Apgar skalė: naujagimio būklės vertinimas ir svarba

Kiekvienas naujagimis gimdymo namuose yra įvertinamas pažymiu, kuris atspindi jo būklę gimimo metu. Šis įvertinimas, vadinamas Apgar skale, yra greitas ir patogus būdas įvertinti naujagimio gyvybines funkcijas ir poreikį medicininei pagalbai. Apgar skalė naudojama visame pasaulyje.

Apgar skalės istorija ir reikšmė

Apgar skalę 1952 metais sukūrė amerikiečių gydytoja anesteziologė Virginia Apgar. V. Apgar suprato, kad laikotarpis iškart po kūdikio gimimo yra nepaprastai svarbus. Ji pastebėjo, kad tuo metu gydytojai dažniausiai rūpindavosi motinos sveikata, o naujagimiai nebuvo atidžiai vertinami. Dėl to, kad nebuvo organizuoto tyrimo, kūdikiams nebūdavo nustatoma daug gyvybei pavojingų ligų. V. Apgar pasiūlyta naujagimių įvertinimo sistema praktiškai nepasikeitė iki mūsų dienų, o pati metodika pavadinta jos sudarytojos garbei.

Apytikriai po dešimties metų pediatras Josephas Butterfieldas pateikė skalės pavadinimo iššifravimą, kai kiekvienas punktas atitiko vertinamą rodiklį:

• A - appearance: verčiant iš anglų k. - „išvaizda”, šiuo atveju - odos spalva.
• P - pulse: vaiko pulsas, tai yra, širdies susitraukimų dažnis.
• G - grimace: grimasa, tai yra refleksinis atsakas į išorinį dirgiklį.
• A - activity: aktyvumas, tai yra, raumenų tonusas.
• R - respiration: kvėpavimas.

Kaip atliekamas vertinimas pagal Apgar skalę?

Gimus naujagimiui, gydytojai atlieka pirminę apžiūrą ir jo būklę įvertina balu nuo 0 iki 10 pagal APGAR skalę. Pagal Apgar skalę yra vertinami penki požymiai, kuriems skiriama nuo 0 iki 2 balų. Kiekviena išvardinta kategorija, priklausomai nuo esamos naujagimio būklės, yra vertinama 0, 1 arba 2 balais, šiuo atveju dvejetas yra geriausias rezultatas. Visi šie vertinimai susumuojami ir gaunamas bendras rezultatas. Bendras APGAR skalės rezultatas gali būti nuo 1 iki 10 balų.

Vertinami šie penki pagrindiniai parametrai:

• Odos spalva;
• Širdies susitraukimų dažnis;
• Psichomotorinis sujaudinimas (atsakas į sujaudinimą);
• Raumenų tonusas;
• Kvėpavimas.

Kaip skaičiuojami balai pagal Apgar skalę:

• Odos spalva (Appearance):
  • Jei naujagimio kūnelis yra rausvos spalvos, jam skiriami 2 balai.
  • Kai kūnas rausvas, o galūnės melsvos - 1 balas.
  • Už blyškią arba melsvą spalvą balų iš viso neskiriama.
• Širdies susitraukimų dažnis (Pulse): Širdies dažnis fiksuojamas stetoskopu.
  • Daugiau kaip 100 kartų per minutę - 2 balai.
  • Mažiau kaip 100 kartų per minutę - 1 balas.
  • Kai nėra - 0 balų.
• Refleksai į dirginimą (Grimace):
  • Jei naujagimis garsiai verkia, kosi, čiaudi, skiriami 2 balai.
  • Esant vien grimasoms - 1 balas.
  • 0 balų nesant jokios reakcijos.
• Aktyvumas (raumenų tonusas) (Activity):
  • Labai judrus - 2 balai.
  • Šiek tiek judina galūnes - 1 balas.
  • Ramus - 0 balų.
• Kvėpavimo dažnis (Respiration):
  • Kai kvėpavimas stiprus, kūdikis garsiai verkia, skiriami 2 balai.
  • Kvėpuoja negiliai, nereguliariai - 1 balas.
  • Visai nekvėpuoja - 0 balų.

