Socialinių įgūdžių ugdymas ikimokykliniame amžiuje: žaidimo ir bendradarbiavimo galia

Socializacija yra itin svarbi ugdant visavertę asmenybę. Pirminė socializacija vaikystėje turi didelę reikšmę ontogenezei ir jos specifikai. Vaikystė - tai laikas, kai formuojasi pirmieji socialiniai įgūdžiai ir gebėjimas užmegzti ryšius su kitais. Vienas iš svarbiausių vaikų pasiekimų yra vaiko gebėjimas bendrauti bei socializuotis jį supančioje aplinkoje. Socialiniai įgūdžiai yra kaip raktas į sėkmingą bendravimą ir sveikus santykius, padedantys vaikams ne tik bendrauti, bet ir kurti pagarbius ryšius su aplinkiniais.

Ankstyvojo amžiaus vaikai į ikimokyklinio ugdymo įstaigą iš šeimos atsineša komunikavimo, higienos, kasdieninio gyvenimo bei visus bendrus socialinius įgūdžius, tačiau juos reikia nuolat ugdyti. Ypač svarbu ugdyti vaikus, turinčius bendravimo ir elgesio sunkumų. Šie įgūdžiai apima tiek verbalinius, tiek neverbalinius aspektus, kurie ugdomi per nuolatinę sąveiką su tėvais, mokytojais ir bendraamžiais. Ankstyvas socialinių įgūdžių lavinimas vaikystėje yra nepaprastai svarbus, nes jis ne tik gerina vaiko emocinę gerovę ir mokymosi rezultatus, bet ir padeda jiems geriau integruotis į visuomenę, mažina elgesio problemų riziką ir formuoja išugdytą savivertę ateityje.

Socialiniai įgūdžiai - tai asmens savybių visuma, leidžianti užmegzti ryšius su kitais žmonėmis socialines normas atitinkančiais būdais, tai socialinio bendravimo patirtis. Socialinius įgūdžius sudaro socialinis žinojimas (sociokultūrinių veiksnių supratimas ir interpretavimas), socialinė elgsena (teigiamų tarpusavio santykių kūrimas, atsakingų sprendimų priėmimas, sudėtingų situacijų konstruktyvus ir etiškas valdymas), emocijų valdymas (emocijų atpažinimas, užuojauta, rūpinimasis kitais žmonėmis). Socialiai kompetentingi vaikai būna draugiški, sugeba suvokti savo jausmus ir juos išreikšti, taip pat suvokti kitų asmenų emocijas ir jausmus. Socialinės kompetencijos stokojantys vaikai elgiasi impulsyviai, nesugeba išlaikyti draugystės, įvardyti savo jausmų, įsijausti į kito žmogaus būseną, nepasitiki savimi, todėl sunkiau pritampa, jaučiasi vieniši ir nelaimingi.

Žaidimo svarba socialiniam ir visapusiškam vystymuisi

Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių socializacijos procesus ikimokykliniame amžiuje, yra žaidimas - pagrindinė vaiko veikla. Ikimokykliniame amžiuje žaidimas yra glaudžiai susijęs su vaiko asmenybės visapusišku ugdymu: jo fizinių ir psichinių galių lavinimu, naujų žinių ir įgūdžių įgijimu bei plėtojimu, elgesio korekcija, vertybių įsisavinimu, gyvenimiškos patirties, įsijaučiant į skirtingus žaidėjų socialinius vaidmenis, įgijimu. Tinkamai parinktu ar spontanišku žaidimu jau nuo ankstyvojo amžiaus yra ugdomi vaiko socialiniai gebėjimai, įgyjama ankstyvosios socialinės patirties, nuo kurios ateityje priklausys vaiko sėkmė mokykloje, bendravimas su kitais žmonėmis. Šiame kontekste žaidimą galima laikyti pagrindiniu vaiko ankstyvosios socializacijos veiksniu.

