Visuomenės požiūris keičiasi, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių renkasi senatvės dienas praleisti socialinės globos namuose. Sprendimas keisti gyvenamąją vietą gali būti išties nelengvas, juo labiau, kai tenka spręsti ir finansinius apgyvendinimo klausimus. Lietuvoje šiai dienai veikia 247 socialinės globos namai, teikiantys ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ir neįgaliems žmonėms.
Daugelis žmonių, susidūrę su staigiu tėvų ar senelių sveikatos pablogėjimu, pasimeta informacijos sraute: nežino, nuo ko pradėti, kokias institucijas aplankyti ir kaip užtikrinti, kad finansinė našta nebūtų nepakeliama. Socialinės globos sistema Lietuvoje yra gana griežtai reglamentuota, o norint gauti valstybės ar savivaldybės finansavimą, būtina tiksliai laikytis nustatytų taisyklių ir pateikti visus reikiamus dokumentus.
Apgyvendinimo kaina socialinės globos namuose svyruoja nuo 900 iki 2700 eurų per mėnesį. Daugelį tokios sumos gali išgąsdinti, bet svarbu žinoti, kad galima pasinaudoti valstybės kompensacija senjoro apgyvendinimui tiek privačiuose, tiek valstybiniuose socialinės globos namuose.
Vidutinė ilgalaikės socialinės globos kaina senjorui su nesunkia negalia yra 1300 eurų per mėnesį, jeigu negalia sunki, reikalaujanti daugiau priežiūros - 1600 eurų. Į šias sumas įskaičiuota viskas, ko gali prireikti globos namuose - maitinimas, medicininė priežiūra, drabužių skalbimas, masažisto, kineziterapeuto, psichologo, sielovados paslaugos, pasirūpinimas asmens higiena, užimtumo organizavimas ir kt.
Lietuvoje socialinės globos namų paslaugų kainas nustato skirtingos institucijos, priklausomai nuo globos įstaigos tipo. Valstybinių globos namų kainas nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybių - savivaldybių tarybos, privačių globos namų - pačios įstaigos. Trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos paslaugų kaina apskaičiuojama atsižvelgiant į paslaugos lygį ir intensyvumą, darbo užmokesčio išlaidas personalui, globos įstaigos vietą, infrastruktūrą (pastatai, medicininės įrangos prieinamumas), taip pat valstybės ar savivaldybių finansinę paramą. Įprastai socialinių paslaugų kaina yra aukštesnė didžiųjų miestų savivaldybėse.

Socialinių paslaugų portale www.slauga24.lt galima rasti informaciją apie Lietuvoje veikiančius licencijuotus globos namus ir sužinoti tikslias apgyvendinimo juose kainas.
Nusprendus apsigyventi globos namuose, tokios paslaugų kainos gali pasirodyti išties didelės, ypač kai vidutinė senjoro pensija Lietuvoje yra apie 600 eurų. Akivaizdu, kad daugeliui senyvo amžiaus žmonių neužtektų pajamų apmokėti gyvenimo globos namuose išlaidas. Būtent čia gelbsti valstybės kompensacija. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, mokėjimo dydis už ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą nustatomas pagal senjoro pajamas (pensiją), gaunamas socialines išmokas ir atsižvelgiant į asmens turtą.
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme numatyta, kad mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Taigi, nesvarbu kokio dydžio pensiją gauna senjoras, nuo jos bus nuskaityta 80 proc. Pavyzdžiui, jeigu senjoras gauna 460 eurų pensiją, nuo jos bus nuskaičiuota 368 eurai, o likę 92 eurai liks jam. Asmeniui paliekama ir vienišo asmens (našlių) išmoka, jeigu jis tokią gauna. Jei 80 proc. asmens pajamų nepakanka padengti senelių namų kainos (kuri gali svyruoti nuo 1000 iki 1600 eurų ir daugiau per mėnesį), skirtumą dengia savivaldybė.
Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti. Ši suma pervedama globos namams, kuriuose gyvena senjoras. Likusi apgyvendinimo kaina, atsižvelgiant į senjoro negalios sunkumą, padengiama savivaldybės arba valstybės lėšomis.
„Ar nereikės atiduoti nekilnojamojo turto“, - būna dažnas klausimas, priėmus sprendimą senjorą apgyvendinti globos namuose. Pabrėžiame, kad senjorams savo turto užstatyti ar atiduoti nereikės, tiesa, gali tekti mokėti turto mokestį. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja 1 proc., skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios nustatytą normatyvą, jei senjoras turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5000 eurų, tai yra, 50 eurų.
Turto mokestį moka ne visi senjorai, nes ne visi turi savo būstus, o būna atvejų, kad šį mokestį sumoka jų artimieji, kurie vėliau paveldės nekilnojamąjį turtą. Įstatymo nuostata netaikoma ir tuomet, kai senjoro nekilnojamojo turto plotas nesiekia 50 kv. m. Svarbu žinoti, kad jei asmuo savo turtą padovanojo ar perleido kitiems asmenims likus mažiau nei 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinės globos, šis turtas vis tiek gali būti įskaičiuojamas į finansinį vertinimą.
Lietuvoje steigiama vis daugiau privačių socialinės globos namų. Daugelis vis dar galvoja, kad šios paslaugos visada yra labai brangios ir nepasiekiamos daugeliui senjorų, arba kad už jas teks mokėti tik savo lėšomis. Visgi, kaip matyti socialinių paslaugų portale www.slauga24.lt, daugelyje privačių globos namų paslaugų kainos yra panašios, kaip ir valstybės ar savivaldybių globos namuose.
Pasinaudoti valstybės kompensacija už paslaugas galima ir privačiuose socialinės globos namuose. Tiesa, privačių namų kaina dažnai viršija savivaldybės nustatytą maksimalią finansavimo normą. Tokiu atveju susidariusį skirtumą turi padengti patys artimieji. Tai vadinama „dasmokėjimu”.

| Mokėjimo dalis | Apskaičiavimas | Padengia | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Asmens pajamos | Iki 80% pensijos/pajamų | Dalis globos kainos | 20% pajamų lieka asmeniui asmeninėms reikmėms |
| Tikslinė kompensacija | 100% individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos | Dalis globos kainos | Ši suma pervedama globos namams |
| Turto mokestis | 1% nuo turto vertės, viršijančios savivaldybės normatyvą | Dalis globos kainos | Taikoma, jei turtas viršija normatyvą ir plotas > 50 kv. m. |
| Savivaldybės/Valstybės lėšos | Likusi dalis, trūkstanti iki pilnos paslaugos kainos | Likusią dalį globos kainos | Apmokama savivaldybės, jei asmens pajamų ir turto nepakanka |
Socialinių globos namų finansavimas yra sudėtingas ir daugialypis procesas, apimantis įvairius šaltinius, kurie užtikrina įstaigų veiklos tęstinumą ir galimybę teikti kokybiškas paslaugas senyvo amžiaus žmonėms. Pagrindiniai socialinių senelių globos namų finansavimo šaltiniai Lietuvoje yra:
Valstybės biudžetas yra svarbus socialinių globos namų finansavimo šaltinis. Iš jo skiriamos lėšos, skirtos kompensuoti dalį išlaidų už socialinę globą. Šios lėšos dažniausiai naudojamos apmokėti darbuotojų atlyginimus, įsigyti būtiniausias prekes ir užtikrinti tinkamą įstaigos funkcionavimą. Valstybės parama padeda užtikrinti, kad socialinės globos paslaugos būtų prieinamos tiems, kuriems jos labiausiai reikalingos. Pavyzdžiui, Telšių rajono savivaldybės gyventojams teikiama piniginė socialinė parama iš valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžeto. Šiam uždaviniui įgyvendinti numatyta 13 priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti valstybines šalpos išmokas neįgaliesiems ir kompensacijų mokėjimą, organizuoti ir vykdyti socialines žmonių su negalia reabilitacijos priemones, užtikrinti šalpos vaikams mokėjimą, įgyvendinti piniginės socialinės paramos teikimą, suteikti šalto vandens pardavimo kainos kompensacijas, užtikrinti nemokamą maitinimą Carito labdaros valgykloje.