Maksimalus įvertinimas, kurį vaikas gali gauti pagal tokio vertinimo rezultatus - 10 balų. Maksimaliu balu vaikas vertinamas, jei viso jo kūno, įskaitant galūnes, ir veido oda tolygiai rožinė, pulsas didesnis nei 100 dūžių per minutę, jis aktyviai juda, garsiai rėkia ir intensyviai kvėpuoja.

Kada ir kaip atliekamas Apgar vertinimas?

Vertinimas pagal minėtus parametrus atliekamas du kartus: pirmą kartą - iškart po gimimo (po 1 minutės), o antrą kartą - praėjus penkioms minutėms po to, kai vaikas ateina į šį pasaulį. Pirmos minutės vertinimas atspindi kaip naujagimis ištvėrė gimdymo eigą. Penktosios minutės būklės vertinimas leidžia medikams spręsti apie naujagimio būklę po gimdymo. Paprastai antrasis įvertinimas būna didesnis.

Jei per šį laiką vaiko rodikliai pagerėja, jis surenka 7 ir daugiau balų, gydytojai mano, kad jam nebereikia padidinto dėmesio ir stebėjimo. O jei po penkių minučių rodikliai atvirkščiai, sumažėjo, gydytojai imasi skubių priemonių, gali būti, kad vaikui prireiks ir reanimacijos.

Jeigu vertinant antrą kartą naujagimis surenka 7-6 arba mažiau balų, gydytojai jam toliau teikia pagalbą ir jo būklė vertinama kas 5 min. Tokiu atveju naujagimio būklė vertinama iki penkių kartų, t.y. 4-6 balai.

Jei kūdikis gimė pridusęs ir jam reikalinga skubi pagalba bei gaivinimas, niekas negaišta brangaus laiko skaičiavimams. Naujagimis gaivinamas jau pirmosiomis gyvenimo sekundėmis. Jei po gimimo naujagimio būklė yra prasta, jam pirmiausiai taikomos gaivinimo priemonės, ir tik stabilizavus naujagimio būklę, susumuojami balai pagal Apgar skalę, buvę po 1 ir po 5 minučių.

Apgar balų reikšmė ir interpretacija

• 8-10 balų: gavęs naujagimis laikomas sėkmingai gimusiu ir jo raida turėtų būti normali. Naujagimio gyvybei negresia pavojus.
• 4-7 balai: rodo vidutinio sunkumo gyvybinių funkcijų slopinimą arba lengvą hipoksiją, t. y. deguonies trūkumą organizme. Tai, kad naujagimis vertinamas mažiau nei 7 balais, tikrai nereiškia, kad jis yra nesveikas. Naujai į pasaulį atėjusiam žmogučiui paprasčiausiai buvo mažai deguonies, todėl jam turėjo būti suteikta elementari pagalba - išvalyti kvėpavimo takai, nusiurbti vaisiaus vandenys ir gleivės iš nosiaryklės, stimuliuotas kvėpavimas pliaukštelint per padukus. Jei naujagimis vertinamas 1-3 balais po 10, 15 ar 20 minučių, tai yra blogas prognostinis ženklas dėl sergamumo ir mirtingumo.
• 1-4 balai: yra labai žemas įvertinimas. Esant vidutinio sunkumo hipoksijai, skiriami 4-5, sunkiai - 1-3 balai. Naujagimiui yra reikalinga skubi medikų pagalba. Naujagimio gyvybei gresia pavojus, būtina taikyti skubias gaivinimo priemones.