Vaikų žaidimas - svarbi socialinių įgūdžių ugdymo dalis. Žaidimas - vienas iš rezultatyviausių ir įdomiausių socialinių įgūdžių ugdymo metodų. Ikimokykliname amžiuje žaidimas, kaip daugiafunkcinis fenomenas, turi keleriopą paskirtį, aprėžiančią ne tik tam tikrų vaiko fizinių ir psichinių galių lavinimą, dalykinių žinių ir įgūdžių įgijimą, netinkamų poelgių koregavimą, bet ir vertybių ugdymą. Žaisdami vaikai išreiškia save ir savo jausmus. Imituodami, kopijuodami suaugusiuosius, vaikai išmoksta tam tikrų socialinių vaidmenų, įgyja socialinių įgūdžių. Per vaidybinį žaidimą vaikai yra ,,įstumiami“ į situacijas, kurios atitinka jų realią ir reikšmingą veiklą ir jiems iškyla būtinumas keisti nuostatas, kad ateityje galėtų optimizuoti savo elgesį panašiose situacijose.

Žaidimas yra pagrindinė ikimokyklinio amžiaus vaiko veikla, natūraliai sukurianti bendravimo ir bendradarbiavimo situacijas. Išskirtinė vieta tenka vaidmeniniams žaidimams tokiems, kaip "Poliklinika", "Šeima", "Ligoninė", "Parduotuvė", "Biblioteka" ir kiti. Pedagogai, stebėdami žaidimus, taktiškai pakoreguoja vaiko supratimą apie žmones ir jų tarpusavio santykius. Žaislai ne tik teikia pramogą, bet ir atlieka svarbų vaidmenį jūsų vaiko pažinimo vystymuisi. Jie tarnauja kaip priemonės, stimuliuojančios jų jauną protą ir skatinančios svarbius pažinimo įgūdžius. Lavinamieji žaislai suteikia vaikams galimybę bendrauti su kitais, puoselėja prasmingus santykius ir skatina teigiamą socialinį elgesį. Žaisdami su lavinamaisiais žaislais vaikai gali lavinti svarbius socialinius įgūdžius. Įtraukdami lavinamuosius žaislus į vaiko žaidimų laiką, suteiksite jam galimybę ugdyti ir tobulinti savo socialinius įgūdžius.

Socialinių įgūdžių ugdymas per žaidimą

Žaidimai, kuriuose vaikai imituoja suaugusiųjų vaidmenis, pavyzdžiui, „šeimą“, „parduotuvę“ ar „ligoninę“, leidžia jiems suprasti skirtingus socialinius vaidmenis ir išmokti bendrauti bei bendradarbiauti. Šių žaidimų metu vaikai mokosi spręsti konfliktus, derėtis ir dalintis, o tai yra esminiai socialiniai įgūdžiai. Be to, žaidimai su taisyklėmis, tokie kaip „slėpynės“ ar „gaudynės“, moko vaikus laikytis taisyklių, būti sąžiningais ir gerbti kitų žaidėjų teises.

Žaidimai yra puiki priemonė plėtoti vaikų tarpusavio santykius. Žaisdami kartu, vaikai mokosi bendradarbiauti, dalintis, spręsti konfliktus ir derėtis. Jie taip pat mokosi gerbti kitų žmonių nuomones ir jausmus. Be to, žaidimai padeda vaikams susirasti draugų ir jaustis priklausomiems grupei.

Žaidimo vaidmuo skirtinguose amžiaus tarpsniuose

Žaidimo pobūdis ir jo įtaka vaiko socializacijai skiriasi priklausomai nuo amžiaus tarpsnio:

• Ankstyvasis amžius (1-3 metai): Šiame amžiuje vyrauja manipuliaciniai žaidimai, kuriuose vaikai tyrinėja aplinką per daiktus ir jų savybes. Jie mokosi skirti spalvas, formas, dydžius ir tekstūras. Socialiniai žaidimai dar tik pradeda formuotis, vaikai mokosi būti šalia kitų vaikų ir stebėti jų veiklą.
• Jaunesnysis ikimokyklinis amžius (3-5 metai): Šiame amžiuje vaikai pradeda žaisti vaidmenų žaidimus, kuriuose imituoja suaugusiųjų veiklą. Jie mokosi bendrauti, bendradarbiauti ir spręsti konfliktus. Taip pat svarbu skatinti vaikus žaisti žaidimus su taisyklėmis, kurie moko laikytis taisyklių ir gerbti kitų žaidėjų teises.
• Vyresnysis ikimokyklinis amžius (5-7 metai): Šiame amžiuje vaikai tampa labiau savarankiški ir kūrybingi. Jie žaidžia sudėtingesnius vaidmenų žaidimus ir žaidimus su taisyklėmis. Taip pat svarbu skatinti vaikus žaisti žaidimus, kurie lavina loginį mąstymą, problemų sprendimo įgūdžius ir kūrybiškumą.

