios parengimui. Tą reikia daryti nuo pat nėštumo pradžios. Nėščiųjų priežiūros ambulatorinėje grandyje (moterų konsultacijose, šeimos gydytojų centruose ir kt.) organizuojami 4-6 užsiėmimų kursai nėščiosioms ir jų šeimos nariams.

Svarbiausias šių kursų tikslas - pašalinti gimdymo baimę. Tam reikia parengti nėščiąją psichologiškai ir fiziškai. Baimė natūraliai skatina apsigynimo reakciją, sukelia įtampą, raumenų spazminius susitraukimus ir skausmą. Pašalinti „baimės“ sindromą galima tik išsiaiškinus, kuo pagrįsta nėščiosios baimė. Pirmojo užsiėmimo metu nėščiajai reikia papasakoti apie tai, iš kur kyla skausmas gimdant ir nuo ko jis priklauso, kaip skausmo jutimas susijęs su galvos smegenų žievės funkcine būkle.

Gydytojas įjungia žalią arba raudoną šviesą sportui, o kineziterapeutas sudaro individualią sporto programą, atsižvelgdamas į nėščiosios fizinę būklę, nėštumo trimestrą ir kitus kūno parametrus. Jei pirmojo užsiėmimo metu užsimezga geras kontaktas tarp gydytojo (ar akušerės) ir nėščiosios, moteris įgauna daugiau pasitikėjimo ir be didesnės baimės laukia gimdymo.

Antrojo užsiėmimo metu reikia aiškiai papasakoti apie nėštumo eigą, nėščiosios organizme vykstančius fiziologinius pokyčius. Nėštumo metu labiau prakaituojama, pagausėja išskyrų iš lyties organų, todėl būtina priminti nėščiajai asmens higienos taisykles. Krūtis būsimam kūdikio maitinimui reikia rengti iš anksto. Rekomenduojama kasdien jas apiplauti drungnu vandeniu, galima lengvai pamasažuoti, įtrinti maitinamuoju kremu ar losjonu. Tai skatina kraujo apykaitą, stiprina pieno liaukas. Speneliai grūdinami šluostantis po dušo sausu šiurkščiu rankšluosčiu. Tinkama odos priežiūra - nėštumo drūžių ir tarpvietės plyšimų profilaktika.

Trečiojo užsiėmimo metu pasakojama apie gimdymą. Paaiškinama, kas sudaro kaulinį dubenį, kaip kūdikio galva slenka gimdymo kanalu, kokie yra dubens dugno raumenys. Paaiškinama, kad minkštieji gimdymo takai yra elastingi, todėl lengvai išsitempia gimdymo metu. Reikia trumpai ir suprantamai apibūdinti gimdymo laikotarpius ir jų ypatumus. Pasakojama apie gimdos kaklelio atsidarymo mechanizmą, apie vaisiaus vandenų pūslės svarbą, apie sąrėmius ir jų sukeliamus pojūčius, apie elgesį ir savipagalbą gimdymo metu.

Ketvirtojo užsiėmimo metu kalbama apie gimdymo skausmo malšinimo būdus. Dabar populiarus gimdymo skausmo malšinimo būdas yra epidurinė nejautra, nes ji efektyvi, lengvai valdoma ir mažai veikia vaisių. Nėščioji turėtų būti supažindinta su šios nejautros atlikimo technika, pasitaikančiomis komplikacijomis. Vaistų gali būti švirkščiama į veną, į raumenis, skiriama žvakutėmis į išangę, suleidžiama į stuburo epidurinį tarpą.

Penktojo užsiėmimo metu aiškinama apie išvarymo ir placentinį laikotarpį, vaisiaus gimimą. Paskutinio užsiėmimo metu dar kartą primenama, kokie yra gimdymo pradžios požymiai, ką reikia pasiimti važiuojant į stacionarą, kada skubiai reikia į jį važiuoti (kai nuteka vaisiaus vandenys, pasirodo daug kraujingų išskyrų ar kraujo iš lyties organų, blogiau juntami vaisiaus judesiai ir kt.).

Trečiasis gimdymo etapas - placentos gimimas

Po vaiko gimimo praėjus maždaug 15 minučių, prasideda trečiasis gimdymo etapas - placentos gimimas. Gimdai besitraukiant, nuo jos sienelės atšoka placenta ir patenka į gimdos apačią bei makštį. Moteris vėl pajunta norą stangintis. Tačiau šios stangos jau žymiai silpnesnės ir nebereikalauja tokių didelių jėgų. Placenta užgimsta ir gimdymas baigiasi.

Siekiant sumažinti kraujavimo riziką ir baiminantis galimo trečiojo gimdymo etapo užsitęsimo per pirmąsias 3 min. nuo naujagimio gimimo (o dažnai jam dar tebegimstant) moteriai suleidžiama oksitocino. Šio gimdymo etapu dažniausiai yra perkerpama naujagimį su placenta jungianti virkštelė. Virkštelę įprastai rekomenduojama perkirpti, kuomet ji nustoja pulsuoti, nes tai sumažina naujagimio mažakraujystės riziką. Užgimusi placenta apžiūrima, įvertinamas jos vientisumas.

tags: #stangos #nestumo #metu

• VŠĮ steigimo tvarka švietimo sektoriuje
• Kaip malšinti pėdų skausmą laukiantis vaikelio?
• Lavinamosios programos klausos negalią turintiems vaikams
• Sveika mityba nėštumoje
• BABE Stop Akn drėkinamasis fluidas – išsamiai