Jei naujagimis vertinamas mažiau kaip 7 balais, tai dar nereiškia, kad jis yra nesveikas. Šiam naujagimiui dėl kažkokių priežasčių gimimo metu sumažėjo deguonies kiekis kraujyje, todėl tokiam naujagimiui reikia neatidėliotinos specialios pagalbos, pavyzdžiui, išvalyti kvėpavimo takus, teikti deguonies arba dirbtinės plaučių ventiliacijos per kaukę ar intubacinį vamzdelį, atlikti išorinį širdies masažą, medikamentų injekcijas. Tačiau jei pakartotinis Apgar įvertinimas po 10-20 minučių išlieka žemas, kyla ilgalaikio nervų sistemos pakenkimo pavojus. Visada sunerimstama, jei naujagimis vos keliais balais vertinamas po gimimo praėjus 10-20 minučių. Tokiais atvejais neonatologas turi imtis kitų gaivinimo metodų.

Apgar skalės apribojimai ir svarba

Tačiau tėvai neturėtų pamiršti, kad dauguma gydytojų Apgar skalės balus laiko gana subjektyviu rodikliu, kuris labai priklauso nuo vertinančiojo specialisto nuomonės. Kalbant apie klaidų tikimybę, kaip sakiau, vertinimas pagal Apgar skalę yra labai subjektyvus. Širdies susitraukimus, sutinku, galima suskaičiuoti, o kaip tiksliai įvertinti naujagimio spalvą, raumenų tonusą? Kiekvienas mato savaip, todėl minėtoji skalė jokios praktinės reikšmės neturi.

Kaip parodo didelė dalis tyrimų, šie balai, kurie itin svarbūs pirmosiomis naujagimio gyvenimo minutėmis, vėliau nebetenka reikšmės. Tačiau gyvenime pasitaiko atvejų, kai po kelių mėnesių pradeda lįsti ir ryškėti įvairios ligos. Priešingai, 2-6 balais įvertintas vaikelis auga ir vystosi niekam nekeldamas rūpesčių. Todėl šis testas neturi didelės praktinės vertės. Jis daugiau padeda įvertinti gaivinimo procesą.

Svarbu atsiminti, kad žemas APGAR skalės rezultatas dar nereiškia, kad kūdikis turės rimtų ar ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Neurologė dr. Jurgita Grikinienė sako: „Jeigu vaikutis gimė pridusęs, nereiškia, kad jis augs ligotas. Vaikas gali gimęs gauti 5 Apgar balus ir neturėti jokių problemų jokiu gyvenimo periodu. O kitas, gavęs 8 balus, gali vargi. Mamos žino, kad 10 Apgar balų rodo, kad nebuvo jokios hipoksijos, o žemi Apgar balai rodo pridusimą.“

Tėvai, atvedę vaiką pas neurologą, kartais linkę abejoti Apgar balais, jie sako: „Vaikas gavo aukštus balus, tačiau mums atrodo, kad jis gimė melsvas“. Tėvai sprendžia tik pagal vaizdą - ką jie pamatė, o gydytojai įvertina kur kas daugiau kriterijų - odos spalvą, verksmą, raumenų tonusą, kvėpavimą, širdelės plakimą. Kai medicinos studentai pirmą kartą pamato gimdymą, jie visada pasako, kad vaikas gimė melsvas. Iš tikrųjų joks naujagimis negimsta rausvas, kaip suaugę žmonės.

Kūno masės indeksas (KMI) vaikams ir jo svarba

Vaikų sveikata ir gerovė yra vienas iš tėvų pagrindinių prioritetų. Stebėdami vaikų ūgį ir svorį, tėvai gali laiku pastebėti vystymosi sutrikimus ar netinkamus mitybos įpročius. Kūno Masės Indeksas (KMI) vaikams yra rodiklis, kuris padeda įvertinti vaiko kūno svorio santykį su jo amžiumi ir ūgiu.

