Sibirietiškas Auklėjimas: Kriminalinio Pasaulio Etika ir Jos Atspindys Kine

Kino kūrėjas pristato labai brutalų ir tikrovišką filmą, atpasakotą pagal žymią knygą, ir kviečia žiūrovus susipažinti su siaubingais rusų banditų kodeksais, kurie net dabar kelia šiurpą daugeliui pasaulio kriminalinių organizacijų atstovų. Apie ką mes čia...

„Urkų“ Subkultūra ir Jos Unikalus Auklėjimas

Ginčijamame, nepripažintame regione tarp Moldovos ir Ukrainos, Padniestrėje, gyvena glaudi „garbingų nusikaltėlių“ grupė, kilusi iš Stalino ten ištremtų nusikaltėlių. Joje laikomasi griežtų ritualizuotų pagarbos ir ištikimybės kanonų. Pasirodo, tie urkai yra išties ypatingi, nes laikosi itin griežtų kriminalinio pasaulio nuostatų ir propaguoja robinhudišką gyvenseną, t. y. vagia tik iš režimo ir gina vargšus.

Tatuiruotės ten pasakoja žmogaus gyvenimą, vaikas nuo mažiausių dienų svajoja apie savo pirmąjį durklą piką, „garbingieji“ ginklai griežtai atskiriami nuo „nuodėmingųjų“, pinigai leidžiami dviem dalykams - ginklams ir ikonoms, o mentai ir kiti sistemos pakalikai visuotinai neapkenčiami. Urkai - itin religingi, o jų religinės apeigos primena pagoniškus ritualus. Tremtiniai turi dvasinį ir idėjinį vadą - vietos Doną Korleonę senį Kuzmičių.

Toje egzotiškoje subkultūroje gimusio ir augusio Nikolajaus Lilino tiesmukas ir atviras pasakojimas apie moralinį Sibiro urkų auklėjimą pranoksta viską, ką esate skaitę apie mafiją. Italijoje bestseleriu tapusi knyga apie nepamirštamą vaikystę nusikaltėlių bendruomenėje šiais metais virto Gabriele Salvatores juosta, kurioje Johnas Malkovichius atlieka senelio Kuzios vaidmenį.

„Sibirietiškas Auklėjimas“: Knygos Pagrindas

Filmas pastatytas pagal Nikolajaus Lilino autobiografiją. Taigi, veiksmo vieta - Dievo pamirštas kaimelis Benderai. Jame pamatysite atokiame Sovietų Sąjungos kampe gyvenančias gaujas. Viena iš jų - Sibiriečių su seneliu Kuzia (Johnu Malkovichu) priešakyje.

Čia auga du pagrindiniai istorijos personažai - Kolima ir Gagarinas. Savo anūkus - Kolimą (Arnas Fedaravičius) ir Gagariną (Vilius Tumalavičius) - jis moko būti tikrais sibiriečiais vyrais arba… vilkais. Nes, suprask, žmoniškumo pasaulyje nėra tiek daug, kaip atrodo. Keturios vaikystės draugai augo moralės neturinčioje aplinkoje, kur kiekvieną dieną reikėjo kovoti dėl išgyvenimo. Gavę itin siaubingą auklėjimą iš pačių žiauriausių rusų banditų, draugai tapo vieninga grupuote, kuri darė tvarką savo rajone ir tuo pačiu užsitarnavo pagarbą iš vyresnių.

Nors Kolima klauso mokytojo ir jam paklūsta, Kuzmičiui atrodo, kad labiau prisitaikęs išgyventi yra Gagarinas. Tik štai nutinka bėda: berniukas net septyneriems metams atsiduria už grotų. Išėjęs iš kalėjimo jis tampa visiškai nevaldomu žmogumi. Tikrasis auklėjimas prasideda paauglystėje, kai į Benderus atvyksta Ksenia (E. Tomlinson), o Kolima (A. Fedaravičius) ją iškart įsimyli, net neįtardamas, jog žavioji būtybė yra sutrikusio mąstymo, arba, kaip paaiškina senelis, „Dievo išrinktoji“. Sibiro tremtinių klanas ją saugo, nes gerbia moteris. Priešingai nei kitos grupuotės - gruzinų, Odesos žydų, juodagymių, - kurios eina išvien su teisėsauga. Kai Gagariną suvilioja narkotikų ir prostitucijos verslas, Kolima, kaip ir senelis, nuo jo nusigręžia. Draugystė nutrūksta.