Savivaldybės taip pat skiria lėšų socialinių globos namų finansavimui. Savivaldybių indėlis yra labai svarbus, nes jos geriausiai žino vietos gyventojų poreikius ir gali efektyviai paskirstyti lėšas. Savivaldybių finansavimas gali būti skirtas įvairioms reikmėms, įskaitant infrastruktūros gerinimą, papildomų paslaugų teikimą ir kitas svarbias sritis.
Kai miesto (rajono) savivaldybės administracija priima sprendimą skirti finansavimą dėl asmens apgyvendinimo globos namuose, ilgalaikės socialinės globos apmokėjimas susidaro iš: 80 proc. asmens gaunamų pajamų (pensijos), 100 proc. priežiūros/slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos, taip pat, jei asmuo turi nekilnojamojo turto - nuo jo vidutinės rinkos vertės bus skaičiuojamas 1 proc. mokestis, kuris turės būti mokamas kiekvieną mėnesį globos įstaigai (įmokos dydį apskaičiuoja savivaldybė). Skirtumas, kurio trūksta iki nustatytos globos namų socialinės globos paslaugų kainos, apmokamas/finansuojamas tos savivaldybės administracijos iš kurios ir atvyko konkretus asmuo. Pavyzdžiui, Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu, šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims, gaunantiems geriamojo vandens kompensacijas pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, kompensuojamas geriamojo vandens pardavimo kainos mokestis iš Savivaldybės biudžeto lėšų.
Gyventojų mokėjimai už socialinę globą yra dar vienas svarbus finansavimo šaltinis. Mokėjimo dydis priklauso nuo gyventojo pajamų ir turto. Valstybė ir savivaldybės dažnai kompensuoja dalį mokėjimo, jei gyventojo pajamos yra per mažos. Šis mechanizmas užtikrina, kad socialinė globa būtų prieinama net ir mažas pajamas gaunantiems asmenims. Trumpalaikės (6 mėn. per metus) socialinės globos apmokėjimas susidaro taip pat, kaip ir ilgalaikės, tik nėra skaičiuojamas 1 proc. turto mokestis.
Socialiniai globos namai taip pat gauna paramos ir labdaros lėšų iš įvairių organizacijų ir privačių asmenų. Šios lėšos gali būti naudojamos įvairiems tikslams, pavyzdžiui, įsigyti specialią įrangą, organizuoti renginius gyventojams ar pagerinti gyvenimo sąlygas. Parama yra svarbi papildoma finansavimo priemonė, leidžianti globos namams teikti aukštesnės kokybės paslaugas. Pavyzdžiui, Telšių vyskupijos Caritas labdaros valgykloje užtikrinamas nemokamas maitinimas socialinės rizikos asmenims. Nemokamas maitinimas rizikos grupės asmenims bus teikiamas darbo dienomis vieną kartą per parą.
Europos Sąjungos struktūriniai fondai taip pat gali būti svarbus finansavimo šaltinis socialiniams globos namams. ES lėšos dažnai skiriamos projektams, skirtiems gerinti socialinę infrastruktūrą, diegti naujoves ir gerinti paslaugų kokybę. Šios lėšos padeda modernizuoti globos namus ir užtikrinti, kad jie atitiktų aukščiausius standartus. Pavyzdžiui, Telšių rajone 2021 m. buvo įgyvendinami socialiniai projektai, skirti neįgaliesiems.
Sprendimas apgyvendinti garbaus amžiaus artimąjį senelių namuose dažnai būna vienas sunkiausių emocinių iššūkių šeimos gyvenime, tačiau ne ką mažesnį stresą gali sukelti ir biurokratinių procedūrų gausa. Socialinės globos sistema Lietuvoje yra gana griežtai reglamentuota, o norint gauti valstybės ar savivaldybės finansavimą, būtina tiksliai laikytis nustatytų taisyklių ir pateikti visus reikiamus dokumentus.