KMI vaikams skaičiuojamas taikant specialią formulę, kuri atsižvelgia į vaiko amžių, lytį, svorį ir ūgį. Dauguma KMI skaičiuoklių ir sveikatos įstaigų naudoja standartizuotas lenteles arba kompiuterines programas, kurios automatiškai apskaičiuoja vaiko KMI, pagal duotus duomenis. Kadangi skaičiavimai gali būti sudėtingesni, labai svarbu naudoti atitinkamas KMI skaičiavimo priemones, kurios atsižvelgia į amžių ir lytį, norint gauti tikslų įvertinimą. Vertinant KMI, taip pat svarbu atsižvelgti į amžių, nes kūno sudėjimas gali skirtis priklausomai nuo amžiaus. Galiausiai, KMI vertinimas turi būti atliekamas kartu su kitais sveikatos rodikliais ir įvertinimais, kad būtų gautas visapusiškas vaiko ar paauglio sveikatos vaizdas.

Vaikų ūgio ir svorio stebėjimas: procentilinis metodas

Vaikų augimas - tai vienas svarbiausių jų sveikatos ir vystymosi rodiklių. Tėvams dažnai kyla klausimų: ar mano vaikas auga normaliai? Ar jo svoris atitinka ūgį? Kada reikia kreiptis į gydytoją? Svarbiausia - ne panikuoti dėl nedidelių nukrypimų, o reguliariai sekti pokyčius ir prireikus pasitarti su sveikatos specialistais. Nustatant vaiko mitybą labai svarbus antropometrinis tyrimas, nustatomas vaiko fizinio vystymosi lentelių pagalba. Atliekant antropometrinį vaiko tyrimą, vertinami svarbiausi rodikliai - kūno svoris ir ūgis.

Vaikų fizinio vystymosi lentelėse (toliau - diagramoms) naudojamas procentilinis metodas, kurio esmė yra tokia: ūgio (svorio ar kitų matmenų) dydžiai suskirstomi į 100 intervalų. Kiekvienam dydžių intervalui nubraižoma kreivė (diagrama). Pavyzdžiui, jei gydytojas sako, kad judviejų mažylio ūgis yra 70-toje ūgio procentilėje, tai reiškia, kad 70% tokio amžiaus mažylių yra mažesni nei jūsiškis ir 30% - aukštesni. 3-97 procentilių tyrimo duomenys yra normalūs ir rodo, kad fizinis vaiko išsivystymas yra normalus. Dažnai būna, kad sveikų vaikų ūgio ir kūno svorio kreivės svyruoja tarp 25-os ir 75-os procentilių.

Tačiau jei vaiko ūgio ir kūno svorio kreivės kyla progresuojančiai aukštyn ar leidžiasi žemyn ir neišlaiko bendros tendencijos, vadinasi, yra sutrikusi mityba. Jei vaiko kūno svoris neatitinka ūgio, vadinasi, nepakankama vaiko mityba atsirado per trumpą laiko tarpą. Jei vaiko ūgis atsilieka ir neatitinka vaiko amžiaus, priežastis gali būti lėtinė mitybos stoka.

Procentilė - tai vaiko rodiklio (svorio, ūgio, galvos apimties ir pan.) palyginimas su kitais tokio pat amžiaus ir lyties vaikais. Pvz.: jei vaiko rodmuo yra 56 procentilėje, reiškiasi išrikiavus į eilę 100 vaikų, pastarasis užimtų 56 vietą eilėje. Pati pozicija nereiškia, kad vaikas auga geriau ar blogiau, lyginant su kitais. Svarbiau yra augimo kreivės nuoseklumas.

Kaip teisingai matuoti vaiko ūgį ir svorį?

Jei vaikas dar negali tvirtai stovėti, matuokite paguldę mažylį ant grindų taip, kad remtųsi viršugalviu į sieną. Tuomet švelniai ranka ištiesinkite vaiko kojytes per kelius ir pasižymėkite, iki kurios vietos siekia kulniukai. Tuomet centimetru ar liniuote pamatuokite atstumą nuo sienos iki pažymėtos vietos. Vaikas kuris jau gerai stovi, turėtų atsistoti prie sienos, ištiesinti kelius, nugarą, galvą laikyti tiesiai.