Kitų gebėjimų ugdymas per žaidimą

Žaidimai taip pat yra puiki priemonė ugdyti vaikų pažintinius gebėjimus. Pavyzdžiui, dėlionės, kaladėlės ir konstruktoriai lavina loginį mąstymą, problemų sprendimo įgūdžius ir erdvinį suvokimą. Žaidimai, kuriuose reikia atsiminti taisykles ar sekti instrukcijas, stiprina atmintį ir dėmesį.

Emocinis intelektas, gebėjimas atpažinti ir valdyti savo bei kitų emocijas, yra esminis vaiko socialinių įgūdžių vystymosi aspektas. Žaidimai suteikia vaikams galimybę išreikšti savo emocijas ir išmokti jas valdyti. Pavyzdžiui, žaisdami vaidmenų žaidimus, vaikai gali išreikšti savo baimes, džiaugsmas ir pyktį saugioje aplinkoje. Žaidimai taip pat moko vaikus atpažinti ir suprasti kitų žmonių emocijas, o tai yra svarbu kuriant empatiją ir užmezgant stiprius socialinius ryšius. Žaidimai padeda stiprinti vaikų savireguliacijos ir savikontrolės įgūdžius, yra svarbus emocijų suvokimui ir raiškai. Vis dėlto, tyrimai rodo, kad mažiausiai, pedagogių nuomone, žaidimas tinka vaiko savivokos ir savigarbos gebėjimams ugdyti.

Žaidimai, ypač tie, kurie turi taisykles, moko vaikus savireguliacijos ir savikontrolės. Vaikai mokosi atidėti pasitenkinimą, laikytis taisyklių ir kontroliuoti savo impulsus. Šie įgūdžiai yra būtini sėkmingam mokymuisi ir socialinei adaptacijai.

Socialinių įgūdžių įtaka vaiko raidai ir akademiniams pasiekimams

Ikimokykliniame amžiuje tinkamai formuojami socialiniai įgūdžiai kuria sąlygas vaiko gebėjimams išreikšti save, veikti kūrybiškai, kurti santykius su aplinkiniais, priimti sprendimus konfliktinėse situacijose, valdyti savo veiksmus ir emocijas kritinėse situacijose. Vaikai, pasižymintys stipresniais socialiniais-emociniais įgūdžiais, geba kurti draugiškus tarpusavio santykius, tiek bendraamžių, tiek ir suaugusiųjų gretose. Mokykloje kuriami socialiniai ryšiai veikia vaiko požiūrį į mokyklą, norą priklausyti jos bendruomenei bei poreikį tobulėti. Vaikas, gebantis bendrauti, išklausyti ir ieškoti kompromisų, lengviau įsilieja į mokyklos gyvenimą, drąsiau mezga draugystes ir labiau pasitiki savimi.

Mokiniai, demonstruojantys stipresnius socialinius ir emocinius įgūdžius, formuoja stabilesnius ir pozityvesnius santykius su bendraamžiais, yra rečiau atstumiami, izoliuojami, rečiau patiria patyčias. Vaikai, turintys draugų, yra iš esmės laimingesni ir sėkmingesni mokykloje - turi aukštesnius pažymius, yra labiau įsitraukę į papildomas mokyklines veiklas, rečiau patenka į bėdas.

Gyvenimo įgūdžių ugdymas

Gyvenimo įgūdžių ugdymas yra laikomas viena veiksmingiausių geros vaikų psichinės sveikatos užtikrinimo ir smurto prevencijos priemonių, mažinanti rizikos veiksnius įtaką vaikams. Formuodami gyvenimo įgūdžius, galime padėti vaikams tapti psichologiškai atspariems ir ateityje išvengti daugelio problemų. Gyvenimo įgūdžiai veikia vaiko sveikatą ir yra neatskiriama mokyklos gyvenimo dalis. Nuo to, kaip sėkmingai bus ugdomi šie įgūdžiai pradiniame ugdymo etape, priklauso tolesnis vaiko gyvenimas. Socialinė kompetencija, įgyta vaikystėje, yra susijusi su tuo, kaip žmogus prisitaikys prie aplinkybių vyresniame amžiuje.