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis, siekiant gauti vietą valstybiniuose senelių namuose arba kompensaciją privačioje įstaigoje, yra kreipimasis į asmens (senjoro) deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę. Tiksliau - į seniūniją arba Socialinės paramos skyrių. Svarbu suprasti, kad net jei faktinė senjoro gyvenamoji vieta skiriasi nuo deklaruotos, procesą inicijuoti reikia pagal oficialią registraciją. Asmens socialinių paslaugų poreikį bei finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybė.
Jei norima apgyvendinti savivaldybės paskyrimu, tuomet pats asmuo arba jį prižiūrintis asmuo turėtų kreiptis į savo savivaldybės socialinių paslaugų skyrių, ten supildyti reikiamus dokumentus. Sulaukus savivaldybės sprendimo, kuris dažniausiai priimamas per 30 kalendorinių dienų, ir gavus teigiamą savivaldybės sprendimą, bus galima priimti ir apgyvendinti artimąjį pasirinktoje įstaigoje. Paprastai dokumentų pildymas ir sprendimo priėmimas užtrunka iki 30 kalendorinių dienų, tačiau kiekvienas prašymo nagrinėjimas yra individualus ir sprendimo priėmimo laikas skirtingose savivaldybėse gali skirtis.
Socialinis darbuotojas yra pagrindinis kontaktinis asmuo šiame procese. Gavęs prašymą, jis privalo įvertinti asmens socialinės globos poreikį. Tai reiškia, kad specialistas atvyks į senjoro namus, įvertins jo savarankiškumą, gebėjimą pasirūpinti savimi, buities sąlygas ir artimųjų galimybes suteikti pagalbą.
Be socialinio vertinimo, lygiavertę svarbą turi medicininė asmens būklė. Jums reikės kreiptis į šeimos gydytoją, kuris parengs medicininių dokumentų išrašą (forma 027/a). Gydytojo pažymoje turėtų būti aiškiai nurodyta, kad asmeniui reikalinga nuolatinė specialistų priežiūra ir slauga, kurios negalima užtikrinti namuose.
Kiti reikalingi dokumentai gali būti: sprendimas dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio (iki 2023 m.); sprendimas dėl dalyvumo lygio, išduotas Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (ANTAA) (iki 2023 m. gruodžio 31 d.); išrašai iš medicininių dokumentų, ne senesni nei 3 mėn.
Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas situacijoms, kai senyvo amžiaus asmuo serga senatvine demencija, Alzheimerio liga ar kitais sutrikimais, dėl kurių jis negali adekvačiai vertinti savo veiksmų. Jei asmuo dėl psichinės būklės nesuvokia savo veiksmų ir negali pasirašyti sutikimo, artimieji privalo kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (arba ribotai veiksniu) tam tikroje srityje ir globėjo paskyrimo. Tik teismo paskirtas globėjas turi teisę pasirašyti dokumentus dėl apgyvendinimo globos įstaigoje.
Kai visi biurokratiniai formalumai sutvarkyti ir finansavimo klausimai išspręsti, ilgalaikės socialinės globos apmokėjimas pagal visus pirmiau išvardintus punktus detaliai išdėstomas ilgalaikės socialinės globos kompensavimo sutartyje.
Gavus savivaldybės sprendimą dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo, dažnai tenka susidurti su realybe - vietų trūkumu. Tačiau turint savivaldybės siuntimą (sprendimą kompensuoti), asmuo gali rinktis ir privačius senelių namus, kurie turi sutartį su savivaldybe ar ministerija. Jei norima apgyvendinti artimąjį tiesioginiu susitarimu su įstaiga, tam tereikia pasirašyti dvišalę komercinių paslaugų sutartį, pristatyti reikiamus asmens, kuriam reikalinga ilgalaikė socialinė globa, dokumentus (turėti galiojantį asmens dokumentą, medicininius gydytojo išrašus apie vaistus ir ligas), atlikti mokėjimą už pirmą mėnesį ir asmuo bus apgyvendinamas.