Kol kūdikis dar mažas, tiksliausiai jį pasvers pediatras specialiai tam skirtomis svarstyklėmis. Tačiau jei nori tai padaryti namuose, įprastomis kūno svarstyklėmis, tačiau atkreipkite dėmesį, kokia yra jų paklaidos riba - kai kurių svarstyklių paklaida yra iki 0,5 kg, o tai kelių savaičių kūdikiui yra labai daug. Jei sversitės kūno svarstyklėmis, guldyti kūdikį ant jų bus nepatogu (o gal net ir pavojinga), tad geriausias būdas yra pradžioje pasisverti dviese su kūdikiu (laikant jį ant rankų), po to vienam (-ai). Tuomet iš bendro su kūdikiu svorio atimti savąjį - taip gausite kūdikio svorį. Geriausia, kad kūdikis būtų kuo mažiau aprengtas, geriausia nuogas.

Svorio augimo ypatumai priklausomai nuo maitinimo būdo

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, nustatyta, kad žindomi kūdikiai per pirmąjį gyvenimo mėnesį priauga apie 155-241 gramą per savaitę arba 20-30 gramų per dieną. Po to augimo tempas šiek tiek sulėtėja ir per 4-6 mėnesius priaugama apie 92-126 gramus per savaitę arba 11-16 gramų per dieną. 6 mėnesių amžiaus žindomų kūdikių augimas dar labiau lėtėja, tačiau jų sveikata ir toliau išlieka puiki. Tai galima paaiškinti tuo, kad nuo ~6 gyvenimo savaitės iki maždaug 6 mėnesio kūdikių išgeriamo mamos pieno kiekis per parą išlieka labai panašus arba toks pat (vidutiniškai apie 750 ml). Augant vaiko kūno masei, tačiau maisto poreikiui beveik nesikeičiant, taip ir nutinka, kad artėjant prie 6 mėnesio, svorio augimas nebėra toks spartus kaip pradžioje.

Naujagimių tėvelius dažnai neramina mintis, jog dėl neaugančio mažylio svorio gali vėl tekti gulti į ligoninę. Svarbu atidžiai stebėti kūdikio svorį ir užtikrinti, kad mažylis gautų pakankamai pieno. Beje, neišsigąskite jei nuo pirmų dienų naujagimis nepriauga svorio ar net jo netenka - svorio priaugimas prasideda nuo 3-4 savaitės. Susirūpinti vertėtų dėl reikšmingai pakitusių rodiklių - jei kūdikio ūgis ar kūno masė yra stipriai nukrypę nuo normos, pastebimi nerimą keliantys sveikatos sutrikimai.

Labai tikėtina ir normalu, kad kiekviena šeima siekia, kad jų mažylis augtų kuo sveikesnis ir kuo optimaliau didėtų jo svoris. To siekti galima vieninteliu būdu - stebėti vaikelio svorio augimo pokyčius.

Pirmaisiais mėnesiais mišiniu maitinamų mažylių svoris dažniausiai auga sparčiau nei žindomų kūdikių. PSO atkreipia dėmesį, kad per greitas svorio augimas kūdikystėje gali būti susijęs su vėlesnėmis sveikatos problemomis, kaip nutukimas ir medžiagų apykaitos sutrikimai.

Iš karto po gimimo naujagimis pradeda netekti dalies savo kūno svorio. Tai galima paaiškinti tuo, kad pasikeičia aplinka (iš šlapios terpės patenkama į sausą), naujagimis netenka skysčių per šlapimą ir tuštinimąsi mekonijumi (juodos, tirštos, bekvapės pirmosios išmatos). Per pirmuosius 3 mėn. Po svorio netekimo pirmosiomis dienomis naujagimiai palaipsniui pradeda priaugti ir tikimasi, kad tas prieaugis augimo lentelėse seks nuosekliai savo liniją, t.y. Vertinant augimo rodiklius taip pat svarbu atkreipti dėmesį į bendrą paveikslą, t.y. vertinti svorį ir ūgį. Kadangi vaikai linkę augti etapais (lyg laiptų pakopomis), gali būti, kad dėl ne tokio spartaus svorio augimo „kaltas“ staigus ūgio šuolis.

