Susidūrus su staigia artimojo liga ar laipsnišku sveikatos prastėjimu dėl senatvės, šeimos nariai dažnai pasimeta sąvokų, biurokratinių procedūrų ir medicininių terminų gausoje. Viena dažniausiai pasitaikančių painiavų kyla bandant suprasti, kuo iš esmės skiriasi slauga nuo globos (rūpybos). Nors kasdienėje kalboje šie žodžiai dažnai vartojami kaip sinonimai, teisinėje ir medicininėje sistemoje tai yra du visiškai skirtingi statusai, lemiantys skirtingas paslaugas, finansines kompensacijas ir priežiūros pobūdį.
Suprasti šį skirtumą yra kritiškai svarbu, nes nuo to priklauso, į kokią instituciją kreiptis, kokio dydžio išmokas galima gauti ir, svarbiausia, kaip užtikrinti orų bei poreikius atitinkantį gyvenimą sergančiam žmogui.

Slauga, visų pirma, yra orientuota į žmogaus sveikatos būklę ir gyvybinių funkcijų palaikymą. Tai procesas, kurio metu tenkinami paciento gyvybiniai poreikiai, kurių jis pats dėl ligos ar negalios negali patenkinti. Slaugos atveju dominuoja medicininis poreikis: be medicininės intervencijos (vaistų, procedūrų, gyvybinių funkcijų stebėjimo) žmogaus gyvybei grėstų pavojus.
Specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kuriems dėl labai sunkių organizmo funkcijų sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba, priežiūra ir slaugymas visą parą. Tai dažniausiai gulintys ligoniai, asmenys po sunkių insultų, traumų, sergantys pažengusia demencija ar onkologinėmis ligomis terminalinėje stadijoje.
Skirtingai nei slauga, globa (dažnai teisiškai vadinama nuolatine priežiūra arba pagalba) yra labiau socialinio pobūdžio paslauga. Globos tikslas yra ne gydyti, o kompensuoti prarastus savarankiškumo įgūdžius ir užtikrinti saugią aplinką. Pavyzdžiui, žmogus fiziškai gali būti gana stiprus, tačiau dėl psichikos sveikatos sutrikimų jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra, kad jis nepakenktų sau ar aplinkiniams.
Priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas tiems asmenims, kurių sveikatos būklė yra stabili, jiems nereikia intensyvaus gydymo stacionare, tačiau jie negali gyventi visaverčio gyvenimo be kito žmogaus pagalbos (pvz., nusiprausti, apsirengti, pasigaminti maisto).
| Kriterijus | Slauga | Socialinė globa (priežiūra) |
|---|---|---|
| Tikslas | Medicininė pagalba ir gyvybinių funkcijų palaikymas | Savarankiškumo kompensavimas ir socialinė pagalba |
| Poreikis | Nuolatinis medicininis stebėjimas | Pagalba buityje ir kasdieniame gyvenime |
| Institucija | Slaugos ligoninės, paliatyviosios pagalbos įstaigos | Socialinės globos namai, pagalba į namus |
Viskas prasideda nuo šeimos gydytojo. Artimieji arba pats asmuo turi kreiptis į savo polikliniką, kur gydytojas, įvertinęs paciento būklę (dažnai naudojamas Bartelio indeksas), atlieka tyrimus ir parengia siuntimą. Tuomet dokumentai perduodami vertinimo tarnybai (NDNT arba savivaldybės vertinimo specialistams).
Nustačius slaugos arba priežiūros (pagalbos) poreikį, asmuo įgyja teisę į tikslinę kompensaciją. Svarbu pabrėžti: negalima gauti dviejų pilnų kompensacijų vienu metu. Lietuvoje tikslinė kompensacija slaugos išlaidoms padengti yra didesnė nei kompensacija priežiūros (pagalbos) išlaidoms, nes slaugomas ligonis reikalauja daugiau specialių priemonių.

Jei artimojo neįmanoma prižiūrėti namuose, svarbu suprasti įstaigų specifiką:
Atminkite, kad slauga ir globa nėra „nuosprendis“, o priemonė gauti valstybės pagalbą, kuri palengvins kasdienybę. Jei matote, kad jūsų artimajam reikalinga pagalba, nelaukite krizinės situacijos ir drąsiai kreipkitės į savo savivaldybę ar šeimos gydytoją dėl poreikių nustatymo.