Tai dvi skirtingos sąvokos. Globa - tai visuma paslaugų, teikiamų asmeniui, kuriam reikia nuolatinės specialistų pagalbos. Slauga - tai medicininės procedūros ir priežiūra, skirta sunkiems ligoniams (gulintiems, nevaikštantiems).
Taip, asmuo ar jo globėjas turi teisę prašyti perkėlimo į kitą įstaigą. Tam reikia kreiptis į savivaldybę su prašymu pakeisti paskirtą globos įstaigą. Esant nesutarimams su kambario kaimynu, kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai išsiaiškinant nepatikimo priežastis.
Pagal Civilinį kodeksą, suaugę vaikai turi pareigą išlaikyti savo tėvus. Tačiau skiriant savivaldybės kompensaciją, pagrindinis dėmesys skiriamas paties senjoro pajamoms ir turtui. Jei senjoro turto ir pajamų (80 proc.) nepakanka, likusią dalį dengia savivaldybė.
Kai visi biurokratiniai formalumai sutvarkyti, finansavimo klausimai išspręsti ir vieta surasta, prasideda ne ką mažiau svarbus etapas - emocinis pasiruošimas. Vyresnio amžiaus žmogui namų aplinkos pakeitimas yra didžiulis stresas, net jei jis supranta to būtinybę. Svarbu senjorą įtraukti į pasiruošimo procesą tiek, kiek leidžia jo sveikata: leisti pasiimti mėgstamus daiktus, nuotraukas, galbūt net mažą baldą, jei taisyklės leidžia.
Artimųjų vaidmuo nesibaigia ties dokumentų pasirašymu. Pirmieji mėnesiai senelių namuose yra kritiniai adaptacijai. Reguliarus lankymas, bendravimas su personalu ir domėjimasis artimojo kasdienybe ne tik padeda jam jaustis mylimam, bet ir leidžia kontroliuoti teikiamų paslaugų kokybę. Globos namų personalas yra geranoriškas ir draugiškas, jie tikrai padės adaptuotis Jūsų artimiesiems globos namuose. Jūsų artimasis bus prižiūrėtas, pakalbintas ir įtrauktas į aktyvų gyvenimą tiek, kiek leis jo sveikatos būklė.
Nepaisant įvairių finansavimo šaltinių, socialiniai globos namai susiduria su nemažais iššūkiais. Vienas didžiausių iššūkių yra finansavimo trūkumas, ypač mažesniuose ir atokesniuose regionuose. Dėl nepakankamo finansavimo gali būti sunku užtikrinti tinkamą darbuotojų skaičių, įsigyti reikiamą įrangą ir teikti kokybiškas paslaugas. Be to, finansavimo procedūros gali būti sudėtingos ir reikalauti daug administracinio darbo. Analizuojant gyventojų mažėjimo kaime ir mieste rodiklius laikotarpiu 2016-2021 m., tai Telšių ir Plungės miestuose mažėjo ~ iki 11 proc., o Mažeikių - 7,13 proc. Gyventojų skaičiaus mažėjimas turi įtakos socialinių paslaugų poreikiui ir finansavimui.

Ateityje tikimasi, kad socialinių globos namų finansavimas bus toliau tobulinamas. Planuojama didinti valstybės ir savivaldybių paramą, supaprastinti finansavimo procedūras ir skatinti privačių investicijų pritraukimą. Taip pat svarbu ieškoti naujų finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, plėtoti partnerystę su verslo įmonėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Pavyzdžiui, Telšių rajono savivaldybė įgyvendina socialinių paslaugų plėtros programą, kurios tikslai yra užtikrinti socialinių paslaugų prieinamumą ir kokybę, plėtoti socialines paslaugas ir gerinti jų kokybę.
tags: #socialiniu #seneliu #globos #namu #finansavimo #priklausomybe