Vaiko raidos vertinimas: nuo Apgar skalės iki DISC testo

Kūdikio raida apima keletą sričių: judesius, kalbą, suvokimą, bendravimą, emocijas. Įgūdžiai, įgyti pirmaisiais gyvenimo metais, labai svarbūs kūdikio raidai ir lydi jį visą gyvenimą. Įvertinti raidą naudinga visada. Geriau išgirsti žinią, kad jūsų kūdikis sveikas, raida atitinka chronologinį amžių, nei lankyti ilgai trunkančiais ir kartais ne ypatingai malonias procedūras.

Pirmąjį raidos vertinimą rekomenduojama atlikti apie trečiąjį gyvenimo mėnesį. Vėliau kūdikius vertiname šeštąjį ir devintąjį gyvenimo mėnesiais bei vienerių metų amžiuje. Svarbu, kad vertinimo metu kūdikis gerai jaustųsi, nesloguotų, nekosėtų, būtų sotus ir nenorėtų miego. Blogai besijaučiantis kūdikis neparodys visų savo gebėjimų, o raidos vertinimo rezultatai bus neteisingi.

Vertinimo metodus parenkame pagal tikslą. Galime naudoti klinikinį stebėjimą, kurio metu kūdikiui nepateikiamos užduotys, o tik stebime kaip jis juda. Jei mūsų tikslas yra atrinkti kūdikius, turinčius riziką raidos sutrikimams, naudosime standartizuotas skales. Moksliniams tyrimams naudojamos dar tikslesnės skalės, kurių pagalba galime paskaičiuoti raidos amžių, motorinės raidos rodiklį ir kt. Kasdieninėje klinikinėje praktikoje naudojame skales, kurių metu pateikiamos tam tikros užduotys, atitinkančios kūdikio chronologinį amžių. Jei kūdikiui nustatomas raidos atsilikimas nuo chronologinio amžiaus - rekomenduojama kineziterapija, kurios trukmė priklauso nuo raidos atsilikimo. Nustačius, kad kūdikio chronologinio amžiaus raida atsilieka nedaug, gydymas judesiu gali trukti kelias savaites, tačiau jei kūdikio raida stipriai atsilieka nuo chronologinio amžiaus - kineziterapija gali būti taikoma kelis mėnesius.

Kauno klinikose dirba daugiadalykė specialistų komanda, pacientams suteikiama aukščiausio lygio visapusė priežiūra, tad esant poreikiui, kūdikiai nukreipiami tolesnei konsultacijai pas atitinkamą gydytoją specialistą. Kineziterapeutai yra atsakingi už judesius, tačiau kūdikiams gali būti sutrikusios ir kitos raidos sritys. Negalima praleisti nė vieno kūdikio raidos etapo, nes tai gali sukelti neigiamas pasekmes ateityje.

Vaiko raidos vertinimas pagal DISC metodiką rekomenduojamas vaikams iki 5 metų amžiaus - tai laikotarpis, kai dauguma svarbiausių vystymosi etapų jau pasiekiami, tačiau dar galima anksti pastebėti tam tikrus raidos nukrypimus ar elgesio ypatumus. DISC testas leidžia įvertinti vaiko raidos esamą būklę bei nustatyti galimus nuokrypius ar raidos neatitikimus. Tokia analizė padeda tiksliau nukreipti vaiką tolimesniam ištyrimui ar tinkamai terapijai, kuri būtų pritaikyta individualiems poreikiams.

DISC testas apima įvairias užduotis ir klausimus, leidžiančius specialistui įvertinti vaiko gebėjimą bendrauti, mokytis, reaguoti į aplinką, atlikti fizinius judesius ir kitas žaismingas užduotis. Vertinimas vyksta žaidimo forma, kad vaikas jaustųsi natūraliai ir atsipalaidavęs. Testo metu yra vertinama smulkioji ir stambioji motorika, vaiko kalbos supratimas, ekspresyvi kalba, girdimasis ir regimasis dėmesys bei atmintis, savarankiškumas, socialinė adaptacija. Rezultatai leidžia specialistams nustatyti, ar vaiko raida atitinka amžiaus normas, ir kokios sritys reikalauja papildomo dėmesio ar pagalbos.

