Saulius Skvernelis: Nuo Policijos Generolo iki Seimo Pirmininko

Saulius Skvernelis, gimęs 1970 m. liepos 23 d. Kaune, yra iškilus Lietuvos politikas ir valstybės veikėjas, kurio karjera apima ilgametę tarnybą teisėsaugos institucijose ir aukščiausius postus šalies valdžioje. Jis yra teisininkas, politinis veikėjas, Seimo narys, buvęs Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas ir dabartinis Seimo Pirmininkas.

Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas

Vaikystėje Saulius Skvernelis persikėlė į Marijampolę (tuometinį Kapsuką). 1977-1988 m. mokėsi Kapsuko Jono Jablonskio vidurinėje mokykloje, kuri dabar yra Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija. 1989 m. Vilniaus universiteto Fizikos fakultete studijavo fiziką, tačiau studijų nebaigė.

S. Skvernelis yra įgijęs du aukštuosius išsilavinimus: 1994 m. baigė Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VGTU), įgydamas mechanikos inžinieriaus kvalifikaciją, o 2005 m. baigė Mykolo Romerio universiteto (MRU) magistrantūros studijas, įgydamas teisės magistro laipsnį.

Karjera teisėsaugoje

Saulius Skvernelis yra sukaupęs ilgametę patirtį teisėsaugos srityje, nuosekliai kildamas karjeros laiptais.

• 1994-1998 m. dirbo Lietuvos policijos akademijos (dabar Mykolo Romerio universitetas) Policijos teisės ir profesinės taktikos katedros asistentu.
• 1998-1999 m. buvo Trakų rajono policijos komisariato kelių policijos komisaras inspektorius.
• 1999-2001 m. ėjo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos Kelių policijos tarnybos Organizacinio skyriaus komisaro inspektoriaus pareigas.
• 2001-2003 m. buvo Lietuvos viešosios policijos biuro Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės komisaras.
• 2003-2005 m. vadovavo Lietuvos policijos Eskortavimo rinktinei.
• 2005-2008 m. ėjo Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos viršininko pareigas.
• 2008-2011 m. dirbo Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotoju.

Nuo 2011 m. kovo 7 d. iki 2014 m. lapkričio S. Skvernelis užėmė Lietuvos policijos generalinio komisaro pareigas. Pradėjęs eiti šias pareigas, jis pasižadėjo išspręsti įsisenėjusias policijos problemas, grąžinti visuomenės pasitikėjimą ir pertvarkyti sistemą taip, kad patys policininkai norėtų joje dirbti. Tarp nuveiktų darbų buvo parengtas naujas Policijos įstatymo projektas, siekiant suteikti pareigūnams socialines garantijas ir užtikrinti tinkamas paslaugas visuomenei. Be to, buvo tvarkomasi viduje, siekiant užtikrinti policijos nekorumpuotumą ir išvengti piktnaudžiavimo tarnyba, sukurta centrinė Imuniteto valdyba Policijos departamente ir padaliniai apskrityse. Taip pat buvo pertvarkytas Lietuvos kriminalinės policijos biuras, stiprinant tam tikrų nusikaltimų rūšių tyrimus ir keičiant kriminalinės žvalgybos metodiką, atsisakant sovietinio modelio.

Politinės karjeros pradžia: Vidaus reikalų ministras

2014 m. lapkritį S. Skverneliui atsistatydinus iš generalinio komisaro pareigų, Dailiui Alfonsui Barakauskui atsistatydinus iš vidaus reikalų ministro pareigų dėl korupcijos skandalo, partija „Tvarka ir teisingumas“ S. Skvernelį pasiūlė kaip jo pamainą. Nors jis nebuvo partijos narys, S. Skvernelis priėmė pasiūlymą ir 2014-2016 m. dirbo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje.

Šiame poste, 2015 m. lapkričio 19 d., po to, kai iš Vilniaus policijos patrulio paspruko suimtasis Igoris Molotkovas ir pagrobė ginklą, organizuota didelio masto bėglio paieška. Kilus diskusijoms su tuometine Seimo Pirmininke Loreta Graužiniene dėl informacijos teikimo, S. Skvernelis sulaukė kritikos ir 2015 m. lapkričio 20 d. paskelbė pasitraukiąs iš VRM vadovo posto. Tačiau didesnė dalis Seimo reikalavo nepriimti jo atsistatydinimo, ir S. Skvernelis liko dirbti ministru iki 2016 m. balandžio 13 d., kai jo atsistatydinimo dekretas buvo pasirašytas prezidentės D. Grybauskaitės.

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas

2016 m. S. Skvernelis pareiškė planuojantis dalyvauti 2016 m. rudenį vykusiuose Seimo rinkimuose ir atstovauti „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai“ (LVŽS). Nors nebuvo partijos narys, S. Skvernelis vedė LVŽS rinkimų sąrašą, kuris netikėtai pasiekė didelę pergalę. Partija laimėjo 22,45% balsų daugiamandatėje apygardoje ir užsitikrino 54 iš 141 vietos Seime, dėka stipraus pasirodymo vienmandatėse apygardose.