Visa istorija rutuliojasi svarbių istorinių pokyčių fone: griūna Berlyno siena, žlunga Sovietų Sąjunga, keičiasi tiek socialinė, tiek kultūrinė šalies sankloda. Brolių meilės, draugystės, atjautos, kovos už šeimą, vyriškumo, keršto, išdavystės temos - čia tik keletas jų, kurios yra „Sibirietiškame auklėjime“.

Filmo „Sibirietiškas Auklėjimas“ (2013) Adaptacija

Italijoje bestseleriu tapusi knyga apie nepamirštamą vaikystę nusikaltėlių bendruomenėje šiais metais virto Gabriele Salvatores juosta, kurioje Johnas Malkovichius atlieka senelio Kuzios vaidmenį. Italų režisierius G. Salvatoresas išgarsėjo puikia juosta „Viduržemio jūra“ (net pelnė „Oskarą“), vėliau visus šokiravo įtaigiu trileriu „Aš nebijau“. Šį kartą jis nusprendė į ekraną perkelti autobiografinį rusų kilmės italų rašytojo N. Lilino to paties pavadinimo veikalą. Filmas anglų kalba, su lietuviškais subtitrais. Pirmą kartą kino istorijoje lietuvių aktoriai atlieka pagrindinį vaidmenį, o Holivudo žvaigždės, įskaitant garsųjį Johną Malkovichių lieka antrame plane „Oskaro“ laureato kino juostoje, kuri buvo nufilmuota Lietuvoje pagal rašytojo Nicolai Lilin ir lietuviškai išleistą bestselerį „Sibirietiškas auklėjimas“.

Autentiškumo ir Siužeto Vertinimas

Jau nuo pat pirmų filmo akimirkų tapo aišku, jog režisierius net nebandė pasidomėti rusų mafijos istorija ir tuo, kaip banditai atrodė anais laikais. Filmas iš karto praranda didelę dalį autentiškumo, kai pagrindiniai veikėjai pradeda šnekėti angliškai. Dar būtų suprantama, jeigu veiksmas vyktų Didžiojoje Britanijoje arba JAV, tačiau jis vyko Rusijoje, ir dar ne bet kokiame regione, o šiaurėje. Juosta negali pasigirti gerai pateikta siužetine linija - viskas vyksta labai chaotiškai ir pagreitintai, o tai sumenkina juostos kokybę.

Praeitis, dabartis ir ateitis parodyta taip neprofesionaliai, jog kai kuriose scenose norisi paklausti - kodėl? Nejaugi buvo sunku šiek tiek pastudijuoti literatūrinį kūrinį ir pateikti tiek veikėjus, tiek jų likimą žymiai šviesesniame kontekste? Atsakymo į šį klausimą, matyt, neteks sulaukti. Peržiūros metu neigiamą poveikį padarė ne tik dialogai ir anglų kalba. Svarbiausias akcentas buvo pamatyti ir sužinoti tuos tikrus banditų papročius ir pamatyti tą auklėjimą, bet tenka nusivilti ir čia. Nėra visiškai jokio auklėjimo, vos tik keliose scenos, kuriose minima tam tikra banditų hierarchija ir kodeksas, galima pamatyti tikrovišką vaizdą iš tos uždaros eiliniams žmonėms kastos.

Juokingiausia, jog Davidas Cronenberghas, po ranka neturėdamas tokio literatūrinio darbo kaip N. Lilino knyga, sugebėjo „išspausti“ iš šios tematikos tūkstantį kartų geresnį filmą „Rytietiški pažadai“. Draugystės aspektas irgi neatskleistas. Geriau jau antrą, trečia, ketvirtą ar penktą kartą peržiūrėti rusų kultinį serialą „Brigada“, nei gaišti laiką paistalams, rodomiems šiame filme. Personažai neatskleisti, o tai galiausiai parodo jų trapumą ir filmo menkumą. Netgi meilės kontekstas nebuvo atskleistas, nors tam potencialas buvo gana nemažas, pamačius pirmą Kolimos ir Ksenijos akių kontaktą. Deja, filmo kūrėjas nesugebėjo sužaisti ties jausmas, galiausiai tik prajuokino.