Po DISC testo atlikimo specialistai analizuoja rezultatus ir pateikia išsamų vertinimą. Tai apima vaiko stipriąsias ir silpnąsias raidos sritis, kurios gali parodyti, ar vaiko vystymasis atitinka amžiaus normas. Vaiko raidos vertinimo skalės DISC apima kelias svarbias sritis, kurios padeda nustatyti, kaip vaikas vystosi pagal savo amžių. Šios skalės padeda specialistams tiksliai įvertinti kiekvieną vaiko raidos aspektą ir identifikuoti galimus nukrypimus nuo normos.

Po DISC testo atlikimo labai svarbu reaguoti į gautus rezultatus. Jei pastebimi vaiko raidos nukrypimai, būtina pasitarti su specialistais ir pradėti rekomenduojamą terapiją, pavyzdžiui, ergoterapija, masažai, kalbos terapiją, kineziterapiją, logoterapiją ar psichologinę pagalbą. Ši pagalba padeda užtikrinti, kad vaikas turės geresnes galimybes vystyti savo įgūdžius ir pasiekti jam svarbius raidos tikslus.

DISC testą rekomenduojama atlikti vaikams iki 5 metų amžiaus - tai laikotarpis, kai dauguma raidos etapų jau pradeda ryškėti, tačiau vystymasis vis dar intensyvus ir gali būti lengviau pastebėti galimus nukrypimus. Taip, DISC testas tinka visiems vaikams, tačiau ypač naudingas, jei pastebimi raidos ar elgesio iššūkiai, arba norima įsitikinti, ar vaikas vystosi pagal amžiaus normas. Po DISC testo atlikimo gausite išsamų vertinimą, kuriame bus pateikiamos rekomendacijos dėl tolesnių veiksmų, jei reikalinga papildoma pagalba.

Diagnostinis vaiko raidos vertinimo testas (DISC) yra plačiai naudojamas standartizuotas tyrimas, padedantis įvertinti kūdikių ir vaikų raidos ypatumus bei galimą raidos vėlavimą. Diagnostinis vaiko raidos vertinimo testas (DISC) yra standartizuotas tyrimas, skirtas vaikų raidos nuo gimimo (nuo 2 sav.).

Įprastai pirmuosius vaiko raidos sutrikimus pastebi tėvai, vaiko šeimos gydytojas ar vaiką prižiūrintis gydytojas pediatras. Pavyzdžiui, vertinant vaiko motoriką pirmoji vertinama užduotis yra vertikaliai laikomo kūdikio gebėjimas bandyti kelti galvą (tą turėtų gebėti 1-2 mėn. amžiaus kūdikis), o paskutinioji - vaiko gebėjimas mesti į grindis kamuoliuką ir jį sugauti (tą turėtų gebėti 58-60 mėn.). Įprastai testo rezultatai aptariami atskiro susitikimo metu. Testo pagalba yra nustatomas vadinamasis motorinis amžius.

Vaiko raida yra sudėtingas ir svarbus procesas, kuris reikalauja nuolatinio stebėjimo ir vertinimo. Tam tikri vystymosi sutrikimai gali pasireikšti anksti, todėl labai svarbu juos laiku identifikuoti ir imtis veiksmų.

Terminas raida gali būti traktuojamas labai plačiai ir apima visą organizmo vystymąsi: augimą, lytinį brendimą, psichomotorinį vystymąsi, dantų, kaulų ir kitų organų vystymąsi. Raidos sutrikimas nėra liga. Tai tik būklė, kurią stabilizavus, galima gyventi įprastą gyvenimą. Iki septynių metų vaikams nėra tokios diagnozės, kaip protinis atsilikimas nėra. Protinio atsilikimo diagnozė atsiranda apie 7 metus.