Ugdant sveikatos saugojimo kompetenciją, vaikai ne tik įsisąmonina sveikos gyvensenos pagrindus, bet taip pat formuojasi jų gyvenimo įgūdžiai: savarankiškumas, pasitikėjimas ir savikontrolė, gebėjimas laikytis taisyklių, susirasti draugų, bendrauti bei spręsti problemas ir kt. Gyvenimo įgūdžių ugdymą stengiamės organizuoti taip, kad vaikams būtų įdomu ir linksma ugdytis, galėtų išreikšti save, parodyti sumanumą, gebėjimus ir kūrybiškumą. Ugdant sveikatą ikimokykliniame amžiuje svarbiausia paties vaiko veikla, jo aktyvumas. Svarbu ne suteikti žinių, o ugdyti sveikos gyvensenos gebėjimus, vertybines nuostatas per patyrimą, išgyvenimus, veiklą. Vaikų motyvavimui ir sudominimui pasitelkiami žaidimai, piešimas, konstravimas, pokalbiai, diskusijos, tautosakos bei grožinės literatūros kūrinių skaitymas ir kt. Socialinę patirtį vaikas įgyja bendraudamas ir bendradarbiaudamas, veikdamas kartu su suaugusiuoju.

Geriausias gyvenimo įgūdžių ugdymas - tai praktinė veikla. Sėkminga ji tada, kai vyksta nepastebimai, nuoširdžiai ir natūraliai bendraujant su vaiku jo kasdieninėje veikloje. Mažieji pratinasi padengti stalą, nuvalyti dulkes, sutvarkyti žaisliukus ir darbo vietą, suklijuoti suplyšusias knygutes, prižiūrėti augalus gamtos kampelyje ir pan. Taip jie įvertina savo galimybes ir fizines jėgas.

Tinkamai suformuoti asmens higienos įgūdžiai svarbūs siekiant išlaikyti sveikatą. Asmens higienos taisyklių laikymasis - daugelio ligų profilaktika. Tvarkingumo būtinybę, kūno bei aprangos švarą diktuoja ne tik higienos reikalavimai, bet ir žmonių santykių normos. Tyrinėdami ir atrasdami vaikai aiškinasi higienos taisyklių laikymosi svarbą. Atlieka tyrimus: "Kas kenkia mano dantukams?", "Ar švarios mano rankelės?" ir kt. Žaidybinėse situacijose vaikai imituoja prausimąsi, rankų plovimąsi, šukavimąsi, drabužėlių priežiūrą.

Lopšeliuose-darželiuose padedama vaikams suvokti, kas yra šeima, kas kokias pareigas joje turi, pratinama rūpintis kitais, atsakingai atlikti jiems pavestus darbus. Mityba - tai ne tik fiziologinis poreikių tenkinimas, svarbi yra ir valgymo kultūra. Įvairūs ugdymo metodai naudojami ir vaikų emociniam intelektui ugdyti. Mokomės atsipalaiduoti, nusiraminti. Suteikdamos vaikams žinių apie kūną, ugdome pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis, padedame suvokti save kaip savitą ir ypatingą. Siekiame, padedame vaikams pamatyti, kokią jie daro pažangą. Vaikas, sužinojęs daugiau apie save, bus atidesnis ir jaunesniam broliui ar seseriai, savo grupės draugams. Apsilankome medicinos kabinete, matuojame kūgį, sveriamės.

Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad žmonių sveikata 20% priklauso nuo gyvenamosios aplinkos. Aplinką reikia stabilizuoti, nes tai susiję ne tik su gamtos, bet ir su paties žmogaus išlikimu. Todėl labai svarbu, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai susipažintų su svarbiomis ir visuomenei reikšmingomis problemomis, sugebėtų jas pažinti, vertinti, spręsti. Iš pirmo žvilgsnio rūkymas ir alkoholio vartojimas gali pasirodyti mažai svarbūs ikimokyklinio amžiaus vaikams. Tačiau vaikai įgyja žinių apie galimus pavojus dėl neatsargaus vaistų vartojimo, netinkamo buitinių cheminių medžiagų vartojimo, kokios yra neigiamos rūkymo bei alkoholio vartojimo pasekmės. Formuojamos nuostatos: saugoti ir stiprinti sveikatą, laikytis saugos buityje, vengti kenksmingų medžiagų ir rizikingo elgesio.

Kaip padėti vaikui, kuriam sunku bendrauti?