Pasibaigus rinkimams, po derybų buvo sudaryta koalicija tarp LVŽS ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP). S. Skvernelis buvo pasiūlytas į Ministro Pirmininko postą, ir 2016 m. lapkričio 22 d. - 2020 m. jo vadovaujama Vyriausybė dirbo Lietuvos labui. Jo Ministrų kabinetas sukūrė vaiko pinigų sistemą, padidino atlyginimus ir pensijas bei sumažino pajamų mokesčius.

Tačiau S. Skvernelio Vyriausybė susidūrė ir su iššūkiais. Mokytojų atlyginimų reforma paskatino didžiausią mokytojų streiką Lietuvos istorijoje. Taip pat jo Vyriausybė įvedė priemones, kurios sumažino spaudos laisvę.

Koalicijos pokyčiai ir prezidento rinkimai

2017 m. balandžio 22 d. Gintautas Paluckas buvo išrinktas naujuoju LSDP pirmininku, kuris suabejojo koalicijos su LVŽS nauda. Nepaisant partijos parlamentinės frakcijos norų, partijos vadovybė balsavo už koalicijos sutarties nutraukimą. Tačiau tik penki iš 17 partijos narių pasekė partijos sprendimu.

2019 m. sausio 17 d. S. Skvernelis paskelbė apie savo kandidatūrą į prezidento postą. Pirmajame prezidento rinkimų ture jis liko trečias, surinkęs 279 413 balsų arba 19,58% nuo visų balsavusiųjų. Prieš rinkimus žadėjęs, kad pralaimėjus atsistatydins iš premjero pareigų, 2019 m. liepos 9 d. pranešė nusprendęs toliau eiti Ministro Pirmininko pareigas.

Kabinetas atgavo daugumą 2019 m. rugsėjo 19 d., kai "Lietuvos gerovei" frakcija sustiprino pozicijas. Tačiau S. Skvernelis daugumą išlaikė tik keturis mėnesius - 2020 m. sausio 13 d. ši frakcija iširo, praradusi minimalų reikiamą septynių narių skaičių. 2020 m. gegužės 7 d. Krikščionių sąjunga išreiškė paramą Vyriausybei, tačiau Lietuvos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad šis veiksmas pažeidė Konstituciją.

2020 m. liepos 23 d., S. Skvernelio gimimo dieną, Seimas ėmėsi spręsti, ar jis gali toliau vadovauti atnaujintai Vyriausybei po prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos, Vyriausybei praėjusią savaitę grąžinus įgaliojimus. Valdančiųjų „tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Vytautas Kamblevičius ragino nesugadinti S. Skverneliui 49-osios gimimo dienos.

Po premjerystės ir dabartinė veikla

Po 2020 m. Seimo rinkimų S. Skvernelis liko Seimo nariu. 2021 m. rugsėjo 7 d. S. Skvernelis buvo paskirtas Seimo opozicijos lyderiu, o 2021 m. kovo mėn. LVŽS ir Darbo partija pasirašė koalicijos sutartį, leidusią paskirti opozicijos lyderį į Seimo valdybą.

Nuo 2022 m. sausio 29 d. Saulius Skvernelis yra įsteigtos politinės partijos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (DSVL) iniciatorius ir pirmininkas.

Prieš 2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus, S. Skvernelis, kaip DSVL lyderis, pareiškė norą vengti koalicijos su LVŽS. Rinkimuose Demokratų sąjunga užėmė ketvirtąją vietą, užsitikrindama 14 mandatų. Po pirmojo rinkimų turo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pakvietė DSVL ir LVŽS pradėti koalicijos derybas. Nepaisant nesutarimų tarp LVŽS ir DSVL, po antrojo rinkimų turo LSDP ir DSVL pasirašė koalicijos sutartį su „Nemuno aušra“.

2024 m. lapkričio 14 d. Saulius Skvernelis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku. Šias pareigas jis eis iki 2025 m. rugsėjo 10 d.

Kontroversijos ir tyrimai

S. Skvernelio politinėje karjeroje būta ir kontroversiškų momentų. 2019 m. lapkričio 4 d. „15min“ žurnalistai paskelbė tyrimą apie S. Skvernelio ir „Orlen Lietuva“ bendrovės susitarimus. Pasak tyrimo, 2016 m. S. Skvernelis, kandidatuodamas į Seimą, dalyvavo viešai neskelbtuose susitikimuose su Lenkijos politiku Jaroslavu Kačinskiu, kuriuose buvo aptarti „Orlen Lietuva“ įsiskolinimai. Antrojo susitikimo metu, S. Skverneliui jau einant premjero pareigas, buvo aptartos „Orlen“ problemos, ir, pasak tarpininko Tomo Pačėso, premjeras atsižvelgė į įmonės prašymus. Vėliau „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė sutartį su „Orlen Lietuva“ dėl skolų pasidalijimo ir nuolaidų krovinių gabenimui, o valstybė suteikė mokesčių lengvatą stambioms bendrovėms, leidusiai susigrąžinti 85% VIAP mokesčio.