Kalba. Nors kūdikis motinos balsą puikiai girdi dar būdamas įsčiose, vaikui kalbos suvokimas nėra įgimtas ir kalba savaime neišsivysto. Vaikui įgimtas ir natūralus dalykas yra aplinkos mėgdžiojimas, tad kalbos vaikai mokosi žaisdami ir kartodami žodžius, kuriuos sako mama ir tėtis.

Judesys. Vaikui judėjimas yra pasaulio ir savęs pažinimo būdas. Kai vaikas geriau suvokia savo kūną bei jo galimybes, jis labiau pasitiki savimi bei drąsiau jaučiasi.

Pojūčiai. Pojūtis - pirmoji pažinimo pakopa, suteikianti galimybę plėsti pasaulio pažinimą, formuoti vaizdinius ir sąvokas. Žmonės turi išvystę penkis pagrindinius pojūčius: regėjimas, klausa, uoslė, skonis, lytėjimas. Šie pojūčiai yra mums duoti, bet jų nelavinant ir nenaudojant jie silpsta.

Socialinė - emocinė raida. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kaip vaikas pažindinasi, komunikuoja su aplinka. Pastebėjus, kad labai mažai bendrauja (verbaliai ir neverbaliai), nereaguoja į savo vardą, nepaiso prašymų, menkai domisi aplinka, neieško draugijos ir pan.

Įvertinus vaiko motorinę raidą, nustatomas vadinamasis motorinis amžius. Jo santykis su biologiniu amžiumi, padaugintu iš 100, vadinamas motoriniu koeficientu (MQ). Jei vaiko MQ daugiau kaip 70, laikoma, kad motorinė raida yra normali, jei MQ yra tarp 50 ir 70, laikoma, kad motorinė raida sutrikusi ir tokį vaiką reikia atidžiai stebėti. Tikėtina, jog daugelio šių vaikų motorinė raida normalizuosis savaime ar suteikus nedidelę pagalbą.

Raveno spalvotų matricų teste plačiai taikoma psichodiagnostika, skirta 5-11 metų vaikų dialektiniam sugebėjimui įvertinti. Testas matuoja sugebėjimą daryti išvadas, mokėjimą lyginti formas, samprotauti pagal analogiją t.y. konstrukcinį intelektą. Testą sudaro 36 užduotys, suskirstytos į tris serijas: A, B ir AB pagal skirtingus matricos komponavimo principus. Tiriamojo prašoma parinkti tinkamą detalę į tuščią piešinio vietą.

Wechsler vaikų intelekto vertinimo skalė WISC-III yra vienas populiariausių intelekto testų. WISC-III sudarytas iš įvairių subtestų (žodyno, aritmetikos), kuriuos taip pat sudaro sunkėjančia tvarka pateikiamos užduotys. Subtestai yra suskirstyti į verbalinius ir neverbalinius. Verbaliniais subtestais galima tirti kalbinius įgūdžius, bendrą žinių lygį, socialinę nuovoką. Neverbaliniuose subtestuose pabrėžiami percepciniai - motoriniai įgūdžiai, informacijos apdorojimo greitis, neverbalinis abstraktus mąstymas. Gauti rezultatai verčiami standartiniais balais, intelekto koeficientu (IQ).

Raidos vertinimą atlieka psichologai, kurių išvados gali būti antrinio ir tretinio lygio. Vaiko raidos įvertinimo testai parenkami pagal vaiko amžių, raidos sutrikimą, fizines galimybes, raidos tyrimo tikslus.

tags: #skale #sveiku #kudikiu #vertinimas

• Kaip spręsti geltonuojančių dantukų problemą
• Sužinokite apie įvaikinimą ir globą Lietuvoje
• Ką daryti iškritus dantukui
• Kaip išsirinkti tinkamiausią krikšto vardą
• Svarbiausi vitaminai ir mikroelementai nėštumo metu