Vis dėlto, ne visi vaikai lengvai randa draugų. Tėvai šioje situacijoje gali tapti svarbiu ramsčiu, padedančiu vaikui atrasti savo vietą bendraamžių rate. Norint padėti vaikui, svarbu išmokyti jį pasitikėti savimi, suprasti bendravimo pagrindus ir sukurti galimybes bendrauti. Vaikui svarbu suteikti galimybių susitikti su bendraamžiais. Tėvai gali organizuoti susitikimus su kitais vaikais, pakviesti juos į namus ar kartu dalyvauti bendruomenės renginiuose. Būreliai ar sporto užsiėmimai yra puiki vieta, kur vaikai gali susipažinti ir bendrauti su tais, kurie turi panašių pomėgių.

Palaikyti vaiko pasitikėjimą savimi taip pat yra itin svarbu. Girti jį už pastangas, išklausyti ir padrąsinti bendrauti gali būti pirmasis žingsnis. Taip pat pravartu jį mokyti paprastų bendravimo įgūdžių: kaip mandagiai pasisveikinti, kaip paprašyti prisijungti prie žaidimo ar užduoti klausimą. Kartais vaikai nesiryžta bendrauti dėl baimės ar blogos patirties. Tokiu atveju svarbu išklausyti jų jausmus ir parodyti supratimą. Svarbu paaiškinti, kad tokie iššūkiai yra natūrali draugystės dalis ir juos galima įveikti. Taip pat verta skatinti vaiką ugdyti empatiją ir rūpestingumą. Mokykite jį dalintis, padėti draugui ir išklausyti. Šie įgūdžiai padeda ne tik užmegzti, bet ir išlaikyti draugystes. Jei vaikas supras, kad draugystė remiasi abipuse pagarba ir dėmesiu, jis taps mėgstamu ir vertinamu draugu.

Socialinių įgūdžių ugdymo metodai

Dažniausiai naudojamas metodas vaikų socialiniams įgūdžiams ugdyti yra žaidimas. Pedagogai, ugdydami ankstyvojo amžiaus vaikų socialinius įgūdžius, daugiausiai taiko grupinę veiklą bei numato taisykles vaikų elgesiui. Taip pat įtraukiamos tokios veiklos kaip tyrinėjimas, eksperimentavimas ar žaidybinė veikla.

Grupinis metodas - dar vienas socialinių įgūdžių ugdymo metodas, kuris įvardijamas kaip labai tinkamas ikimokyklinio amžiaus vaikams. Darbas grupėje ugdo dalyvių tarpusavio pasitikėjimą, padeda geriau pažinti vieniems kitus. Joje mokomasi bendrauti, bendradarbiauti, priimti ir suteikti pagalbą, adekvačiai spręsti problemines situacijas, savo interesus derinti su bendrais visų grupės dalyvių interesais, drauge siekti vieno tikslo. Šio metodo taikymas ugdo tokius socialinius įgūdžius: klausymą, indėlio įdėjimą, iššūkių kėlimą, paramą, vadovavimą. Šio metodo pagalba vaikas išmoksta daugiau, negu mokytųsi individualiai, nes vyksta natūrali tarpasmeninė grupės narių sąveika.

Tėvų ir pedagogų vaidmuo

Tėvai ir pedagogai turi svarbų vaidmenį skatinant žaidimą ir užtikrinant, kad jis būtų naudingas vaiko socializacijai. Tėvai turėtų skirti laiko žaisti su savo vaikais ir kurti jiems palankią aplinką žaidimams. Jie turėtų skatinti vaikus žaisti įvairius žaidimus, kurie lavina skirtingus gebėjimus. Taip pat svarbu, kad tėvai būtų pavyzdys vaikams, kaip bendrauti, bendradarbiauti ir spręsti konfliktus. Pedagogai turėtų naudoti žaidimus kaip priemonę ugdyti vaikų socialinius, pažintinius, emocinius ir fizinius gebėjimus. Jie turėtų kurti žaidimus, kurie atitinka vaikų amžių ir interesus.