Taip pat kilo diskusijų dėl „Registrų centro“ (RC) sprendimo nutraukti nemokamą registro duomenų teikimą žurnalistams 2018 m. rugsėjo 14 d. Žurnalistai atskleidė, kad sprendimas buvo priimtas po neskelbto premjero S. Skvernelio ir RC vadovo susitikimo. Nors premjero patarėjas teigė, kad susitikimo nebuvo, posėdyje dėl duomenų prieigos atidėjimo, S. Skvernelis prieštaravo siūlymui leisti žurnalistams laikinai gauti prieigą prie RC duomenų.

2019 m. rugpjūčio 28 d. S. Skvernelis spaudos konferencijoje paskelbė, kad serga vėžiu - limfoma. Jam buvo atlikta operacija, taikoma chemoterapija ir imunoterapija. 2020 m. vasario 5 d. premjeras paskelbė, kad vėžys atsitraukė.

2026 m. vasario 9 d. kratos, susijusios su teisėsaugos tyrimu dėl įtariamų korupcinių veiklų Augalininkystės tarnyboje, metu buvo rasta aukso, grynųjų pinigų, sprogmenų ir kokaino. Generalinė prokuratūra pranešė tirianti galimą politinį palankumą. 2026 m. balandžio 9 d. Generalinė prokuratūra Seimo paprašė panaikinti S. Skvernelio teisinę neliečiamybę. S. Skverneliui pareikšti įtarimai, kad 2025 m. sausio-gegužės laikotarpiu jis susitarė priimti kyšį už palankumą Valstybinės augalininkystės tarnybos direktoriui J. Kornijenko. Po prokuratūros pareiškimo S. Skvernelis sustabdė savo narystę Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“ ir pasitraukė iš partijos pirmininko pareigų.

Šeima, kalbos ir apdovanojimai

S. Skvernelis yra vedęs antrą kartą. Jo žmona yra finansininkė Silvija Skvernelė (Kirdonytė), gimusi 1978 m. Jie augina dukterį Eglę, gimusią 2009 m., ir sūnų Tadą, gimusį 2016 m. Be lietuvių, jis moka anglų, rusų ir lenkų kalbas.

Apdovanojimai ir garbės ženklai

Saulius Skvernelis yra apdovanotas įvairiais ordinais ir garbės ženklais už nuopelnus Lietuvai ir užsienio valstybėms:

• 2002 m. Lietuvos Respublikos Prezidento padėka.
• 2002 m. LR policijos generalinio komisaro padėka.
• 2003 m. PD prie LR VRM atminimo ženklas „Lietuvos policijai - 85“.
• 2004 m. vardinė dovana.
• 2005 m. III laipsnio Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos garbės ženklas.
• 2006 m. trečiojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklas „Už nuopelnus“.
• 2006 m. Belgijos Užsienio reikalų ministro „Karūnos kavalierius“ ordinas.
• 2007 m. I laipsnio garbės ženklas „Už nuopelnus Valstybinei kelių transporto inspekcijai“.
• 2008 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio, Vidaus reikalų ministro ir Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos padėkos.
• 2009 m. Garbės ženklas „Lietuvos Šaulių sąjungos 90-mečio jubiliejus“.
• 2009 m. Viešosios saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos III laipsnio garbės ženklas „Už pavyzdingą tarnybą“.
• 2010 m. Vidaus reikalų ministerijos garbės ženklas „Už pavyzdingą tarnybą“.
• 2011 m. Lietuvos policijos II laipsnio garbės ženklas „Už pavyzdingą tarnybą“.
• 2012 m. Vidaus reikalų ministro padėka.
• 2012 m. Garbės ženklas „Už nuopelnus Vidaus reikalų sistemai“.
• 2018 m. Italijos Respublikos apdovanojimas „Knight Grand Cross with Collar“.
• 2018 m. Nyderlandų Karalystės apdovanojimas „Commander of Oranje-Nassau“.
• 2018 m. Lenkijos Rytų Europos studijų instituto apdovanojimas „Metų žmogus 2017“.
• 2020 m. Lenkijos Respublikos Prezidento įteiktas ordinas „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Didysis kryžius.

tags: #skvernelio #gimimo #metai

• Kodėl Voro kostiumas vaikui?
• Apie Juozo Budraičio karjerą
• Autizmo sutrikimo taisyklės ir metodai
• karjera švietimo sektoriuje
• pozityvios tėvystės metodai ir svarba