Vizualiniai Aspektai ir Aktorių Darbas

Ne paslaptis, jog filmas buvo nufilmuotas Lietuvoje, tačiau stengiantis perteikti rusišką atmosferą daugelyje filmavimo vietų buvo persistengta. Rusiški pavadinimai žinomose vietose gal ir suteikia autentiškumo, tačiau viskas atrodo juokinga, kai kai kur matosi lietuviški užrašai. Žmonių apranga irgi atrodo lyg iš aštunto sovietmečio dešimtmečio. Negi italas režisierius galvojo, kad 1995 metais žmonės vaikščiojo taip apsirengę? Dar viena klaida, ir turbūt didžiausias vizualinės pusės minusas - gyvenamieji namai ir aplinka. Labai įdomu, iš kur tais laikais beveik visuose butuose buvo plastikiniai langai? Juoko vertas reginys.

Žiaurumo filme netrūksta, tačiau net ir tas žiaurumas nelabai tikroviškai atrodo. Visame filme - vos tik kelios tokios scenos, tačiau ant jų ir laikosi bendra istorija, kai buvo norima parodyti visą banditų brutalumą, o gavosi menkavertis portretas, kai vaikinai panorėjo žaisti mafiją. Vizualiai filmas atrodo grėsmingas, šaltas ir nemalonus, o neblogos muzikos ir tikrai kokybiško fono dėka juostai galima skirti keletą balų vien už natūraliai perteiktą atmosferą. Tai vienintelis filmo koziris, kuris nepriverčia nuobodžiauti. Bent jau akims buvo padaryta šventė.

Filmo montažas ir operatoriaus darbas labai prasti. Operatorius dar keliais kameros manevrais sugeba „pagauti“ kažką įdomesnio, tačiau kalbant apie montažą ir jo pasibaisėtiną pusę, prarandama istorijos dalis. Visiškai prastai suderintos scenos priverčia sukti galvą dėl ekrane rodomų įvykių. Tai tikra kančia ir pasišaipymas iš žiūrovo.

Aktorių Kolektyvinis Darbas

Apie aktorių profesionalumą ir atsidavimą savo vaidmenims sunku kalbėti, visiškai jokios vaidybos nebuvo. Lietuvių aktoriai Arnas Fedaravičius ir Vilius Tumalavičius bandė parodyti kažką drąsesnio, bet man pasirodė kaip dar vieni teatriniai aktoriai, kuriems ne vieta kine. Prie jų prisidėjo ir britė Eleanor Tomlinson, taip pat nesugebėjusi įkūnyti savo veikėjos. Kino veteranai, Holivudo senbuviai Johnas Malchovich‘ius ir Peteris Stormare‘as pagyvina juostą vien tik savo buvimu, tačiau jie irgi nesistengė. Jokio noro pasirodyti gerai prieš kameras, jie tiesiog buvo kadruose. Tačiau bent tiek gerai, buvo galima pasižiūrėti bent kažką pozityvaus įžvelgt. Gana įtikinamą gaujos vado, vyriausiojo vilko, vaidmenį atliko Johnas Malkovichius, tačiau kartais šiek tiek persistengdavo. O lietuviai - Arnas Fedaravičius ir Vilius Tumalavičius - kartais bandydavo nenusileisti profesionaliam aktoriui ir dažnai jiems tai pavykdavo, tačiau retkarčiais šalia jo atrodydavo silpnokai. Juostoje erzino muilo operas primenantys ilgi, susikaupimo ir mąslumo kupini žvilgsniai į nieką, taip pat perdėtas stengimasis, kuris virsdavo dirbtinumu. Tačiau, iš tiesų, žemai lenkiu galvą jauniems ir tikrai talentingiems aktoriams.

Filmo Įvertinimas

„Sibirietiškas auklėjimas“ - tai skurdžiai pilkas italo režisieriaus požiūris į vieną didžiausių kriminalinių pasaulio organizacijų. Mano galva, filme neatskleistas joks auklėjimas, o tik pateikti keli žinomi faktai apie banditų papročius rusų žemėje.

tags: #sibirietiskas #auklejimas #bigga #than #ben

• Pasiruošimas antram vaikeliui
• Kodėl patirtinis ugdymas svarbus ikimokyklinukams?
• kaip išsirinkti lovą vaikui
• Viskas apie motinystės išmoką
• Apie chromo pikolinato vartojimą