Tėvų ir darželio bendradarbiavimas yra pagrindinis elementas, padedantis efektyviai ugdyti vaikų socialinius įgūdžius ir užtikrinti jų visapusišką raidą. Vaiko poreikis bendrauti yra įgimtas - mokydamasis bendrauti bei būti su kitais žmonėmis ir skirtingose aplinkose vaikas plečia savo socialinio bendravimo patirtis, per tai patiria tapatumo jausmą, susiformuoja jo asmenybė. Ikimokykliniame amžiuje tinkamai formuojami socialiniai įgūdžiai kuria sąlygas vaiko gebėjimams išreikšti save, veikti kūrybiškai, kurti santykius su aplinkiniais, priimti sprendimus konfliktinėse situacijose, valdyti savo veiksmus ir emocijas kritinėse situacijose.

Kuriant palankias sąlygas vaikų socialiniams įgūdžiams įgyti specialistai veda vaikams užsiėmimus, kuriuose ugdytiniai susipažįsta su taisyklėmis, svarbiomis norint kiekvienam grupės nariui gerai jaustis grupėje ir sutarti vieniems su kitais. Užsiėmimų metu vaikai kuria pagarbaus elgesio taisyklių knygą („Draugystės knyga“) bei įtraukiami į diskusiją, kodėl svarbu laikytis taisyklių ir kas nutinka, kai jų nesilaikoma, aptariama, kodėl svarbu žinoti savo ir kitų vardą, kaip kantriai išlaukti savo eilės. Švietimo pagalbos specialistės parenka socialinių įgūdžių užsiėmimams temas, atsižvelgiant į kiekvienos grupės mikroklimatą, esamą problematiką. Stebint, kad ikimokykliniame amžiuje tarp vaikų kyla įvairios konfliktinės situacijos, specialistės su ugdytiniais aptaria temą „Kas yra draugiškas elgesys?“. Vaikai susipažįsta su tolerancijos sąvoka, sužino, kuo kiekvienas esame ypatingas bei skirtingas, kaip svarbu besąlygiškai priimti vienam kitą. Jie žiūri ir aptaria edukacinius filmukus apie tolerantišką elgesį bei dekoruoja Tolerancijos dienos simbolius.

Kai vaikas pradeda lankyti darželį, jis žengia į pasaulį, kuriame kasdien sutinka kitus vaikus - skirtingas asmenybes su savom emocijom, patirtim ir iššūkiais. Tai nauja aplinka, kurioje vaikas ne tik žaidžia ir ugdosi, bet ir pamažu mokosi būti tarp kitų žmonių. Socialiniai įgūdžiai ugdomi ne atskirų pamokų ar tiksliai suplanuotų užsiėmimų forma. Tai gyvas, nuolat vykstantis procesas, persipinantis su kasdienėmis veiklomis - žaidimais, bendru darbu, ginčais, susitaikymais, pasidžiaugimais ir nusivylimais.

Socialiniai įgūdžiai - tai gebėjimas kurti ir palaikyti santykius su kitais žmonėmis. Ikimokykliniame amžiuje jie apima labai daug kasdienių dalykų: nuo pasisveikinimo ir akių kontakto iki gebėjimo taikiai spręsti kilusius nesutarimus. Socialinių įgūdžių trūkumas reiškiasi tada, kai šių gebėjimų dar stinga - vaikui sudėtingiau užmegzti ryšį, jis gali dažniau supykti, šalintis bendrų veiklų ar sunkiau reikšti savo poreikius ir jausmus. Vaikams žaidimas yra natūraliausia kalba. Per jį darželinukai mokosi visko - taip pat ir buvimo su kitais. Vaidmeniniai žaidimai, vaizduojant šeimą, parduotuvę ar gydytoją, leidžia vaikams išbandyti skirtingus vaidmenis, mokytis empatijos ir suprasti, kad kiekvienas bendruomenėje turi savo vietą bei atsakomybes. Komandiniai žaidimai moko kantrybės palaukti, laikytis taisyklių, bendradarbiauti ir kartu siekti bendro tikslo.

