Gruodis - mėnuo, kai beveik visi darbai sode ir darže baigti, tačiau, net ir šalčiui sukausčius žemę, pravartu retkarčiais užsukti į sodą. Nors daugelis gėlynais pasirūpino lapkritį, nevėlu tai padaryti ir dabar. Pasak kraštovaizdžio specialistės Reginos Sereikienės, dabar pats laikas padėti augalams peržiemoti. Reikėtų uždengti rožes, hortenzijas ir visus šiais metais pasodintus žydinčius krūmus, taip pat prieskonines žoleles ir levandas. Kraštovaizdžio specialistės teigimu, aplink rododendrus reikia užberti papildomą mulčio sluoksnį, o pirmus trejus metus žiemai mulčio reikia užberti ir ant magnolijų bei kitų šilumą mėgstančių medžių šaknų.

R. Sereikienė siūlo augalus uždengti, kai lauke kelias dienas laikosi nuo -3 iki -5 laipsnių temperatūra. Augalus galima dengti sausais lapais, šiaudais, durpėmis, eglišakiais arba specialia agroplėvele, tačiau priedanga turi būti tvirta ir atspari stipriam vėjui.
Dauguma remontantinių, poliantinių ir laipiojančių rožių veislių pakelia nuo -10 iki -15, o arbatinės hibridinės, floribundinės - nuo -3 iki -10 laipsnių šaltį. Daug jautresnės šalčiams šių rožių šaknys. Jei dar neparuošėte rožių žiemai, šiuo metu reikėtų apkarpyti jų krūmelius, surinkti ir nuskinti senus lapus. Rožynus apsaugos ir spygliuočių pjuvenos, sumaišytos su smėliu - jos nesusiguli ir praleidžia orą.
Labai svarbu, kad neatsirastų žievėplaišų, per kurias į augalus gali patekti ligų sukėlėjų. Rožes būtų gerai apsukti eglišakėmis, o prie kerelių padėti užnuodyto maisto graužikams, kad jie nepadarytų papildomos žalos. R. Sereikienė įspėjo - uždengtas rožes būtina vėdinti, kad jos neiššustų, o taip dažnai atsitinka, kai žiemą įsivyrauja šilti orai.
Gruodžio pradžia - puikus laikas baltinti vaismedžius, kurių kamienai žiemą gali nukentėti nuo temperatūrų svyravimo, ir dėl to gali suskeldėti žievė. Ypač reikėtų saugoti jaunų medžių kamienus su plona žieve. Šaltuoju metų laiku sode pradeda siausti graužikai. Daug žalos vaismedžiams ir vaiskrūmiams pridaro pelės, kurios gali nugraužti medžio kamieno kaklelį taip, kad joks sodo tepalas nepadės. Kad graužikai neįsikurtų po puraus sniego sluoksniu aplink medžius, sniegą reikia sutrypti.
Jeigu pusto - pravartu ant braškių lysvių sulaikyti kuo daugiau sniego. Tam ant jų pamėtykime eglišakių, o jeigu sniego yra greta - užpilkime jo ant kerelių, paslėpkime juos, kad neiššaltų. Tačiau sniegas gali ir netiesiogiai pakenkti: kai daug sniego, laukiniai žvėreliai gali lengvai pasiekti neaprištas vaismedžių šakas ar metūglius.
Jei norite pavasarį anksčiau pradėti darbus šiltnamyje, gruodį patariama juose išlyginti žemę ir pridengti spygliuočių šakomis ar kraikinėmis durpėmis. Šiltnamiuose bei inspektuose dar neįšalusią žemę išlyginkime ir pridenkime šiaudais, kraikinėmis durpėmis, sausais lapais, spygliuočių šakomis, pjuvenomis, kad labai neįšaltų žemė.

Rūsyje kopūstus su šaknimis sudedame ant lentynos viena eile arba pakabiname (šaknimis į viršų). Perrenkame, surūšiuojame ir į dėžes sudedame šakniavaisius, susluoksniuojame su drėgnu smėliu, durpėmis ar pušų pjuvenomis. Paskui nuolat tikrinkime rūsyje laikomas daržoves, ar nėra puvimo židinių.
Gruodis yra pats sunkiausias metų laikas kambariniams augalams. Vazoninės gėlės jausis geriau, jeigu sustatysime grupėmis, nes išgarintas per lapus vanduo sukurs palankesnį mikroklimatą. Kambariuose, kuriuose temperatūra yra 18-20 ºC, daug augalų nustoja augti ir pralaukia tą nepalankų laikotarpį. Jeigu patalpose temperatūra pakyla iki 22-24 ºC ir aukščiau, augalai ima augti. Tada jiems užtikrinkime būtiną šviesos kiekį, įrenkime papildomą apšvietimą. Žiemą laistome pagal poreikį, tačiau stebime substrato drėgnumą. Nepamirškime, vanduo turi būti kambario temperatūros arba 2-3 laipsnių šiltesnis.