Darželyje vaikai mokosi ne tik kalbėti, bet ir klausytis. Mokytojai kasdien padeda vaikams įvardyti savo jausmus žodžiais, skatindami ne tik pasakyti „man liūdna“ ar „aš pykstu“, bet ir suprasti, kas slypi už šių žodžių bei ką su tuo daryti. Mandagus bendravimas - pasisveikinimas, padėkojimas, atsiprašymas - ugdomas ne pamokslaujant, o rodant gyvą pavyzdį. Emocinis ugdymas yra neatsiejama socialinių įgūdžių lavinimo dalis. Tam pasitelkiama ir "Kimochis" programa, padedanti vaikams atpažinti, įvardyti ir suprasti savo bei kitų emocijas. Didelis dėmesys skiriamas realioms situacijoms - konfliktams, nusivylimams, draugystės išbandymams. Aiškios grupės taisyklės suteikia vaikams daug saugumo. Darželyje jos kuriamos kartu su vaikais, todėl vaikai jaučiasi įtraukti ir atsakingi už bendrą tvarką. Mokytojų vaidmuo - būti šalia, stebėti ir padėti vaikams patiems rasti sprendimus. Jie nesprendžia už vaiką, bet palaiko, nukreipia ir padeda įvardyti jausmus bei situacijas. Svarbus ir bendradarbiavimas su tėvais. Socialinių įgūdžių stiprėjimas dažniausiai atsiskleidžia per mažas, kasdienes detales. Vaikas pradeda dažniau pasakoti apie draugus, pats siūlo sprendimus kilus nesutarimui, drąsiau išsako savo jausmus. Ne visi vaikai vienodai greitai mezga ryšius ar drąsiai įsitraukia į bendras veiklas. Vieniems reikia daugiau laiko pabūti nuošalyje, kitiems - daugiau palaikymo. Socialinių įgūdžių trūkumas nėra vertinamas kaip problema - tai vaiko raidos individualumo požymis. Socialiniai įgūdžiai, kuriuos vaikas sukaupia darželyje, tampa tvirtu pagrindu ateičiai.

Programos socialiniams įgūdžiams ugdyti

Viena iš populiarių programų yra „Zipio draugai“. Skirta 5-7 metų vaikams. Programos tikslas - padėti vaikams įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų, siekiant geresnės emocinės vaikų savijautos. Visa programa suskirstyta į šešias dalis po keturias pamokėles. Šios dalys apima jausmų, bendravimo, santykių užmezgimo ir nutraukimo, konfliktų sprendimo, netekties ar pokyčių išgyvenimo bei sunkumų sprendimo sritis. Pagrindiniai ugdomi įgūdžiai yra susiję su jausmų atpažinimu ir išreiškimu, pasakymu to, kas norima, atidžiu klausymusi, pagalbos prašymu, susidraugavimu ir draugystės išlaikymu, vienatvės ir atstūmimo įveikimu, atsiprašymu, priekabiavimo įveikimu, konfliktų sprendimu, netekties skausmo išgyvenimu, prisitaikymu prie kintančių sąlygų ir pagalba kitiems.

Socialinių įgūdžių ugdymas - tai kompleksinis ir ilgalaikis procesas, į kurį, be paties ugdytinio, turi būti įtraukti visi suaugusieji, esantys jo aplinkoje (tėvai, broliai, seserys, auklėtojai ir kt.). Vienas iš veiksnių, turinčių įtakos vaiko socialinių įgūdžių formavimuisi, yra išorinis stimuliavimas, vaikų aktyvumo skatinimas, jų įtraukimas į kuo įvairesnę veiklą, skatinant dalyvauti ir reikštis tam tikrose veiklose.

Socialinių įgūdžių ugdymas instituciniame kontekste

2017 m. kovo 15 d. posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK), vykdydamas parlamentinę kontrolę, svarstė Všį „Socialinės partnerystės centras“ ir kitų nevyriausybinių organizacijų kreipimąsi Dėl socialinių įgūdžių ugdymo pamokų bendrojo lavinimo mokyklose įvedimo. Buvo pažymėta, kad socialinių įgūdžių formavimas ir tokių žinių prieinamumas yra būtinas kiekvienam vaikui. Komiteto nariai kėlė esamą mokytojų kompetencijos problemą - kiekvienas mokytojas turėtų būti kompetentingas ugdyti vaiko socialinius įgūdžius, nepriklausomai nuo jo mokomo dalyko. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad naujai priimtos Švietimo įstatymo pataisos numato mechanizmus vaikų socialiniams įgūdžiams ugdyti.

Socialiniai įgūdžiai: pavyzdžiai ir nauda

tags: #socialiniai #igudziai #ikimokykliniame #amziuje #ppt

• Ką daryti kūdikiui vemiant?
• Atraskite vaikų pasakų pasaulį
• Apie rašytojos Kristinos Gudonytės kūrybą
• Kaip išsirinkti maudymosi kostiumėlį nėščiajai
• svarbi informacija tėvams apie darželį „Atžalėlės“